Lektorių pokalbis su elektrėniškėmis Emilija ir Rita
Seminaras „Renovacija, kuria džiaugiuosi“ Elektrėnuose surengtas ne todėl, kad savivaldybėje mažai renovuotų namų. Elektrėnai pagal renovuotų daugiabučių dalį Lietuvoje užima 13 vietą. Pagrindinis seminaro akcentas – informavimas ir gyventojų švietimas, nes abejojančius renovacijos nauda galima įtikinti tik suteikiant daugiau žinių. Seminare, vykusiame kovo 5 dieną Elektrėnų viešojoje bibliotekoje, dalyvavo ne tik elektrėniškiai, planuojantys atnaujinti savo daugiabučius ar jau besidžiaugiantys gyvenantys atnaujintuose namuose, bet ir Vilniaus rajono savivaldybės atstovai, ieškantys būdų paspartinti daugiabučių renovaciją. Tryliktasis daugiabučių namų modernizavimo kvietimas teikti paraiškas baigsis 2026 m. balandžio 1 d. Kada bus skelbiamas kitas kvietimas, pasak Vartotojų aljanso viceprezidento Kęstučio Kupšio, kol kas nėra žinoma.
Daugiabutis – gyventojų nuosavybė
Daugiabučių gyventojai, suprantantys, kad daugiabutis yra jų nuosavybė ir kad gyvenamasis pastatas paprastai kapitališkai remontuojamas ne rečiau kaip kas 30 metų, savo namus jau atnaujino ir taip bent trimis dešimtmečiais pailgino jų eksploatavimo laiką. Tie, kurie to nepadarė, dar turi galimybę iki balandžio 1 d. teikti paraiškas renovacijai, jei suspės tai padaryti. Į seminarą susirinkusiems žmonėms – tiek jau gyvenantiems renovuotuose namuose, tiek planuojantiems renovaciją, projektų vadovas Vytautas Navickas pristatė pranešimą „Renovacijos tendencijos Lietuvoje, teisinė bazė ir iššūkiai“.
Istorija tokia: Lietuvoje daugiabučių renovacijos pradžia skaičiuojama nuo 1992 metų, kai jauna nepriklausoma valstybė susidūrė su energetikos krize. Tuomet gyventojai pradėjo suvokti, kad laikai, kai šiluma buvo taupoma langus kaišiojant laikraščiais ar sienas iš vidaus dengiant kilimais, baigėsi. Žmonės tapo savo butų savininkais, todėl ėmė ieškoti efektyvesnių energijos taupymo būdų. Pirmaisiais metais gyventojai mažesnius daugiabučius šiltino savo lėšomis, naudodami tuo metu prieinamas statybines medžiagas. Skaičiuojama, kad iki 2003 metų Lietuvoje taip buvo apšiltinta apie 700 namų. Nuo 2002 metų, patvirtinus „Būsto strategijos“ programą, daugiabučių remontui pradėta taikyti ir valstybės parama. Dabar jau trečias dešimtmetis, kai, gyventojams pageidaujant, daugiabučiai renovuojami, keičiasi tik paramos formos ir finansavimo šaltiniai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, iki 2026 metų šalyje renovuoti 4466 daugiabučiai, dar 1092 namuose renovacija šiuo metu vyksta. Kiek paraiškų bus pateikta iki 2026 m. balandžio 1 d., kol kas nėra žinoma. Elektrėnų savivaldybėje renovuoti 75 daugiabučiai, o pagal atnaujintų daugiabučių dalį tarp 60 savivaldybių Elektrėnai užima 13 vietą.
Kodėl renovuoti apsimoka
Įsibėgėjus daugiabučių renovacijai, keičiantis ekonominėms sąlygoms, gyventojų pajamoms, minimaliam darbo užmokesčiui ir pensijoms, keitėsi ir valstybės parama daugiabučių atnaujinimui. Tačiau išlieka svarbi nuostata – mažas pajamas gaunantiems gyventojams už renovaciją mokėti nereikia. Pirmiesiems renovuojamiems namams valstybė kompensavo iki 75 proc. renovacijos išlaidų. Iki 2025 m. į renovacijos programą įsitraukusiems daugiabučiams buvo kompensuojama iki 40 proc. išlaidų. Kokia paramos dalis bus taikoma nuo 2026 m., dar galutinai nenustatyta, tačiau prognozuojama, kad ji gali siekti apie 20–30 proc. Vis dėlto, įvertinus šilumos, statybinių medžiagų kainų augimą, didėjančius darbų įkainius, pridėtinės vertės mokestį (PVM), infliaciją ir gyventojų pajamų pokyčius, daugiabučių renovacija išlieka ekonomiškai naudinga. Renovacijos nauda ypač išryškėjo šią žiemą – renovuotuose namuose gyventojai už šildymą mokėjo 3–4 kartus mažiau nei nerenovuotuose. Atitinkamai mažesnis buvo ir priskaičiuotas PVM, nes jis skaičiuojamas nuo sunaudotos šilumos kainos. Vertinant renovacijos naudą, svarbus tampa ir renovacijos klasės pasirinkimas. A klasės renovacija iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti brangesnė, tačiau, pasak lektoriaus dr. Ramūno Gataučio, skaičiusio paskaitą „Kaip padidinti daugiabučių namų energetinį naudingumą“, ilgalaikėje perspektyvoje ji leidžia sutaupyti daugiau. A klasės renovacija apima sienų ir stogo apšiltinimą, langų ir durų keitimą, šildymo sistemos pertvarkymą bei efektyvių vėdinimo sprendimų įdiegimą. Nors pradinės investicijos gali būti didesnės, gyventojai gauna daugiau naudos: mažesnes šildymo sąnaudas, komfortiškesnę patalpų temperatūrą, geresnę oro kokybę, geresnę garso izoliaciją ir estetiškai atnaujintą pastato išvaizdą. Svarbu ir tai, kad renovacijai skirtai paskolai nereikia įkeisti nekilnojamojo turto, pateikti garantijų ar laidavimų. Paskolą ar jos dalį galima grąžinti anksčiau nustatyto termino be papildomų mokesčių. Be to, galima atidėti paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą – paskola pradedama grąžinti tik pabaigus rangos darbus ir gavus valstybės paramą.
Elektrėnų savivaldybės aktualijos
Apie renovacijos iššūkius ir sėkmės istorijas Elektrėnų savivaldybėje seminare pasakojo Rita ir Emilija, gyvenančios pirmajame Elektrėnuose renovuotame daugiabutyje. Jos dalijosi patirtimi, pabrėždamos, kad renovacijos procese labai svarbus gyventojų aktyvumas – būtina domėtis, kokie darbai atliekami, ir stebėti, kaip jie vykdomi. Nors atliktų darbų kokybę vykdo samdomas techninis prižiūrėtojas, gyventojams taip pat naudinga žinoti pagrindinius statybos darbų reikalavimus. Pavyzdžiui, fasado tinkavimo ar plytelių klijavimo darbai negali būti atliekami, jei lauko temperatūra yra žemesnė nei 5 °C arba aukštesnė nei 30 °C. Tinkuojamą fasadą būtina apsaugoti nuo lietaus – dėl šalčio ar didelės drėgmės tinkas nespėja išdžiūti, todėl žiemą drėgnose vietose vanduo užšąla, ledas plečiasi ir tinkas gali byrėt. Esant dideliam karščiui tinkas gali išdžiūti netolygiai ir susibanguoti. Moterys taip pat pasakojo, kad jų iniciatyva gyventojai išmoko efektyviau taupyti energiją – kaimynams buvo paaiškinta, kaip naudotis radiatorių skaitikliais, kaip tinkamai vėdinti patalpas, kaip prižiūrėti rūsio patalpas ir kita. Elektrėnų komunalinio ūkio Daugiabučių namų administravimo tarnybos vadovė Vilija Leleivienė kalbėjo apie renovacijos iššūkius ir privalumus mažesnėse savivaldybėse. Pasak jos, Elektrėnų savivaldybėje, kaip ir daugelyje mažesnių savivaldybių, gyventojų pajamos yra mažesnės, didesnė socialiai jautrių gyventojų dalis. Dalis žmonių baiminasi prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus ir jautriai reaguoja net į nedidelį mėnesinių įmokų padidėjimą. Renovacijos procesą apsunkina ir rangovų bei projektuotojų trūkumas. Mažesni projektai yra mažiau patrauklūs rinkos dalyviams, todėl ilgiau užrunka viešųjų pirkimų procedūros ir didėja rizika, kad projektai gali vėluoti. Be to, mažesnėse savivaldybėse renovacijos administravimui tenka didesnė organizacinė našta – sudėtingos paramos sąlygos, didelė dokumentacijos apimtis, ilgi derinimo procesai ir finansuojančių institucijų, pavyzdžiui, Aplinkos projektų valdymo agentūros, reikalavimai. Dar vienas iššūkis – gyventojų aktyvumas. Dažnai sudėtinga surinkti kvorumą balsavimams, nes dalis butų savininkų gyvena užsienyje ar kituose miestuose. Dėl to sunkiau organizuoti susirinkimus ir trūksta bendruomeniškumo. Renovacijos procesą apsunkina ir prasta senesnių pastatų techninė būklė – sovietmečiu skubiai statytuose daugiabučiuose dažnai aptinkami paslėpti defektai, nusidėvėjusios konstrukcijos ar avarinės būklės inžinerinės sistemos, todėl atsiranda papildomų, iš anksto nenumatytų išlaidų. Elektrėnų savivaldybė pasižymi specifine struktūra – tai ne tik Elektrėnų miestas, bet ir Vievis bei kitos kaimiškosios teritorijos. Didžioji dalis daugiabučių namų statyti 1961–1990 metais. Tokiuose daugiabučiuose nusidėvėjusios konstrukcijos, neefektyvi šildymo sistema ir pan. „Renovacija mūsų savivaldybėje – tai ne tik energinio efektyvumo didinimas. Tai gyvenimo kokybės, saugumo ir turto vertės klausimas. Per pastaruosius metus renovacijos procesas Elektrėnų savivaldybėje įgavo pagreitį. Palyginimui su kitomis savivaldybėmis pagal renovuotų daugiabučių dalį procentais, esame 13 vietoje. Įgyvendinti ir įgyvendinami projektai rodo, kad gyventojų požiūris keičiasi – vis daugiau savininkų pritaria modernizavimui. Svarbu judėti link atsinaujinančių energijos šaltinių integravimo. Pažymėtina, kad po renovacijos pasiekiamas vidutiniškai 40–60 proc. energijos sutaupymas. Tai reiškia ne tik mažesnes sąskaitas, bet ir didesnį finansinį stabilumą gyventojams. Procesas vykdomas bendradarbiaujant su Aplinkos projektų valdymo agentūra, kuri administruoja valstybės paramos mechanizmus. Gyventojams labai aktualu: garantijos dėl darbų kokybės, valstybės parama, kompensacijos socialiai pažeidžiamiems asmenims, aiškus įmokų grafikas, – kalbėjo V. Leleivienė. Savivaldybės ir administratorių vaidmuo čia itin svarbus – mes turime ne tik organizuoti procesą, bet ir sumažinti žmonių baimes. Praktikoje tai reiškia aktyvią komunikaciją, susirinkimus vakarais ir savaitgaliais, individualias konsultacijas. Ir būtent mažesnėje savivaldybėje galime greičiau reaguoti, palaikyti tiesioginį ryšį su gyventojais ir lanksčiau spręsti situacijas. Mažesnė savivaldybė reiškia: greitesnį sprendimų priėmimą, glaudesnį bendradarbiavimą tarp administratoriaus ir gyventojų, galimybę spręsti problemas operatyviai“.
Svarbu žinoti
Seminaras užbaigtas buvo diskusijomis, kuriose naudingos informacijos gavo ne tik seminaro dalyviai, bet ir lektoriai. Už atnaujinimo darbų organizavimą ir jų įgyvendinimą yra atsakingas projekto administratorius, todėl visais klausimais ir kilus problemų reikia kreiptis į jį. Projekto administratorius turi atsakyti į visus kylančius klausimus. Jeigu reikia, į susirinkimą pakviesti rangovo darbų vadovą, kad gyventojai patys galėtų jam išsakyti pastabas, išsiaiškinti, kaip vyksta darbai. Jei lieka neaiškumų, galima kreiptis į techninį prižiūrėtoją arba statybos darbų vadovą. Jeigu nepavyksta problemų išspręsti vietoje, gyventojai gali kreiptis į Valstybinę teritorijos planavimo ir statybos inspekciją arba APVĄ. Jei kam aktualu, daugiau informacijos apie renovaciją rasti galite puslapyje modernizuok.apva.lt. Informacinė telefono linija: +37061499699. Apibendrinant seminarą ir pagrindinę mintį, kad žinojimas žmogų padaro matantį, besiruošiantiems renovacijai primename, kad norint pradėti renovaciją, reikalingas butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimas pradėti renovacijos procesą. Sprendimas priimamas per susirinkimą, gyventojų iniciatyva, balsavimo būdu. Nereikėtų tikėtis, kad po pirmojo susirinkimo, kuriame pritarėte renovacijai, jau po savaitės prie namo stovės pastoliai. Renovacijai reikia tinkamai pasiruošti. Jums svarbiausia išsiaiškinti, kaip atrodys namo atnaujinimo procesas, kokie bus jo etapai, taip pat kokių pageidavimų turi butų savininkai dėl langų keitimo, balkonų stiklinimo ir pan. Šie pageidavimai gali pasikeisti ekspertui įvertinus namo būklę ir norimą siekti energinio naudingumo klasę. Kad renovacija būtų tokia, kad jūs džiaugtumėtės, renovacijos laikotarpiui naudinga būtų išrinkti vieną ar kelis savo atstovus.
Seminarą surengė Elektrėnų renovacijos informacijos centras „Renkuosi renovaciją“ (renkuosi.eu), įsteigtas įgyvendinant projektą „Comactivate”.
Užs. 26/17
