Virginija Jacinavičiūtė
Pietinėje miesto pusėje gyvenantys elektrėniškiai gali jaustis kaip kurorte. Pašonėje tyvuliuoja marios, atsiveria gražūs peizažai. O šiaurinės pusės pakraštyje situacija priešinga – automobiliai nuolat zuja judrioje Sabališkių gatvėje bei pagrindinėje kelių arterijoje – autostradoje, nuolat keldami triukšmą ir taršą.
Gyventojai pastebi, kad išpjovus medžius teritorijoje tarp autostrados ir miesto, triukšmas dar labiau išaugo.
Tvarko komercinės paskirties sklypus
Strategiškai palanki geografinė padėtis – vienas didžiausių Elektrėnų privalumų. Darbas, pramogos, paslaugos didmiesčiuose pasiekiamos per keliasdešimt minučių. Bet toks patogumas turi savo kainą – gana didelį triukšmo ir taršos lygį.
Dar prieš 10 metų juosta tarp miesto ir autostrados buvo apaugusi medžiais, kurie bent kažkiek sulaikydavo autostrada dieną naktį švilpiančių mašinų garsą. 2013 metais, pradėjus statyti prekybos centrą „Norfa“, krūmynai pradėti šalinti. Atlaisvinti nuo augmenijos plotai plėtėsi statant greito maisto užkandinę, degalinę bei prekybos centrą „Lidl“. Pastaruoju metu technika intensyviai darbuojasi retindama miškelį tarp Sabališkių g. ir autostrados. Darbus teritorijoje vykdo Elektrėnų seniūnija, įgyvendindama Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos komisijos išvadas. Teritorijoms sutvarkyti yra paruoštas kraštovaizdžio sutvarkymo projektas, kurį balandžio mėnesį patvirtino Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius. Pagal projektą šalinami nudžiuvę, stichinių nelaimių, gaisrų ar avarijų metu išversti, nulaužti, apdegę, žvėrių sužaloti medžiai ir krūmai bei invazinių rūšių medžiai ir krūmai.
Laikantis Vyriausybės nutarimų bei Elektrėnų savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos ir tvarkymo taisyklių, augti palikti sveiki, normaliai išsivystę, su tankia, vienodai išsidėsčiusia lapija ar spygliais medžiai. Liko medžiai, neturintys ligų ir kenkėjų požymių, žaizdų, stiebo ir skeletinių šakų pažeidimų bei drevių.
Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoja investicijoms Giedrė Tomkevičiūtė-Kalinauskienė paaiškino, kad teritorijoje tarp miesto ir autostrados yra komercinės paskirties sklypai, kuriuos savivaldybė turi prižiūrėti. Jei teritorija yra neprižiūrima, jos paskirtis sudarant ortofotinius žemėlapius vietoj komercinės gali būti pažymėta kaip miškas. Pasak G. Tomkevičiūtės- Kalinauskienės, teritoriją sutvarkyti reikėjo jau seniai, tačiau nepakakdavo lėšų. Šiemet biudžete numačius lėšų, tvarkymo darbai jau įsibėgėjo.
Padaugėjo triukšmo
Sutvarkyta teritorija atrodo estetiškiau, tačiau pavieniai medeliai nebesulaiko triukšmo.
Šviesos g. 1 name gyvenanti Elena pasakoja nė nepastebėjusi, kaip teritorija tapo atviru lauku. Triukšmas buvo visuomet, bet medžius išgenėjus jis dar sustiprėjo. Miegamojo langai yra autostrados pusėje, todėl naktį elektrėniškė langų nepraveria, nebent vasarą, kai jau visai nėra kuo kvėpuoti. „Triukšmas visada girdisi, o sekmadienį, kai autostradoje važiavo tankai, išbėgau į balkoną žiūrėti, kas dedasi, nes maniau namas sugrius“, – pasakojo Elena. Kad triukšmas išaugo, skundėsi ir Šviesos g. 5 name gyvenanti Filomena. Sutikdamas, kad išpjauti medžiai padidino triukšmo lygį, elektrėniškis Vytautas džiaugėsi, kad teritorija tvarkoma. Jis sako, kad apleista teritorija buvo virtusi asocialių asmenų buveine. Vytautas tikisi, kad darbai bus vykdomi ir arčiau viaduko, nes medžiai ten avarinės būklės, bet kada gali nuvirsti. Kertamoje teritorijoje sutiktas vyriškis stebėjosi tik vienu dalyku, kam darbininkai paliko vieną, arti kelio esantį ir pasvirusį medį, kuris su laiku gali tapti pavojingas.
Ruože tarp miesto ir autostrados visada augdavo medžių ir krūmų, bet investuotojams susidomėjus teritorija, medžių vis mažėjo. Gyventojai tikėjosi, kad miestas nuo triukšmo ir taršos bus apsaugotas pastačius garso barjerus, kokie yra Vievyje, Grigiškėse, Žiežmariuose ar kituose miestuose. Šios tvoros ne tik sumažina triukšmą, bet ir apsaugo teritoriją nuo dulkių, kenksmingų medžiagų ir sunkiųjų metalų.
Kad šie klausimai miestiečiams aktualūs, išryškėjo Savivaldybės tarybos ir mero rinkimų metais. Rinkimų debatuose žmonės klausė, ar garso barjeras bus įrengtas ties Elektrėnais. Meras Kęstutis Vaitukaitis įrengti garso barjero nežadėjo, bet mes pasidomėjome – gal iškirtus medžius, visgi bus įrengta garso izoliacija?
Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoja investicijoms Giedrė Tomkevičiūtė-Kalinauskienė paaiškino, kodėl Vievio mieste tokia sienutė yra. „Vievyje atstumas nuo magistralinio kelio A1 iki artimiausio gyvenamojo namo (pvz. Kauno g. 26 A) yra 28 m, ir nėra gausios augmenijos, o Elektrėnuose (pvz. iki Šviesos g. 1 namo) atstumas yra 5 kartus didesnis – 150 m. Kol kas mūsų nepasiekė informacija dėl konkrečių Lietuvos automobilių kelių direkcijos planų tokią sienelę statyti Elektrėnų mieste iki konkretaus termino, manome, kad kelio triukšmo problema yra aktuali ir turės būti sprendžiama parenkant tinkamiausias kelių transporto eismo keliamo triukšmo mažinimo priemones, iš kurių sienelė nėra vienintelė. Tokie sprendiniai turėtų priklausyti ir nuo to, ar po atliekamos šio kelio rekonstrukcijos akustinė situacija pagerės ar pablogės“,- redakcijai paaiškino G. Tomkevičiūtė-Kalinauskienė.
Ar savivaldybės vadovai domisi miesto apsauga nuo triukšmo ir taršos, informacijos neturime.
Tariasi dėl viaduko
Kadangi aprašyta teritorija yra komercinės paskirties, su laiku ji gali būti apstatyta komercinės paskirties statiniais, kurie iš dalies irgi taps triukšmą sulaikančiais objektais. Žmonės kalba, kad šioje teritorijoje planuojama statyti prekybos centrą „Ermitažas“, viešbutį. Tačiau tokių duomenų Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoja neturi.
Greičiausiai pirmuoju nauju statiniu šioje teritorijoje bus pėsčiųjų viadukas link kitapus autostrados esančios degalinės ir autobusų stoties. „Elektrėnų savivaldybės atstovai su LAKD (Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos) vadovybe sutarė, kad LAKD artimiausiu metu parengs tipinio pėsčiųjų viaduko ties Elektrėnais techninę dokumentaciją, ją parengus projektas galėtų būti įgyvendinamas prioritetine tvarka, jei savivaldybė prie viaduko statybos prisidės ne mažiau kaip 20 proc. savivaldybės biudžeto lėšomis. Apie rangos darbų vykdymo pradžią LAKD spaudoje informuos atskiru pranešimu, tačiau tikėtina, kad darbai prasidės ne anksčiau kaip 2022 m.“, – informavo G. Tomkevičiūtė-Kalinauskienė.