Vieno seniausių šalyje bažnyčių varpų, esančio Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčios varpinėje, nuliedinto dar 1442 m., jubiliejui Semeliškių bendruomenė „Strėva“ skiria kultūrinių renginių savaitę „Nuo Lauryno iki Roko“.
Žiupsnelis istorijos
Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčios varpinėje esantis varpas – respublikinės reikšmės kultūros paminklas, antras pagal senumą varpas Lietuvoje, datuojamas 1442 m. (seniausias, 1420 m., laikomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje Vilniuje). Varpas primena iš šiaudų pintus avilius, jo aukštis – 53 cm, skersmuo – 55 cm, sveria jis 123 kg.
Šis varpas yra įtrūkęs, dėl to jau nenaudojamas, nors vyriausieji semeliškiečiai dar prisimena, kaip jis kviesdavo į pamaldas. Ėmęsi iniciatyvos sukurti miestelio heraldiką semeliškiečiai neabejojo, kad būtent varpas ir Strėva turėtų būti pagrindiniai jo simboliai.
Dailininko Rolando Rimkūno sukurtas herbas (beje, kurtas pagal semeliškiečių pasiūlytų eskizų idėjas) ir patvirtintas 2002 m. vaizduoja auksinį varpą žaliame fone, prie kurio lenkta S linija įamžina per Semeliškes tekančią Strėvą.
Varpas buvo nuliedintas 1442 m. ir dedikuotas Vytautui Didžiajam. –Varpo papuošimai itin kuklūs – ties jo pečiais nulieta dviem virvelės pavidalo rumbais įrėminta juosta (neretai vadinama frizu ar banderole). Jos viduje kampuotais gotiškais minuskulais užrašyta lotyniška invokacija bei pagaminimo data: „Rex hic veni nobis cum pace anno dni cccc xxx xii“ (Karaliau, ateik pas mus su taika. 1442 Viešpaties metais). Ant varpo nuliedintas tekstas – taikos meldimas – aiškiai nurodo varpo paskirtį – varpas turėjo skambinti „Viešpaties Angelo“ maldai ir buvo vadinamas „Taikos varpu“. Manoma, kad varpas galėjęs kaboti kurioje nors Vidurio Lietuvos arba dabartinės Baltarusijos ribose buvusioje Rytų Lietuvos bažnyčioje. Žinoma, kad 1915 m. varpas buvo evakuotas į Rusiją, o 1927 m. sausio 25 d. atgabentas į Semeliškes.
Tradicinė naujiena
Renginių „Nuo Lauryno iki Roko“ savaitė organizuojama jau vienuoliktą kartą. Elektrėnų savivaldybėje seniausio, savo istoriją nuo pirmo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 1276 metais skaičiuojančio Semeliškių miestelio entuziastai vis randa progų tokiai šventei – tai bažnyčios, tai miestelio jubiliejai. Jos iniciatoriai – miestelio naujakuriai, į Semeliškes atsikraustę jau kone prieš 15 metų, bendruomenės „Strėva“ iniciatoriai Silvija ir Antanas Bielskiai, Silvija yra ir seniūnijos kultūrinių renginių organizatorė.
Pasak S. ir A. Bielskių, tokio renginio poreikis tiesiog sklandė ore. Jie ir pasiryžo įgyvendinti.
Tiesa, Semeliškėse giminių susibūrimas per Šv. Roko atlaidus – labai sena tradicija. Šio miestelio bažnyčia, tituluota Šv. Lauryno vardu, daugiausiai žmonių ji sutraukia per šv. Roko atlaidus (bažnyčios pagrindiniame altoriuje saugojamas šv. Roko paveikslas, garsėjantis stebuklais). Taip ir gimė 2001 m. renginių savaitė „Nuo Lauryno iki Roko“.
Tradiciniai suėjimai
Šv. Roko atlaidai – tradicinis giminių susitikimo laikas. Vyresni miestelio gyventojai dar puikiai prisimena didelius turgus prie bažnyčios per Šv. Lauryno ir Šv. Roko atlaidus ir giminių suėjimus tomis dienomis.
Tada žmonės į bažnyčią suvažiuodavo arkliais, prie bažnyčios juos sustatydavo – visą kalnelį užkišdavo. Greta jo būdavo javų laukai, juos iki Šv. Roko atlaidų būtinai nupjaudavo, tad atvykę į atlaidus ir giminių miestelyje neturintys žmonės po šv. Mišių ten pasitiesdavo paklodes ir vaišindavosi susėdę lauke.
Nors Roko atlaidai Semeliškėse kaip ir anksčiau sutraukia daugybę žmonių, tačiau tokio šurmulio kaip kažkada nekelia – dauguma pasimelsti norinčiųjų atvyksta automobiliais vienai dienai, giminaičių susibūrimo savaitgaliui nebeliko.
Žmonės greitaisusirenka, greitai ir išsiskirsto
Pasak Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčios klebono Gintauto Jančiausko, tai daugiausia maldininkų šalyje sukviečiantys Šv. Roko atlaidai šalyje. Tiesa, vieni atvykusieji apeina keliais didįjį bažnyčios altorių tris kartus, kiti tik pastovi šventoriuj ar greta jo mugėje išgeria alaus.
Varpo jubiliejui skirta renginių savaitė
Kultūrinių renginių savaitė „Nuo Šv. Lauryno iki Šv. Roko“ šiais metais pasiūlė semeliškiečiams ir miestelio svečiams įvairių renginių.
Šventinis maratonas bendruomenės „Strėva“ namuose rugpjūčio 14 d. prasidėjo Elektrėnų kultūros centro mėgėjų teatro spektakliu Nikolajaus Erdmano komedija „Savižudis“ (režisierė Nijolė Skorubskienė) ir Kruonio kultūros centro Kalvių skyriaus mėgėjų teatro „Brasta“ spektakliu „Sakmė apie Kalvius“ (režisierė Janė Bernotienė).
Rugpjūčio 15 d. miestelio bendruomenės „Strėva“ namuose operetės vakare „Tik dėl tavęs, mano meile“ dainavo baritonas Jonas Sakalauskas, sopranas Loreta Kovalevskytė ( režisierius Raimondas Banionis), akomponavo Vytautas Lukočius.
Rugpjūčio 16 d. Semeliškėse vyko sporto šventė: lauko ir stalo teniso, šachmatų, šaškių, futbolo 5×5 varžybos.
Rugpjūčio 17 d. vyko komiška opera „Livjeta ir Trakolas“ (režisierius Marius Jampolskis), kurioje dainavo sopranas Jurgita Lopetaitė, bosas Liudas Mikalauskas, grojo Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dirigentas Donatas Katkus.
Rugpjūčio 18 d. Semeliškių šv. Lauryno bažnyčioje Jo Ekscelencija Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas suteikė Sutvirtinimo sakramentą 56 parapijos jaunuoliams, šv. Mišių metu giedojo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos Karininkų Ramovės vyrų choras „Aidas“ (vadovas prof. Tadas Šumskas), vyko tradicinis 2.5 km. bėgimas nuo Semeliškių vidurinės mokyklos iki Nestrėvaičio ežero šv. Roko garbei, o vakare prie ežero – Semeliškių miestelio šventė.
Joje pasirodė vietos mėgėjų meno kolektyvai, tradiciškai apdovanoti sporto šventės nugalėtojai ir gražiausiai savo sodybas puoselėjantys ir gėlynus prižiūrintys seniūnijos gyventojai, kuriais šiemet tapo Angelė ir Andrius Nasutavičiai bei Verutė ir Česlovas Siniauskai. Gražiausią sodybą tradiciškai išrenka seniūnijos, o gražiausią gėlyną – bendruomenės „Strėva“ atstovai.
Baigiamąjį šventės vakarą prie Nestrėvaičio ežero koncertavo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos Karininkų Ramovės vyrų choras „Aidas“, populiariosios muzikos atlikėjas Radžis, pasirodė ugnies šou – fakyrai „Hefaistas“, o renginį užbaigė šventiniai fejerverkai.
Gal padės sulaikyti jaunimą?
Kaip pastebėjo Semeliškių seniūnijos seniūnas Vytas Barzdaitis, šiemet ši renginių savaitė išsiskiria tuo, kad koncertuoti į miestelį atvyko daug žymių atlikėjų.
„Stengiamės, kad tą savaitę „Nuo šv. Lauryno iki šv. Roko“ vyktų pakankamai įvairių – rimtų ir pramoginių renginių, tinkamų įvairioms amžiaus grupėmis. Jau pastebėjome, kad semeliškiečiai mėgsta teatrą – juo ir pradėjome renginių savaitę“, – sakė seniūnijos kultūrinių renginių organizatorė Silvija Bielskienė.
Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčioj varpo 570-mečio minėjimas šiais renginiais dar nebaigtas – rudenį įvyks Gintauto Žalėno knygos „Kaišiadorių vyskupijos varpai“, kurioje daug dėmesio skiriama ir žymiojo varpo istorijai, pristatymas ir aptarimas.
Juk, pasak Semeliškių seniūnijos seniūno V. Barzdaičio ir bendruomenės „Strėva“ iniciatorių S. ir A. Bielskių, kuo daugiau domimės gimtine, tuo ji tampa reikšmingesnė ir svarbesnė, tuo rečiau kyla noras ją palikti.
Paruošta pagal DELFI.lt