Birutė Misiūnienė: miegu ir keliuosi su „Ąžuolynu“

„Ąžuolyno“ progimnazijos direktorė Birutė Misiūnienė tradicinėje akcijoje „Bėgu Ąžuolynui“

Albina Sidaravičienė

Vadovas – tai asmuo, einantis vadovaujančias pareigas (direktorius, vedėjas, šefas), atsakingas už komandos darbą, tikslų siekimą bei motyvaciją. Vadovas atsako už galutinius rezultatus, atstovauja organizacijai ir priima svarbiausius sprendimus. Atsakomybė didelė, gal todėl yra žmonių, kurie nenori tapti vadovais. Pasak B. Misiūnienės, ar ji išeina pasivaikščioti, ar gydosi Abromiškėse, ar poilsiauja namie, visada šalia stovi „Ąžuolynas“ su savo problemom, su savo rūpesčiais. Ir kas gali gyventi šalia tokio šešėlio? Spėju, kad – tai ­atsakingi žmonės.
Birutės Misiūnienės, lietuvių kal­bos mokytojos, „Ąžuolyno“­ di­rek­torės, gyvenimas sukasi­ apie Elektrėnų kraštą. Ji kilusi­ iš Se­meliškių, ten baigė vidurinę mo­kyklą. Mielai prisimena savo buvusią lietuvių kalbos mokytoją Ireną Černiauskienę (1949–2004), profesionalią pedagogę, kūrybingą asmenybę. Tai mokytoja paskatino Birutę kurti ir domėtis gimtąja literatūra. Baigusi vidurinę mokyklą, abiturienė, ilgai nesvarstydama, nutarė stoti į Vilniaus pedagoginio universiteto Filologijos fakultetą ir studijuoti lituanistiką. Svajonė išsipildė, ir Birutė tapo studente. Mokslus baigė jau nepriklausomoje Lietuvoje ir buvo labai laiminga – ne tik gavo magistro diplomą, bet ir buvo labai turtinga, turėjo du vaikučius. Tada situacija mokyklose buvo kitokia nei dabar – mokytojų netrūko. Jauna mokytoja ieškojo darbo ir rado jį Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Nebuvo lengva, prisimena B. Misiūnienė, kasdien anksti ryte, gal 7 val., nuvesti vaikučius į darželį ir vykti į darbą Trakuose. Ten jaunai specialistei buvo skirtos sudėtingos klasės, gal net tos, kurios liko nuo kitų. Dar paprašė, kad dėstytų lotynų kalbą. 1995 m. gegužės 22 d. Trakų vidurinei mokyklai buvo suteiktas pirmosios humanitarinės gimnazijos klasės statusas. Lotynų kalba, kaip privalomas dalykas, buvo įvesta humanitarinio profilio mokyklose (klasėse). Tada niekam nekilo klausimas, ar verta mokytis „mirusios” kalbos. Tai buvo asmenybės brandos požymis ir vienintelis būdas užmegzti ryšį su Vakarų kultūros vertybėmis. Lotynų kalbos buvo mokomasi 3 metus (~200 valandų). VU Klasikinės filologijos katedros dėstytojai parašė mokykloms originalų lotynų kalbos vadovėlį, kuris kėlė visų sovietinių respublikų pavydą. Dar 2002 m. Lietuvoje buvo apie 60 mokyklų, kuriose buvo mokomasi lotynų kalbos. Šio sunkaus, bet kilnaus darbo Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje ėmėsi B. Misiūnienė. Dirbti buvo įdomu, bet ir sunkoka. Aišku, vargino kasdieninis važinėjimas iš Elektrėnų į Trakus, bet jauna mokytoja nesiskundė.

Švietimo skyriaus specialistė
Kai 2000 m. kuriama Elektrėnų savivaldybė, B. Misiūnienė gauna pasiūlymą dirbti Elektrėnų savivaldybės administracijos Švietimo skyriuje ir kuruoti humanitarinius mokslus, meno mokyklas, neformalųjį ugdymą. Mokytoja, pasvėrusi visus pliusus ir minusus, nutarė nebegaišti laiko važinėdama pirmyn atgal, priėmė pasiūlymą ir tapo Elektrėnų savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus specialiste. Buvusiai mokytojai darbas Švietimo skyriuje buvo visai naujas, trūko patirties, bet nestigo noro pareigas atlikti gerai ir sąžiningai. Dažnai dalyvaudavo moky­muose, su kolegomis vykdavo pas kaimynus (į Trakų, Kaišiadorių savivaldybių švietimo skyrius) pasitarti, pasisemti patirties. Dažnai teko pačiai ieškoti geriausio sprendimo, nes vyko reformos, 2000 m. įvestas profilinis mokymas bendrojo ugdymo mokyklų dviejose paskutinėse klasėse. Kad pasisektų reformą kuo geriau įgyvendinti, teko remtis ne tik savo galva, bet ir pasitarti su savivaldybės pedagogais, remtis jų gerąja patirtimi. Iš šalies žiūrint dažnam atrodo, kad švietimo skyriaus darbuotojai per dienas nieko rimto neveikia, nei jie pamokas veda, nei už mokinius atsakingi, tik popieriukus dėlioja ir kavutę geria. B. Misiūnienė, prisiminusi buvusį darbą, sako, kad taip kalbėti gali tik tas, kas iš esmės nežino, kokias pareigas privalo atlikti švietimo skyriaus darbuotojas. Jis atsakingas už visos savivaldy­bės mokyklų veiklą, už mokinius ir mokytojus. Jis koordinuoja savivaldybės švietimo įstaigų vykdomą veiklą, siekia jų darbo efektyvinimo. Jei nori gerai atlikti darbą, kavutei nelieka laiko.

EPMC – naujas etapas
Sėkmingai atidirbusi 11 metų Švietimo skyriuje, B. Misiūnienė pereina dirbti į Elektrėnų profesinio mokymo centrą. Ten tampa Gimnazijos skyriaus vedėja, vėliau Profesinio mokymo skyriaus vedėja. Naujos pareigos – nauji rūpesčiai.Centras siekia tapti mokymo įstaiga, kuri būtų aprūpinta pačiomis naujausiomis mokymo priemonėmis, todėl vykdo projektą „VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centro plėtra, kuriant energetikos sektorinį praktinio mokymo centrą“. B. Misiūnienė tampa minėto projekto koordinatore, darbo ir rūpesčių į valias, bet ir rezultatas stulbinantis: daugiau kaip 8,5 mln. lėšų investuojama Elektrėnuose. Projektui beveik 7,5 mln. litų gauta iš ES, likusios lėšos finansuojamos iš Valstybės biudžeto. Prie VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centro (EPMC) statomas modernus priestatas, kuriame įsikuria energetikos praktinio mokymo centras ir automobilių diagnostikos laboratorija. Akivaizdi nauda centrui ir visam miestui – Elektrėnai atjaunėja šiuolaikiškais pastatais.

Naujų patirčių paieška
B. Misiūnienė gerą dešimtmetį skyrė EPMC, per tą laiką apsiprato su darbu, viskas tapo lyg ir savaime aišku, tada pajuto, jog norėtų naujų patirčių, neatsisakytų net naujo darbo. Tokia proga pasitaikė, nes buvo organizuotas konkursas į Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijos direktoriaus darbo vietą. Pasak Birutės, dalyvavo nepasitarusi su namiškiais ar draugais, manydama, kad tebūnie tai jos paslaptis. Konkursą laimėjo, tada vieni sveikino, kiti buvo nustebinti tokiu pasirinkimu, bet pati konkurso laimėtoja buvo patenkinta ir nuo 2023 m. sėkmingai vadovauja „Ąžuolyno“ progimnazijai. Tiesa, miestely teko girdėti, kad Elektrė­nų „Ąžuolyno“ progimnazijai vadovauja nauja direktorė. Nuo to ir pradedame pokalbį su progimnazijos direktore Birute Misiūniene, ar ji dar jaučiasi naujokė „Ąžuolyne“. Direktorė sako, kad progimnazijoje jau dirba ketverius metus, ir mes pasvarstome, jog direktorė naujokė gali atrodyti nebent kolegoms, progimnazijoje dirbantiems ne pirmą dešimtmetį. Svarbu, kaip jaučiasi pati direktorė. Ji prisimena, kai atėjo į naują kolektyvą, tada tikrai jautėsi naujokė. Nu­stebino mokyklos vidus, nors fasadas buvo atnaujintas, bet viduj beveik viskas prašėsi remonto. Vienu žodžiu tariant, direktorei, atėjusiai iš atnaujinto EPMC, atrodė, kad progimnazijoje visur reikia naujos tvarkos. Naujokę direktorę labiausiai šokiravo, kad kai kurių ka­binetų, esančių į pietų pusę, langai buvo uždengti popieriumi, matyt, taip gelbėtasi nuo akinančių saulės spindulių ir kaitros. Kilo klausimas, nuo ko pradėti, nes atrodė – kiekvienas kampas reikalauja būti naujai sutvarkytas. „Tada tikrai jaučiausi naujokė“, – sako direktorė. Pasvarstę su kolegom, sutarėme, kad pirmiausia reiktų sukurti tinkamas sąlygas mokytojams ir mokiniams dirbti. Buvo sudarytos geresnės darbo sąlygos logopedėms – skirti nauji kabinetai, atnaujinti administracijos darbuotojų kabinetai, senoji valgykla pertvarkyta taip, kad labiau primintų kavinę, kurioje estetiškai pateikiami mokykliniai pietūs. Savaime aišku, kad norėjosi viską kuo greičiau atnaujinti, bet tam reikalingi pinigai, kurių mokykla neturėjo. Ir prasidėjo, pasak direktorės, prašymų rašymas savivaldybei, kad skirtų lėšų mokyklai remontuoti. Dabar, praėjus ketveriems metams, kai dalis darbų jau padaryta ir galima pasidžiaugti atnaujintais kabinetais, kuriuose stovi nauji kompiuteriai, kabo išmanio­sios lentos, o ypač tuo, kad trečio aukšto kabinetus vėsina modernūs kondicionieriai, direktorė nebemano esanti naujokė. Užtikrinti ugdymą direktorei padeda pavaduo­tojos Odeta Kanapkienė, Daiva Vileikienė ir Neringa Sodaitienė bei darbštus pedagogų kolektyvas. Visų siekis – realizuoti mokyk­los viziją, kad „Ąžuolynas“ taptų interaktyvi, moderni, atvira kaitai, sėkmės ir lyderystės progimnazija.

„Ąžuolyno“ progimnazija – projekto ,,Tūkstantmečio mokyklos“ dalyvė
Direktorė, tik atėjusi į „Ąžuo­lyną“, rado beveik paruoštus dokumentus dėl dalyvavimo projekte „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM), todėl nutarė tęsti buvusios administracijos pradėtą darbą, ir progimnazija sėkmingai prisijungė prie TŪM projekto. Šis projektas gimė kaip atsakas į 2018 m. tarptautinio PISA (Programme For International Student Assessment) tyrimo pateiktas išvadas, kad didžiųjų miestų mokyklose mokinių pasiekti rezultatai yra reikšmingai geresni už pasiektus miestelių ir kaimo vietovių mokyklose. Be to, nacionaliniu lyg­meniu analizuojant mokinių pasiekimus pagal vietovę, matyti, kad miesto mokyklose pasiekiama aukštesnių rezultatų nei kaimo vietovių mokyklose. Tai reiš­kia, kad jų tolesnio mokymosi kelių pasirinkimo galimybės yra menkesnės. Siekiant užtikrinti vienodas mokinių mokymosi sąlygas kiekvienam (-ai) mokiniui (-ei), nepriklausomai nuo jo (-s) gyvenamosios vietos ir socialinės padėties, taip pat jo (-s) pasiekimų ir pažangos (rezultatų) tvarumo, reikalingos kompleksinės priemonės ir kiekvienos savivaldybės situacijos bei konteksto vertinimas. Įvardytų problemų visuminiam sprendimui parengta „Tūkstantmečio mokyk­lų“ programa, kurią įgyvendina Projektas „Tūkstantmečio mo­kyk­los“ (TŪM). Tikslas – projekte dalyvaujančiose Lietuvos savivaldybėse, tiksliau, jų mokyklose, sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas mokinių pasiekimų atotrūkiams mažinti. Elektrėnų savivaldybė yra „Tūkstantmečio mokyklos“ II partnerė, projekte dalyvauja šios savivaldybės mokyklos: Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazija, Elektrėnų „Versmės“ gimnazija, Elektrėnų pradinė mokykla, Vievio gimnazija, Vievio Jurgio Milančiaus pradinė mokykla.
„Ąžuolyno‘‘ progimnazijoje vykdomos šios projekte numatytos veiklos:
1. Mokyklų vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų kom­petencijų stiprinimas
Progimnazijos pedagogams vy­ko įvairūs užsiėmimai, tiesa, vieni labai naudingi, kiti turėję šiokių tokių trūkumų. Reiktų nepamiršti, kad mokymai vykdavo po pamokų, kai mokytojai, atidirbę visą dieną, turėdavo rasti noro ir sveikatos ­dalyvauti užsiėmimuose.
2. Infrastruktūros kūrimas, plėtra ir atnaujinimas
Jau kalbėjome, kaip atsinaujino progimnazija, bet dar norisi papildyti: a) progimnazijoje yra sensorinis kabinetas – tai specialiai įrengta saugi, rami erdvė, skirta stimuliuoti arba raminti vaiko pojūčius (regą, klausą, lytėjimą, uoslę, pusiausvyrą). Ši erdvė padeda mokiniams mažinti stresą, valdyti emocijas, susikaupti ir lavinti sensorinę integraciją, dažnai naudojama nusiraminimui po intensyvios veiklos, b) progimnazijos direktorė parašė projektą „Energetikos klasės įkūrimas“, nes dalyvavo „Ignitis gamyba“ skelbtame konkurse dėl bendruomenėms skirtos finansinės paramos. Progimnazija laimėjo konkursą, jai skirta žadėta finansinė parama. Būsimas kabinetas jau suremontuotas ir planuojama, kad nuo kito rugsėjo ten jau vyks užsiėmimai. Toks energetikos kabinetas bus vienintelis Lietuvoje. Planuojama, kad užsiėmimai ten galėtų vykti net pradinukams, norintiems susipažinti su elektra, robotika, o šios sritys ypač domina ir paauglius, didžiąją „Ąžuolyno“ progimnazijos mokinių dalį. Manoma, kad kabinetu dažnai naudosis fizikos moky­tojai. Direktorė jau klausė „Ignitis gamyba“ atstovų, ar jie galėtų padėti, jei mokyklai trūktų darbuo­tojo, galinčio vesti neformaliojo ugdymo užsiėmimus (pvz., robotikos būrelis) minėtame kabinete. „Ignitis gamyba“ pažadėjo padėti.
3. Mokyklų veiklos tobulinimas keturiose srityse: lyderystė veikiant, kultūrinis ugdymas, įtraukusis ug­dymas, STEAM ugdymas
Pasak direktorės pavaduotojos Odetos Kanapkienės, progimnazijoje vykdomos visos veiklos. Ji mano, kad kultūrinis ugdymas progimnazijoje visada buvo dėmesio centre, nes pedagogų kolektyvas į tai žiūri labai atsakingai. Direktorės nuomone, gal šiek tiek silpniau sekasi su lyderyste ir papildo pavaduotoją, sakydama, kad kolektyvas yra kūrybingas, iniciatyvus ir darbštus. Todėl progimnazijoje niekada netrūksta kultūrinių renginių. Visi prisimena, kaip gražiai, jaukiai progimnazijoje 2026 m. vasario 6 d. lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Daiva Balčėnienė vedė jubiliejinę šventę „Mokyklą švęskime kartu“, skirtą Elektrėnų mokyklos 65-iui, Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijos 50-iui. Gal kai kam atrodytų, kad po šitokio grandiozinio renginio mokykla gali atsipūsti ir neorganizuoti jokių renginių. Tai visai negalioja „Ąžuolyno“ progimnazijai. Pasidomėjome, kuo gyvena progimnazija po šventės, ir sužinojome, kad ten kultūrinis gyvenimas virte verda.
Šių metų kovo 10 dieną Elek­trėnų „Ąžuolyno“ progimnazijoje vyko Chorų šventė, skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Šią šventę Jorūnė Matijoškaitė, 7a klasės mokinė, įvertino teigiamai: „Tai buvo šventė, kupina jaukumo, šypsenų ir juoko. Visi kartu dainavome ir mėgavomės kiekviena akimirka“.
Kovo 17 d. progimnazijoje vy­ko TŪM projektas-edukacija su kino kūrėjais. Į progimnazią atvyko kino režisierius Mantas Verbiejus, kuris mokiniams paaiškino, kaip kuriami filmai, kokių profesijų žmonės dalyvauja kūrimo procese. Režisierius net rado progą su mokiniais aptarti vaikų ir tėvų santykius, nes su mokiniais kalbėjosi ir apie Giedrės Beinoriūtės filmą „Balkonas“, pasakojantį apie pirmąją meilę, draugystę, tėvų santykius.
Vyko pradinių klasių Kovo 11-osios šventė – tai buvo tradicijų, kūrybiškumo ir bendrystės diena. 2–4 klasių mokiniai dalyvavo Kultūros paso edukacijoje, domėjosi lietuvių liaudies pasakomis, jų simboliką konstruodami „LEGO“ kaladėlėmis. Visi 1–4 klasių mokiniai dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse „40-ties paukščių diena“, o bibliotekos ve­dėja E. Dambrauskienė mokinius supažindino su pavasario pranašais ir lietuvių tradicijomis, kurios susijusios su šia ypatinga diena. 2a klasės mokiniai dalyvavo smagiame orientaciniame žaidime „Gel­tona. Žalia. Raudona“, kurio metu atliko įvairias užduotis ir dar kartą prisiminė Lietuvos valstybės simbolius. Ketvirtokai savo žinias apie Lietuvą galėjo pasitikrinti mokytojų organizuotose viktorinose GALVOK „Įžymūs Lietuvos žmonės“. Dalyviai prisiminė garsias Lietuvos asmenybes ir jų nuo­pelnus mūsų šaliai. Dar daug kitų prasmingų veiklų įvyko tą dieną. „Minėdami Kovo 11-ąją dar kartą pajutome, kad meilė savo šaliai prasideda nuo mažų, bet svarbių patirčių mokykloje“, – informuo­ja progimnazijos tinklapyje administracija.
Be kultūrinių renginių, gimnazijoje vyko ir kitokio pabūdžio laukiamų ir naudingų užsiėmimų. Kovo 18 d. progimnazijoje vyko tradicinė šventė „Sportiškiausia „Ąžuolyno“ šeima“. Sportavo visa „Ąžuolyno“ bendruomenė: mokiniai, tėvai, sesės ir broliai. Laimėjo visi šventės dalyviai – nes jie praleido prasmingą popietę kartu su šeima. Šventės dalyviai sportuodami, t.y. mindami išmanųjį dviratį, gamino elektros energiją, kurios buvo sukaupta keli šimtai vatų, o vėliau ji bus panaudota kompiuterių baterijoms įkrauti. Progimnazijos mokiniai turėjo unikalią progą susipažinti su inovacijomis sporto ir energetikos srityje. Šventės organizatoriai dėkojo Elektrėnų savivaldybės administracijai ir merui Gediminui Ratkevičiui už išmanųjį dviratį, šventės rėmėjai UAB „Malsena“ už
skanius ir sveikus užkandžius, progimnazijos valgyklos vedėjai Jūratei Česonienei ir
jos komandai už vaišes ir žolelių arbatą, šventės organizatorei fizinio ugdymo mokytojai Neringai Kučinskaitei ir 8c klasei, visiems mokytojams, padėjusiems, kad šventė vyktų sklandžiai.

Įtraukusis ugdymas – prabilusi žmogaus sąžinė
Įtraukusis ugdymas – tai švietimo sistema, kurioje visi vaikai, nepriklausomai nuo jų gebėjimų, negalios, socialinės padėties ar specialiųjų poreikių, mokosi kartu bendrojo ugdymo mokyklose ar darželiuose. Tai visiems lygios galimybės mokytis kartu, kai nėra diskriminacijos dėl specialiųjų poreikių. Direktorė pasakoja, kad „Ąžuolyno“ progimnazija, siekdama tobulinti įtraukųjį ugdymą, užmezgė ryšius su Kaišiadorių šventosios Faustinos ugdymo centru, kurio tikslas – sudaryti sąlygas asmenims, dėl intelekto sutrikimų turintiems didelių ir ­labai didelių specialiųjų ugdymo(si) poreikių, mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo individualizuo­tas ir socialinių įgūdžių ugdymo programas, teikti konsultacinę, socialinę, reabilitacinę pagalbą, plėtojant negalią turinčių asmenų dvasines, intelektines, fizines galias, padėti įveikti socialinę atskirtį bei tapti pilnaverčiais ir aktyviais visuomenės nariais. ­„Ąžuolyno“ progimnazijos pedagogai dirba ir su specialiųjų poreikių vaikais, todėl bendraudami su kaimynais iš Kaišiadorių, sėmėsi iš jų patirties, nors ir patys yra išradingi, nestokojantys iniciatyvos. 2024 m. Elektrėnų „Ąžuolyno“ progim­na­zijos 1a, 1b, 3a, 5c mokiniai, turin­­tys didelį arba labai didelį specialiųjų ugdymosi poreikių lygį, ­dalyvavo respublikinėje specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ­vir­tualiame kūrybinių darbų projekte-parodoje „STEAM ir Gamtos galia“. Projektas – paroda skirti velykiniam laikotarpiui paminėti. Po apsilankymo parodoje nutarta ir ateityje dalyvauti specialiųjų ugdymosi poreikių ­turintiems mokiniams organizuojamuose renginiuose, konkursuose, parodose, projektuose.

STEAM – gal ta pati mergelė, tik kita skarelė
Progimnazijoje vyksta STEAM ugdymas (jis nėra absoliuti naujovė, nes apie dėstomų dalykų integraciją mokytojai žinojo ir anksčiau, jį taikė) – tai integruotas gamtos mokslų (Science), technologijų (Technology), inžinerijos (Engineering), menų (Arts) ir matematikos (Math) mokymasis, orientuotas į realaus pasaulio problemų sprendimą. Tai metodas, skatinantis kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir praktinį žinių pritaikymą, siekiant sujungti discipliną su kasdieniu gyvenimu. Paprasčiau sakant, tai tarpdalykinis požiūris, jungiantis 5 sritis: gamtos mokslus (S), technologijas (T), inžineriją (E), menus (A), matematiką (M). Tikslas: paruošti vaikus ateities karjerai, ugdant XXI amžiaus įgūdžius. Progimnazijoje įgyvendinti STEAM ugdymą sudėtinga dėl tvarkaraščio. Gal lengviau suderinti, jei tarpusavyje susitaria du pedagogai, dėstantys skirtingus dalykus, pvz. lituanistas ir gamtos mokslų mokytojas. Jei ugdymą vykdo daugiau pedagogų, kyla rimtų iššūkių su tvarkaraščiu. Nepaisydami iškylančių iššūkių, „Ąžuolyno“ pedagogai sumaniai vykdo STEAM ugdymą. „2025 m. balandžio 2 dieną Elektrėnų „Ąžuo­lyno“ progimnazijos 8b klasės mokiniai turėjo galimybę dalyvauti integruotoje fizikos ir chemijos pamokoje „Šiltnamio įtaka augalų auginimui: saulė, vanduo, dirvožemio pH“. Pamoką vedė chemijos mokytoja Kristina Stankevičienė ir Elektrėnų profesinio mokymo centro (EPMC) fizikos mokytoja Snieguolė Klimovičienė naujai įrengtame STEAM kabinete. Per pamoką mokiniai susipažino su EPMC vykdomu šiltnamio projektu. Fizikos mokytoja Snieguolė Klimovičienė paaiškino projekto esmę ir supažindino su sąvoka „apšvieta“. Chemijos mokytoja Kristina Stankevičienė aptarė, kokie parametrai yra matuojami tiriant augalų augimo sąlygas ir kokiais jutikliais jie nustatomi. Atlikdami praktines užduotis, mokiniai dirbo grupėse su šiltnamių parametrus matuojančiais prietaisais. Jie tyrė ir lygino skirtingus rodiklius: apšviestumą, dirvožemio drėgmę ir pH, oro temperatūrą bei CO₂ koncentraciją tiek šiltnamyje, tiek patalpose. Be to, buvo analizuojamas vandens pH ir kietumas, siekiant išsiaiškinti, kuris vanduo – distiliuotas ar vandentiekio – yra tinkamesnis augalams laistyti. Ši praktinė STEAM pamoka suteikė mokiniams galimybę įgyti ne tik teorinių žinių, bet ir pritaikyti jas realiose situa­cijose, lavinti analitinį mąstymą bei tyrimo įgūdžius. Mokinių aktyvus įsitraukimas ir smalsumas parodė, kad tokios patirtys skatina giliau domėtis gamtos mokslais bei jų taikymu kasdieniame gyvenime“, – progimnazijos tinklapyje rašė Kristina Stankevičienė, chemijos mokytoja.

Kas tas VDM?
Progimnazijoje veikia visos­ dienos mokykla (VDM), jeigu prisimintume senus laikus, tai atitikmuo būtų „pailginto darbo grupė“. Dabar nemokamai lankyti VDM- ­prioritetas 1–2 kl. mokiniams. Tėveliai rašo prašymus, kad jų vaikas galėtų lankyti visos dienos mokyklą, t.y. po pamokų liktų mo­kykloje, čia prižiūrimas mokytojos, turinčios vyr. auklėtojos kvalifikaciją, laiku pavalgytų, paruoštų pamokas, pailsėtų, jei reiktų, galė­tų dalyvauti užklasinėje veikloje. Tėvai vaiką gali pasiimti prašyme nurodytu laiku, bet ne vėliau kaip 18 val. Jeigu lieka laisvų vietų, į VDM priimami 3–4 kl. mokiniai. Tokia VDM teigiamai vertinama tėvelių, kurie dirba visą darbo dieną ir neturi galimybės, pamokoms pasibaigus, prižiūrėti savo mažojo mokinuko.
Direktorė B. Misiūnienė džiaugiasi, kad aktyvėja tėvų bendradarbiavimas su progimnazija ir įsitraukimas į ugdymo procesą. Progimnazijoje įkurta „Tėvų, globėjų, rūpintojų taryba“, kuri įsitraukia į bendruomenės gyvenimą, teikia pasiūlymų, priimant naujus sprendimus. Tai savotiškas dialogas su tėvais, ir jis padeda ­geriau suvokti vaikų, tėvų, mokyklos poreikius bei juos derinti.
Man mokykla primena ban­guojančią jūrą. Kiek į ją bežiūrė­tum, atsigrožėti negali, nes ji kas minutę mainosi, vis nauja, vis graži. Taip elgiasi ir „Ąžuolyno“ progimnazija. Galbūt paikas mano sumanymas Jums apie tą grožį papasakoti, nes kiek bepasakočiau, vis atsiskleidžia naujos spalvos, vis išryškėja nauji talentingų mokytojų darbai, primenantys apie save. Atsiprašau pedagogų ir skaitytojų, kad negaliu paminėti visų renginių, vykstančių ypač aktyvioje, darbščioje progimnazijoje, nes tam, ko gero, prireiktų ne vieno laikraščio numerio, o aš tokios prabangos neturiu, bet linkiu visai „Ąžuolyno“ bendruomenei stiprėti ir tapti galingu Lietuvos ąžuolu.

Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijos archyvo nuotr.