Pagrindinė energijos tiekėja Europoje – amerikiečių firma „Chevron“ – rugsėjį gavo leidimą ieškoti skalūnų dujų Šilutės – Tauragės rajonų plote Vakarų Lietuvoje. Nors tam nuo pat pradžių priešinosi paieškos zonoje esančių kaimų bendruomenės, bijodamos, kad bus užterštas geriamasis vanduo, tačiau valdančiųjų partijų lyderiai sutarė, kad dujų žvalgyba turi būti tęsiama. Jei neiškils trukdžių, po 100 dienų, kai vyriausybė patvirtins sprendimą, „Chevron“ galės imtis darbo. Tačiau jau dabar JAV energetikos kompanija nesėdi sudėjusi rankų – jos atstovai jau tris kartus lankėsi Vievyje. Ko energetikos milžinės atstovai ieškojo mūsų savivaldybėje, pasakoja Lietuvos geologijos muziejaus vyriausiasis rinkinių saugotojas ir direktoriaus pavaduotojas Vytautas Puronas.
Iškasenas skaito tarsi knygas
Visai šalia autostrados Vievyje veikia vienintelis Lietuvoje geologijos muziejus, kuriame eksponuojami iš įvairių žemės sluoksnių surinkti eksponatai. Iš pirmo žvilgsnio – tai akmenys, uolienos, molis, smėlis, tačiau iš tiesų tai – milijardus metų trunkanti Žemės istorija. Eksponatai sutalpinti į tūkstančius specialių dėžių, sukrauti į lubas siekiančias lentynas ir saugomi tarsi knygos bibliotekoje. Kai prireikia, geologai gali perskaityti informaciją, kurią perduoda giliai iš žemės ištraukti mėginiai. Kernu (šerdimi) vadinami mėginiai yra išgaunami koloniniu gręžimu išgręžiant cilindrinį uolienos stulpelį.
Muziejuje saugomas iš įvairių Lietuvos vietovių surinktas kernas, tačiau amerikiečius domino būtent išgautas Šilutės bei Tauragės vietovėse, todėl jie tris kartus – kovą, gegužę bei rugpjūtį – apsilankė muziejuje. Pirmojo vizito metu amerikiečių vizitas buvo labiau pažintinis, antrąjį kartą jie pasiėmė pavyzdžius geocheminiams, mechaniniams uolienų tyrimams ir išmatavo jų magnetines savybes, o pastarąjį kartą „Chevron“ atstovai atsivežė specialų įrenginį – rentgeno fluorescencinį aparatą, kuris peršviečia kerną ir parodo, kur yra daugiau naftingų medžiagų.
Tiria skalūnų molio savybes
Pasak geologo V. Purono, „Chevron“ atstovus domino, kokiomis savybėmis pasižymi 1800 m gylyje, storymėje, susidariusioje silūro periode prieš 425 mln. metų, randamas molio skalūnas, iš kurio galėtų būti išgaunamos skalūnų dujos. Kernas suteikė jiems informacijos apie geochemines bei fizines sluoksnio savybes. Poringumas, plyšiuotumas, kietumas – tai tos savybės, kurios itin svarbios norint išgauti skalūnines dujas. Kuo daugiau plyšelių skalūniniame sluoksnyje, tuo didesnė tikimybė, kad ten yra susikaupusios skalūninės dujos ir jas lengviau išgauti. Geocheminės kernų savybės taip pat itin svarbios – jų tyrimai parodo, kokią dalį užima organinės medžiagos, iš kurių susidaro dujos. Kol kas amerikiečiai nėra tikri, ar iš tiesų pavyks išgauti skalūninių dujų ar naftos, tačiau jie vis tiek nusprendė rizikuoti ir į dujų žvalgybą investuoti apie 80 mln. litų. Nepaisant to, ar amerikiečių rizika pasiteisins, Lietuvos geologai vis tiek laimės – praplės savo žinias apie Tauragės ir Šilutės kraštą.
Vanduo iš sūrio
Specialistų duomenimis, Lietuvos žemių gelmėse stūkso apie 500 mlrd. tonų molio skalūno dujų, tačiau išgauti jų galima būtų dešimt kartų mažiau, nes ištraukti galima tik tai, kas dėl didelio slėgio pavirsta skystomis dujomis. „Išgauti skalūnų dujas iš molio skalūno yra tas pats, kas ištraukti vandenį iš varškės sūrio“, – aiškino V. Puronas. Todėl, norint padidinti skalūnų molio porėtumą, reikia į tą sluoksnį įpilti specialaus cheminio mišinio. Būtent tai ir yra priežastis, kodėl bendruomenių atstovai prieštarauja dujų žvalgybai. Aplinkiniai gyventojai baiminasi, kad bus užterštas geriamasis vanduo. Tačiau, pasak V. Purono, šios baimės visiškai nepagrįstos, nes technologija, kurios griežtai laikantis vykdoma žvalgyba, yra saugi.
Geriamasis vanduo Tauragės rajone išgaunamas daugiausiai 100 m gylyje, o žvalgyba vyksta aštuoniolika kartų giliau. Gręžiant cirkuliuojantis vanduo yra ištraukiamas į specialius baseinus, vėliau gręžinio sienelės yra užbetonuojamos, kad į molio skalūnų sluoksnį pilamos cheminės medžiagos nepatektų į požeminio vandens horizontus. Pasak V. Purono, kai Švedijoje buvo ieškoma skalūninių dujų, bendruomenės taip pat aršiai priešinosi, tačiau vėliau įsitikino, kad jokio pavojaus gamtai nėra (o ir pakankamai dujų nebuvo rasta, bet geologinė informacija liko). Didesnis pavojus gamtai, pasak geologo, kai tanklaiviai į jūrą išpila atliekas arba kai naftos produktų atsikratoma juos paprasčiausiai išpilant laukuose ir jie patenka į paviršinį bei gruntinį vandenį.
Domėjosi ne tik „Chevron“
V. Puronas Lietuvos geologijos muziejuje dirba jau aštuonerius metus, tad puikiai pažįsta čia saugomus eksponatus. Remdamasis jais, specialistas gali papasakoti, kaip susiformavo Žemės kraštovaizdis, paaiškinti, kas nulėmė, kad Lietuvos rytuose stūkso nederlingos žemės, o Vidurio Lietuvoje – priešingai – nė tręšti nereikia. V. Puronas žino daug atsakymų apie Žemę, todėl energetikos firmų atstovams suteikė visą būtiną informaciją.
Prakalbus apie skalūninių dujų klodus Lietuvoje, muziejų praėjusiais metais lankė ne tik „Chevron“ – atvyko svečių ir iš Europos, ir iš Amerikos kompanijų, tačiau konkurse pasiryžo dalyvauti tik viena „Chevron“.