„Sumaniųjų kaimų“ priemonė – tai investicija ne tik į infrastruktūrą ir paslaugas, bet ir į žmones – jų gebėjimą bendradarbiauti, kurti, kartu spręsti problemas. Nuotrauka iš pexels.com
Šalies vietos veiklos grupės (VVG) kartu su partneriais prieš dvejus metus atvėrė naują puslapį kaimo vietovių istorijoje – pradėjo įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonę „Sumanieji kaimai“. Nors pirmieji žingsniai pareikalavo daugiau laiko, nei planuota, prieš akis – solidus finansavimas ir ambicingas tikslas: paversti mūsų kaimus moderniomis, technologiškai pažangiomis ir socialiai atsakingomis erdvėmis.
Kas yra sumanusis kaimas?
Tai ne tik gražiai skambantis terminas. Sumanieji kaimai – tai gyvos socialinės ir ekonominės sistemos, kurias kuria patys gyventojai. Pagrindinė idėja paprasta: naudojant skaitmenines technologijas ir sumanius sprendimus, didinti kaimo patrauklumą bei gyvenimo kokybę.
Čia svarbiausia ne technika pati savaime, o bendruomenės susitelkimas siekiant konkretaus, vietos stiprybėmis pagrįsto tikslo. Nuo skaitmenizuotų viešųjų paslaugų iki žiedinės bioekonomikos sprendimų – sumanus kaimas ieško atsakymų į šiandienos išbandymus moderniais būdais.
Pinigai ir galimybės: kiek ir kam?
„Sumaniųjų kaimų“ priemonei 2023–2027 metams skirtas solidus 15 mln. Eur biudžetas. Žemės ūkio ministerija siekia, kad per visą šį laikotarpį Lietuvoje atsirastų bent 25 sėkmingos sumanaus kaimo strategijos. Finansavimo lubos priklauso nuo vietos veiklos grupių bendradarbiavimo masto:
Jei paraišką teikia viena VVG – iki 500 tūkst. Eur.
Jei bendradarbiauja dvi VVG – iki 600 tūkst. Eur.
Jei trys ir daugiau (arba teritorijoje gyvena per 40 tūkst. gyventojų) – iki 700 tūkst. Eur.
Vienam konkrečiam projektui strategijos viduje galima gauti iki 200 tūkst. Eur, o intensyvumas siekia nuo 40 iki 85 proc. Tai proga socialiniam, bendruomeniniam ar privačiam verslui, bendruomenėms, savivaldybių administracijoms ir mokslo įstaigoms suvienyti jėgas bendram tikslui pasitelkiant savo kompetencijas ir išteklius. Tokia partnerystė leidžia ne tik efektyviau panaudoti finansinę paramą, bet ir kurti ilgalaikius, tvarius sprendimus, atliepiančius konkrečius vietos poreikius.
Bendradarbiaudami skirtingi sektoriai gali sujungti praktinę patirtį, sumanias idėjas ir vietos žinias, taip užtikrindami didesnį projektų poveikį ir didesnę naudą bendruomenei. Tai sudaro prielaidas kurti prieinamesnes paslaugas, stiprinti socialinę sanglaudą, skatinti ekonominį aktyvumą ir didinti kaimo vietovių patrauklumą gyventi bei dirbti. Galų gale, tokie projektai tampa ne tik investicija į infrastruktūrą ar paslaugas, bet ir į žmones – jų gebėjimus bendradarbiauti, kurti ir kartu spręsti sunkumus.
Tinkamos išlaidos apima viską: nuo naujos įrangos ir informacinių technologijų sprendimų iki transporto priemonių, skirtų socialinėms paslaugoms teikti, bei projektų administravimo.
Pamokos iš pirmųjų etapų
Iki šiol patvirtintos šešios VVG strategijos – Vilniaus, Kauno, Ukmergės, Lazdijų, Švenčionių ir Šilutės rajonuose. Strategijoms skirta beveik 3,3 mln. Eur, o jas įgyvendins 27 projektų vykdytojai. Dar dvi „Sumanių kaimų“ strategijos, kurioms prašoma apie 1 mln. Eur paramos, šiuo metu yra pervertinamos. Šias strategijas planuoja įgyvendinti 5 projektų vykdytojai. Siekiama, kad parama būtų skiriama tik kokybiškiems, pagrįstiems ir realų poveikį užtikrinantiems projektams.
Analizuojant pirmąsias paraiškas išryškėjo, kad pagrindinės priemonės įgyvendinimo problemos yra susijusios su nepagrįstu bendradarbiavimu tarp strategijos projektų partnerių ir nepakankama projektų kokybe. Dažnai projektai tarpusavyje yra menkai susiję ir nesukuria bendro, apčiuopiamo poveikio VVG teritorijai ir vietos gyventojams. Strategijose trūksta inovatyvumo – nepakankamai aiškiai atskleidžiamas naujumas, pridėtinė vertė. Be to, vertinimo metu patys pareiškėjai atsiima nemažai paraiškų, dažniausiai dėl nepakankamo pasirengimo įgyvendinti projektą.
Kaip surinkti reikiamus balus?
Norint gauti finansavimą, strategija turi surinkti bent 40 balų. Vertinimo svoris paskirstytas taip:
* Paslaugų skaitmeniniais sprendiniais grįsta strategija (iki 15 balų): Ar diegiami IT sprendimai paslaugų prieinamumui, kokybei ar efektyvumui didinti?
* Inovatyvi strategija (15 balų): Ar strategijos projektai orientuoti į paslaugų inovacijas?
* Išteklius pritraukianti strategija (10 balų): Ar strategijai ir (arba) projektui įgyvendinti pasitelkiami papildomi ekonominiai ištekliai?
* Mokslo įtraukimas (10 balų): Ar dalyvauja mokslo įstaigos su praktiniais sprendimais?
* Jaunimas (15 balų): Ar strategija skirta jaunimui arba ar įgyvendinant ją dalyvauja jaunas (-i) žmogus (- nės) iki 29 metų?
* Paslaugų plėtra (15 balų): Ar strategijos projektuose kuriamos ir (arba) plėtojamos paslaugos?
* Aplinkosauga (20 balų): Ar strategijoje numatytų projektų veiklos ir investicijos skirtos aplinkosaugai ir (ar) klimato kaitos švelninimui ir yra pagrįstos teigiamu poveikiu?
Naujas kvietimas jau planuojamas
Priemonės „Sumanieji kaimai“ lėšos dar nepanaudotos, jos ir toliau bus skiriamos šiai priemonei. Atlikus priemonės taisyklių korekcijas, siekiant projektų kokybės ir paprastesnio įgyvendinimo, 2026 m. rugsėjį–spalį planuojamas naujas „Sumanių kaimų“ kvietimas, kurio biudžetas – net 7,83 mln. Eur.
Dabar laikas namų darbams. Vietos veiklos grupės turi pusmetį suburti stiprias partnerystes, išgryninti sumanias idėjas ir pasiruošti kokybiniam šuoliui. Sumanus kaimas nėra ateities vizija – tai šiandienos įrankis, leidžiantis regionams ne tik išlikti, bet ir klestėti naudojantis 21-ojo amžiaus galimybėmis.
Užs. 26/37