Seimo pirmininko vizitas Elektrėnuose: nuo sąvartyno kvapų iki stadiono balų

Velykinėje akcijoje J. Olekas pasilabino su jaunaisiais elektrėniškiais

Trečiadienio (04-08) rytą Elektrėnuose lankėsi Seimo pirmininkas Juozas Olekas ir Seimo narys Algimantas Radvila. Susitikimas buvo puiki ga­­li­mybė atkreip­ti dėmesį į problemas, kurios jau seniai perpildė savi­valdybės gyventojų kantrybės taurę. Daugiausia dėmesio skirta Vilniaus apskrities komunalinių atliekų sąvartyno kvapų problemai: savo pozicijas išsakė tiek savivaldybės, tiek VAATC vadovai, aptarti miesto stadiono dangos įrengimo ir kiti klausimai.

Elektrėnai – artimas miestas
Vizitas pradėtas Elektrėnų tarybos salėje, kurioje vyko susitikimas su savivaldybės ir skyrių vadovais. Seimo pirmininkas nu­stebino visus paminėdamas, kad Elektrėnai jam artimas miestas – jis Elektrėnų ligoninėje atliko gydytojo praktiką, mėnesį gyveno bendrabutyje.
Meras Gediminas Ratkevičius, pasitelkdamas vaizdinę medžiagą, pristatė pagrindines savivaldybės vizijas ir problemas. Didžiausia problema – mažėjantis gimstamumas, dėl to mažėja mokinių skaičius mokyklose. Susitikime kalbėta apie Semeliškių gimnaziją, kurioje kitais mokslo metais nesusidarys pilnos pradinukų klasės. Savivaldybės atstovams tai didelis rūpestis. Klasėje turi būti mažiausiai 8 vaikai, o pirmokų Semeliškėse kol kas prognozuojama vos 6. Vežti mokinius į kitą mokyklą – didelė finansinė našta, nes artimiausios mokyklos tik Kietaviškėse ar Elektrėnuose. Uždaryti gimnaziją irgi neatrodo geras sprendimas, nes tėvai visada suinteresuoti, kad ugdymo įstaiga būtų arti namų, o ir Semeliškių miestelis liktų be pagrindinės kultūros įstaigos.

Pasikeitusi darbotvarkė: stadioną nustelbė sąvartynas
Prieš kelis mėnesius organizuojant susitikimą su Seimo pirmininku atrodė, kad aktualiausia problema yra dirbtinės dangos trūkumas miesto stadione. Tačiau Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro eksploatuojamas sąvartynas tapo didžiausia problema, todėl susitikimo darbotvarkė buvo pakeista. Meras G. Ratkevičius ir vicemeras Marius Urvakis stengėsi J. Olekui perteikti, kokio masto problema yra sąvartyno kvapai. Buvo pasakojama apie pa­skelbtą ekstremaliąją padėtį, vykdomą kvapų stebėseną, kuri kartais rodo 24 kartus viršijamą oro taršą, gyventojų kreipimusis į gydymo įstaigas dėl kvapų poveikio ir kt.
Įvardintos ir priežastys, ku­rios sukelia kvapus – atliekų kaupo perdengimas, nuo bioatliekų susidarančių dujų sklidimas ir kt. Savivaldybės atstovai akcentavo, kad gyventojai patiria ilgalaikę neigiamą įtaką, negali praverti langų. Tarybos narys Rimantas Baravykas akcentavo ir tai, kad dėl sąvartyno kvapų sumenko nekilnojamojo turto vertė.
M. Urvakis pabrėžė ir reputacinę problemą – Kazokiškių sąvartyno eskalavimas spaudoje daro žalą savivaldybės įvaizdžiui. Susidaro įspūdis, kad tai tik Elektrėnų savivaldybės klausimas, pamirštant, kad čia suvežama trečdalis visų šalies atliekų, o didžioji jų dalis – iš Vilniaus.
Iš Seimo pirmininko reakcijos pasirodė, kad svečias nelabai suprato, kokio masto problema yra iš sąvartyno sklindantys kvapai. Jis kalbėjo apie kompensacijomis užgesintą gyventojų ir valdininkų ­pasipriešinimą psichiatrijos ligo­ninės statybai Rokiškyje ir apie tai, kad sąvartyne ties Marijampole nesą jokių kvapų. Girdėjosi replikos, kad šios situacijos nėra palyginamos, nes kvapai kasdien tiesiogiai veikia žmonių sveikatą.
Savivaldybė siuntė aiškią žinią – gyventojai ir savivaldos vadovai nori ne kompensacijų, o to, kad sąvartyno veikla būtų sustabdyta. Be to, pasak mero, kompensacijos, kurias gauna 364 namų gyventojai, labiau skaldo bendruomenę nei vienija. Per metus išdalinama 115 tūkst. eurų kompensacijų, kurios gyventojams atrodo per mažos.

Pats pajuto sąvartyno kvapus
Apie kokius kvapus eina kalba, Seimo pirmininkas geriau suprato apsilankęs sąvartyno teritorijoje, kur delegaciją už sąvartyno tvoros priėmė UAB „VAATC“ laikinoji vadovė Elida Drapienė ir eksploatacijos vadovas Rokas Vilniškis. Atvykus atrodė, kad teritorijoje kvapas buvo gana normalus, tačiau papūtus kitos krypties vėjui, smarvė buvo nepakeliama.
J. Olekas pritarė išsakytoms mintims, kad taip žmonėms gyventi neįmanoma ir kad kvapus reikia suvaldyti. Iki balandžio 10 d. UAB „VAATC“ turi suvaldyti kvapų krizę, kitaip bus taikomos sankcijos. Sąvartyno eksploatuotojai pasakojo, kas daroma, kad kvapų koncentracija sumažėtų – vyksta atliekų perdengimas, kad senosios atliekos nebūtų atviros, nuolat naudojami probio­tikai, ieškoma būdų surinkti kuo daugiau biodujų ir kt.
Buvo kalbama ir apie tai, kad sumažinti sieros vandenilio kiekį gali kiekvienas žmogus, kuris į bendrą atliekų srautą nemeta bioskaidžių atliekų, maisto atliekas rūšiuoja oranžiniuose maišeliuose.
Prieš 20 metų įrengus sąvartyną ir įvertinus atliekų kiekį, buvo planuojama, kad jis veiks 20 metų. Jei atliekų būtų atvežta tiek, kiek suplanuota, 2027 m. sąvartynas jau būtų uždaromas.
Tačiau dėl atliekų rūšiavimo sąvartynas neužsipildė kaip planuota ir niekas jo uždaryti nesiruo­šia. Sąvartyno atstovų teigimu, jis veiks dar mažiausiai 20 metų.
Savivaldybės atstovai norėtų, bet tikimybių nedaug, kad sąvartynas būtų uždarytas, kol nėra pripildytas. Dabar svarbu daryti viską, kas įmanoma, jog būtų užtikrinta aplinkinių kaimų gyventojų gyvenimo kokybė. Meras su komanda tikisi, kad J. Oleko vizitas padės atkreipti dėmesį į problemą ir sulaukti tinkamo institucijų reagavimo ir pagalbos.

Naujos dangos poreikis
Po vizito savivaldybės tarybos salėje Seimo pirmininkas ap­silankė Elektrėnų stadione ir išklausė sporto bendruomenės atstovus. Futbolo klubo „Elektrėnų versmė“ vadovas Rimantas Gritė ir Elektrėnų savivaldybės futbolo akademijos atstovas Romas Ščiuka pasakojo, kokios nelengvos sportavimo sąlygos, kai stadione kaupiasi vanduo. Stadione reikalingas kompleksinis sutvarkymas: drenažo sistemos įrengimas ar atnaujinimas, tinkamo nuolydžio suformavimas, kad vanduo natūraliai nutekėtų, dangos (grunto) struktūros gerinimas, kad ji nesulaikytų vandens.
Besikaupiantis vanduo riboja di­delės sporto bendruomenės gali­mybes naudotis stadionu.
Kaip jau rašėme anksčiau, Lietuvos futbolo federacija Elek­trėnams suteiktų pačią dangą, o savivaldybė turėtų paruošti žemę dangos klojimui. Paruošimo darbai kainuotų apie 800 tūkst. eurų.
Nors savivaldybė didžiuojasi vis augančiu biudžetu, tai vistiek didelė suma, todėl norėtųsi gauti paramą iš valstybės biudžeto. Savivaldybė pasiruošusi teikti paraišką ir pretenduoti į Sporto paramos fondą, tačiau projekto ­tei­kimas dar nepaskelbtas.
J. Olekas visus išklausė, tačiau laikėsi nuomonės, kad natūralios dangos žolė yra didelė vertybė. Tikėtina, kad nuomonę Seimo pirmininkas pakeistų, jei stadione išvystų balas, plaukiančias antis ir iki ausų purvinus sportininkus.
Didelis džiaugsmas būtų išlaikyti tiek natūralios, tiek dirbtinės dangos stadionus, kuriuos naudoti būtų galima atsižvelgiant į oro sąlygas, tačiau tai greičiau svajonė nei realybė.

Vizitas baseine ir susitikimas su bendruomene
Po vizito stadione Seimo pirmininko delegacija apsilankė renovuojamame Elektrėnų baseine.
Kaip akcentavo meras, Elek­trėnų baseinas yra didžiausia visų laikų investicija Elektrėnuose, nes renovacija kainavo net 12 mln. eurų. Baseino vadovas Audrius Valaiša aprodė baseino erdves, papasakojo apie įgyvendintus darbus ir tai, ką dar liko atlikti. Tiek svečiams, tiek vietiniams gerą įspūdį paliko erdvios, šiuolaikiškos basei­no patalpos, užbaiginėjama SPA zona, naujinamos sporto salės. Susitikimo dieną Seimo pirmininkas turėjo galimybę parodyti dėmesį ir Elektrėnų bendruo­menei. Elektrėnų savivaldybės aikštėje vyko tradicinė asociacijos „Ištiesk gerumo ranką“ velykinė akcija. Aikštė ūžė nuo šventinio šurmulio, skambėjo muzika, buvo organizuojami šokiai ir vaišės. Sei­mo pirmininkas stabtelėjo prie ­akcijos dalyvių ir kiekvienam skyrė dėmesio: pasisveikino, pakalbino ir pasivaišino.
Norisi tikėti, kad Seimo pirmininko apsilankymas Elektrėnuose nebuvo tik pažintinis – ir kad gyventojai pagaliau pajaus pokyčius ne tik kalbose, bet ir sprendžiant skaudžiausias problemas.