Rudaminos kultūros centro scenoje – „Strėvos“ bendruomenės atstovė, miestelio kultūros renginių organizatorė Silvija Bielskienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė kultūrai Ramutė Strebeikienė, Semeliškių bendruomenės pirmininkė Rita Buividavičienė, Elektrėnų savivaldybės vicemerė Inga Kartenienė ir Semeliškių seniūnė Loreta Karalevičienė. Nuotraukoje jos su Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininke Virginija Šetkiene ir kultūros viceministre Renata Kurmin
Vilniaus rajono Rudaminos kultūros centre gruodžio 12 d. susirinkę šių metų mažųjų kultūros sostinių atstovai pristatė veiklos rezultatus ir tarsi perdavė šį titulą 2026-ųjų metų mažosioms Lietuvos kultūros sostinėms, kuriomis tapo Semeliškės (Elektrėnų sav.), Kurkliai (Anykščių r.), Agluonėnai (Klaipėdos r.), Skriaudžiai (Prienų r.) ir Tirkšliai (Mažeikių r.). Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė ir Lietuvos Respublikos kultūros viceministrė Renata Kurmin joms įteikė oficialias Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių regalijas – vėliavą ir diplomus.
Prasidėjo klasikos garsais
Šventinis renginys Vilniaus rajono Rudaminos kultūros centre prasidėjo styginio kvinteto atliekamais klasikinės muzikos garsais, kupinais didybės, švelnios elegancijos, šventiškumo, ir Rudaminos kultūros centro lietuvių liaudies šokių kolektyvo „Žiogeliai“ merginų sušokta „Kepurine“, kuri, pasak šventės vedėjų, vadintina ir pasisveikinimo gestu.
Programa susidėjo iš kelių dalių. Pirmieji žodį tarė šeimininkai – Rudaminos bendruomenė ir jos partneriai, draugai, vėliau pasisakė kitų šių metų mažųjų kultūros sostinių atstovai, aptarę, kaip praėjo metai, kas labiausiai įsiminė.
Visi susirinkusieji gerai susipažino su Rudamina ir Mažųjų kultūros sostinių projekto tikslais.
„Rudaminoje lietuviai ir lenkai, senbuviai ir naujakuriai, folklorą puoselėjantys bendruomenių žmonės ir moderniojo meno kūrėjai – visi telpa po vienu stogu. Tai mūsų kasdienybė, mūsų stiprybė ir mūsų didžiausias pasididžiavimas. Rudaminos širdis kasdien plaka folkloro ritmu – Lietuvos, Lenkijos ir kitų tautų tradicijų spalvomis. Ir būtent ši įvairovė sukuria tikrąją mūsų kultūrinio gyvenimo mozaiką“, – pasakojo renginio vedėjai, kviesdami pasinerti į tą spalvingą tradicijų pynę. Taip scenoje nuvingiavo dainų ir šokių ansamblio „Rudomianka“ atstovų energinga šokių pynė, nuskambėjo Vilniaus krašto cimbolų muzika. Renginio vedėjai priminė, kad paskutinis Rudaminoje gyvenęs cimbolistas buvo Piotras Kačanovskis (1927–2011), plačiai žinomas ir gerbiamas liaudies muzikos pasaulyje, aktyviai dalyvavęs regiono kultūrinėje veikloje bei ansamblyje „Rudomianka“. Tądien cimbolais grojo, visas 86 šio instrumento stygas „kalbino“ svečiai iš Lenkijos Elko miesto, tačiau Rudaminos kultūros centras projekto lėšomis šį instrumentą šiemet įsigijo, tad muzikavimas juo turėtų atgyti.
Kultūrinio gyvenimo mozaika
„2025-ieji Rudaminoje buvo pilni šviesų, garsų, istorijų, tradicijų, juoko ir, svarbiausia, bendrystės. Apie mus pasakojo televizija, laikraščiai, radijas“, – pastebėjo renginio vedėjai, o ekrane buvo pristatyti svarbiausi šių metų renginiai ir įvykiai šiame dideliame kaime.
Rudaminos kultūros centro direktorė Violeta Cereška ir seniūnijos bendruomenės centro pirmininkas Vladislavas Kačanovskis dėkojo jų organizatoriams ir vieną po kito pakvietė į sceną projekto partnerius: Rudaminos seniūnijos, Ferdinando Ruščico ir „Ryto“ gimnazijų, meno mokyklos, vaikų lopšelių-darželių, Vilniaus rajono savivaldybės centrinės bibliotekos atstovus.
Renginyje šių metų nuveiktas veiklas, darbus pristatė ir kitos 2025 metų Mažosios kultūros sostinės: Dreverna (Klaipėdos r.), Švėkšna (Šilutės r.), Žeimelis (Pakruojo r.), Kudirkos Naumiestis (Šakių r.).
„Dreverna – išskirtinė tuo, kad turi savo ritmą. Kartais atrodo, kad net marių vanduo juda jų tempu“, – pastebėjo vakaro vedėjai, kol šio kaimo bendruomenės atstovai dainuodami šišioniškių tarme lipo į sceną pristatyti šių, Mažosios Lietuvos kultūros sostinės, metų veiklą, pritraukusią labai daug svečių.
Kudirkos Naumiestis buvo pristatyta kaip vieta, turinti kultūrinį stuburą ir labai tvirtą laikyseną; jo atstovai scenoje pasakojo apie išskirtinę miestelio šventę, bulvės festivalį, savo mažosios sostinės ženklą – V. Kudirkos atvaizdą; Švėkšna – kaip unikalus tradicijų ir kūrybiškumo derinys, tarsi senas medis su jaunais lapeliais; Žeimelis – kaip Aukštaitijos dvasia.
Metai buvo intensyvūs, pilni viršvalandžių
Visų regionų Mažųjų kultūros sostinių atstovai kalbėjo, kas juos labiausiai nustebino šiemet, koks rezultatas svarbiausias, kokia veikla, iniciatyva labiausiai įsiminė bendruomenės žmonėms, labiausiai sutelkė bendruomenę.
Ir visų bendruomenės atstovų žodžiuose nuskambėjo mintis, kad šie metai buvo intensyvūs, ryškūs, pilni viršvalandžių, jog jie suprato, kad gali daugiau, negu patys tikėjosi. O Žeimelio bendruomenės pirmininkė Daiva Skrupskelytė detalizavo, kad Mažosios kultūros sostinės simbolis gaidelis juos kėlė labai anksti, o ir naktimis ne visada leido miegoti tiek, kiek norėtųsi, patikinusi, kad to tikėtis gali ir 2026-ųjų mažųjų šalies kultūros sostinių atstovai.
Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė pastebėjo, kad projektas „Mažoji Lietuvos kultūros sostinė“ – tai Lietuvos kaimų ir miestelių kultūros skatinimo iniciatyva, pradėta 2014 m. siekiant stiprinti vietos bendruomenes, skatinti kultūrinę veiklą regionuose, atkreipti dėmesį į mažesnių gyvenviečių kultūrinį paveldą ir kūrybinį potencialą. Projektas sutelkia dėmesį į mažesnius šalies miestelius ir kaimus, pasižyminčius kultūrine įvairove ir aktyvia bendruomenine veikla. Per visą jo įgyvendinimo laikotarpį šį vardą yra pelniusios 90 Lietuvos gyvenviečių. Pirmąja Lietuvos mažąja kultūros sostine 2015 m. paskelbti Naisiai.
O Lietuvos Respublikos kultūros viceministrė Renata Kurmin pabrėžė Mažųjų kultūros sostinių projekto svarbą regionų kultūriniam gyvybingumui, bendruomenių kūrybiškumui ir partnerystei, pažymėjo, kad šis projektas stiprina vietos tapatybę ir skatina aktyvų kultūrinį gyvenimą visoje Lietuvoje, yra puiki proga atskleisti krašto kultūrinį unikalumą, kurti išliekamosios vertės projektus.
Prisistatė 2026-ųjų sostinės
Rudaminoje prisistatė ir visos 2026 metų Mažosios Lietuvos kultūros sostinės. Pirmosios atsiimti Mažosios kultūros sostinės 2026 regalijų pakilo Agluonėnų (Klaipėdos r.) atstovės, dainuodamos šišioniškių tarme, priminusios, kad kaimas turi klojimo teatrą, jame pradėta teikti kasmetinė kraštietės rašytojos Ievos Simonaitytės vardo premija.
Kurklių (Anykščių r.) seniūnijos seniūnas Algimantas Jurkus, Kurklių miestelio bendruomenės pirmininkė Elena Dedelienė pasakojo apie šį nedidelį miestelį kairiajame Virintos upės krante, kur įteka Kurklė, o už 7 km į šiaurę stūgso Puntuko akmuo.
Tirkšlių (Mažeikių r.) seniūnijos seniūnas Juozas Kungys ir miestelio bendruomenės pirmininkė Asta Griciuvienė, kultūros centro direktorė Salomėja Macijauskienė, Tirkšlių Kristaus Karaliaus parapijos klebonas kan. Petras Smilgys teigė, kad svarbiausias dalykas – bendrystė. Visos institucijos miestelyje glaudžiai bendradarbiauja, vieni kitus pažįsta ir pasitiki, drauge jau yra įgyvendinę įvairių sumanymų, iniciatyvų, projektų. O Mažosios Lietuvos kultūros sostinės metai Tirkšliuose remsis miesteliui svarbaus žmogaus kompozitoriaus Vytauto Klovos šimtmečiu.
Skriaudžiai (Prienų r.) prisistatė kaip kanklių sostinė, kur jau 120 metų gyvuoja legendinis ansamblis „Kanklės“ – kaime nėra nė vienos trobos, kurioje nebūtų groję kanklėmis. Būtent ši tradicija taps pagrindine kultūros sostinės metų ašimi. Skriaudiškiai priminė, kad 1812 m. birželį žygiuodamas į Rusiją Skriaudžiuose viešėjo Prancūzijos imperatorius Napoleonas. Yra legenda, kad Napoleonas nakvojo klebonijoje ir išalkęs kepė gaidį. Muzikantai ir dainininkai Rokas Radzevičius ir Aistė Smilgevičiūtė apie tai atliko nuotaikingą dainelę.
Semeliškėse – išskirtini jubiliejai
Semeliškėms atstovavo Elektrėnų savivaldybės vicemerė Inga Kartenienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė kultūrai Ramutė Strebeikienė, Semeliškių seniūnė Loreta Karalevičienė, Semeliškių bendruomenės pirmininkė Rita Buividavičienė ir „Strėvos“ bendruomenės atstovė, miestelio kultūros renginių organizatorė Silvija Bielskienė.
Rudaminos kultūros namų scenoje pasakota, kad 2026-ieji Semeliškėms – ypatingi, daugelio sukakčių metai: miesteliui sukaks 750 metų, Semeliškių Šv. Lauryno parapijai 525, Semeliškių bibliotekai 80, Semeliškių festivaliui „Nuo Lauryno iki Roko“ – 25-eri. Bus minimos Semeliškių, Vievio, Žaslių žydų tautybės Lietuvos piliečių žudynių 85-osio metinės.
„Visas sukaktis apgobs Mažosios Lietuvos kultūros sostinės vardas“, – pabrėžė semeliškietės, akcentuodamos, kad Mažosios Lietuvos kultūros sostinės metai miestelyje bus puiki proga įtraukti į kultūrinę veiklą visų amžiaus grupių žmones ir skatinti kultūrinį turizmą. Tą patį teigė visų mažųjų Lietuvos kultūros sostinių atstovai, visur laukia daug renginių: koncertų, kūrybinių dirbtuvių, parodų ir t.t.
Danutė Pulauskienė,
Autorės ir Rudaminos kultūros centro nuotr.