Yra sakoma, kad Žmogus gerai jaustųsi gyvendamas Žemėje, tarpusavyje turi sąveikauti Dvasinė sveikata, Filosofija ir Mokslas. Tik sveikoje Dvasioje yra sveikas protas ir kūnas, o ne atvirkščiai,- sako išmintis.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorius, profesionalus vaistininkas, lietuvių liaudies medicinos ekspertas, Tibeto medicinos bei filosofijos žinovas Virgilijus Skirkevičius pasisako apie labai svarbias žmogaus gyvenimo septynerių metų atkarpas.
Jaunuolio gyvenimas nuo 7 iki 14 metų yra antras septynerių metų atkarpos etapas. Tuo laiku vystosi širdis ir plaučiai, o tai ir yra visa organizmo Ritminė sistema. Šiame amžiuje vieną kartą įkvėpus ir iškvėpus širdis turi suplakti 4 kartus. Širdies ir plaučių ritmas yra mūsų gyvenimo ritmas, todėl paauglystėje labai svarbu saugoti šių organų sveikatą, nepradėti rūkyti, saikingai paskirstyti tiek fizinį, tiek psichinį krūvį. Paauglio raidai didelės svarbos turi menas, muzika, grožis, harmonija. Nuo šio laikotarpio priklausys, kaip seksis gyventi kitą septynerių metų atkarpą ir toliau, sulaukus vyresnio amžiaus.
Nuo 14 iki 21 metų – išsiskyrimo su tėvais ir namais laikas. Nuo tėvo ir mamos atsiskiriama dvasiškai. Tuo laikotarpiu jaunas žmogus pradeda suvokti savojo „AŠ“ unikalumą ir išskirtinumą. Įsimylintis, dirbantis, pykstantis cholerikas ar flegmatikas – kiekvienas ima suprasti savo išskirtinumą. Šiuo laikotarpiu, – sako mokslininkas, – negalima slopinti jaunuolio asmenybės įvairiais draudimais. Jam svarbu pažinti pasaulį, pažinti žmones ir save. Intensyviai vystantis ne tik žmogaus fiziniam kūnui, bet ir dvasiai, svarbu, kad jaunas žmogus suvoktų suaugusiojo kaip Gyvenimo-Mokytojo ramstį, kad suaugęs gyvenimo išmintingą patirtį turintis žmogus padėtų jaunuoliui suvokti ne materialųjį pasaulį, o idealųjį pasaulį. Šiuo laikotarpiu formuojasi žmogaus Valia, todėl būtinas įvairiapusis pasaulio pažinimas. O Gyvenimas ir yra išmokimo Procesas.
Kiekvieno žmogaus Siekiai ir Pastangos, bendraujant su aplinka, turi vykti Taikiai. Taika pasiekiama per kiekvieno Vidinio Tobulėjimo pastangas: gražias Mintis, Švelnius, gražius žodžius ir Tikslingus prasminius veiksmus.
Visos žmogų kamuojančios Nesėkmės yra jo Poelgių Pasekmė.
Reikia įsisąmoninti, kad žmogaus Laimė, priklauso nuo pačio žmogaus Pasirinkto sprendimo. Taigi, Pasirinkimas mūsų rankose!
Pasaulyje gausu išalkusių sielų, kurios badauja, kai „gyvenimo duona“ yra jame pačiame. Žmonės ieško lobių ilgesingomis akimis, skaudančiomis širdimis ir pavargusiomis kojomis, kai Laimę galima pasiekti čia ir dabar Išmintingu Pasirinkimu.
Šiandien mes jau žinome, jog norėdamas pats būti laimingas, padaryk viską, kad laimingas būtų ir kitas.
Jei kiekvienas mūsų mokyklos mokinys kasdien pasistengtų padaryti laimingą nors vieną savo draugą, bendraklasį, mažesnį ar vyresnį už save, bičiulį, mokytoją, globėją ar šiaip žmogų, mokykloje apsigyventų Atlaidumas. Ten, kur yra Atlaidumas, visada yra Taika. O Taika, abiem rankom apkabindama, mums padovanoja Meilę. O kas nenori būti mylimas!
Kartais kyla retoriniai klausimai „Iš kur toks nenoras dirbti? Kodėl toks tingėjimas per pamokas? Iš kur tiek daug negatyvumo?“ Ir tada pradedame Ieškoti kaltų. Dažnai tai darome Pavydo apakinti ir, kartais patys to nesuvokdami, skundžiame, išduodame, baudžiame, bet nesistengiame, kad gerumas atsiskleistų.
„Kaltinamasis“ neturėtų būti pasmerktas ir neturėtų tapti sąskaitų suvedimo priemone. Kaltės matymas kitame žmoguje yra niekas kitas, kaip kitoks elgesys, negu mes tikimės iš jo, kuris pasireiškia, kaip pasekmė, kaip Padarinys tos aplinkos, kurią teko patirti. „Kaltinamasis“ būdamas silpnas, nepajėgus kitaip elgtis, jis dar nepasiruošęs priimti Pozityvaus Sprendimo, nes to daryti jis dar nemoka.
Negatyvi patirtis tokiame žmoguje pasireiškia neveiksmingumu, nesugebėjimu, nenusimanymu, pykčiu, mąstymo vangumu. Tokio žmogaus pojūčiai pasireiškia visu pajėgumu. Dažniausiai jis baudžia save ir sudaro nepalankią atmosferą aplinkiniams.
Skaudžiausia yra tai, kad toks patyrimas užgesina Entuziazmą, atima galimybę patirti Pasitenkinimą, Džiaugsmą dirbant bet kokį darbą ir turi tendenciją augti ir laikytis žmoguje.
Toks asmuo Pats Save Įkalina nepakantumo, nesugebėjimo, nenusimanymo, pykčio, keršto ir mąstymo vangumo spąstuose.
Jeigu tai vyksta mokykloje ir kaltinamajam draugui norime padėti, tai visi turime susitelkti ir, jokiu būdu, nepataikauti, nesistengti įtikti, nesižeminti ar rodyti baimę, nes tai tik pablogins situaciją. Pagalvok, kokios mintys aplanko tave tuo metu, gal išsprūdo smerktini žodžiai, gal veiksmą atlikau ne tokį, ne tuo laiku ir ne tokioje vietoje… Tada aplankys Tave Atlaidumo dovana.
Labai svarbu suprasti, kad tai nėra Natūraliai įgimta Būsena, tai tik susiformavusio charakterio pasireiškimas. Tai tik laikinas periodas, kurį jaunas žmogus turi išgyventi, priešingu atveju, jis pats nuo savęs pavargs ir jausis visų atstumtas.
Išeitis visada yra, tik ja reikia pasinaudoti: palanki aplinka, palanki draugija, geri, kantrūs, gailestingumo pilni tarpusavio santykiai, nuoširdūs pokalbiai, patikintys ir pasitikintys įpareigojimai, Neprievartaujamos pačio mokinio pastangos padeda jam Atsiskleisti.
Tuo laiku labai svarbu susitelkti visiems nesavanaudiškam Davimui ir atlaidumui, t. y. kuo dabar labiausiai „Aš“ galiu padėti draugui, kad jis būtų laimingesnis. Gal mes visa klasė pasitarkime ir susivienykime, gal pasitelkime visas klases? Labai svarbus visų sprendimas, žingsnis po žingsnio.
Mintys nulemia žmogaus Veiksmus, nesvarbu, kokie tie veiksmai – geri ar blogi.
Jei į Pasaulį žvelgsi su Meile, tai ir jis Tave pripildys Meilės. Jei sėsi tik pavydą, tuo save ir „maitinsi“, o Pavydas, Savininkiškumas atima iš žmogaus Meilę ir pražudo jį.
Įpročiai formuoja žmogaus charakterį, o charakteris sąlygoja ir nustato žmogaus Likimą. Visada pravartu paaukoti netinkamus įpročius vardan savo Tobulėjimo. Sunaikinti kitą, tai reiškia kasti duobę pačiam sau, kokia ji pagal gylį, tai tik Laiko klausimas, bet į ją įkrisi tikrai… Toks Visatos Dėsnis…
Žmogus, kuris yra pripildytas Meilės, patiria didelę Ramybę, yra tyras širdyje ir ramus nuo nepalankių aplinkybių ar nuostolių. Tai Tvirtybė, kilusi iš Meilės, kuri suteikia Pasitikėjimą Kūrėju. Pasitikėjimas sukuria didžiulę Vidinę Energiją, todėl kiekvienas žmogus turi vystyti šį Pasitikėjimą Kūrėju, kad patirtų Kūrėjo dovanotą Vidinę gyvenimo Palaimą.
Pasitikėjimas savimi gyvenimo kelionėje atves iki pasitikėjimo kitais, ir veikimas kartu su Augančiu Sąmoningumu ištirpdys vangumą, abejonių užmačias, kurios veda į pavojų, ir leis pasiekti Ramybę namuose, mokykloje, kaime, mieste, šalyje…pasaulyje.
Kai dirva deramai išpurenta, gyvenimo kelionės Pasitenkinimo derlius garantuotas.
Pilnoje Pasitenkinimo gyvenimo dirvoje sieksime būti geresni, negu buvome vakar.
Iš ciklo Išminčiai kalba. Paruošė Beižionių mokyklos-daugiafunkcio centro specialioji pedagogė M. Belickienė