Gyvenimas nebūtų toks darnus, jei viską dirbtume tik už atlygį ar iš pareigos. O kaip malonu kam nors padėti, padaryti gerą darbą…
Irena KUBILINSKIENĖ
Žebertonių kaime turime dar jauną bendruomenę, biblioteką, kur renkasi nuo mažiausio iki didžiausio – vaikai, jaunimas, senjorai, kaimo seniūnaitė, bendruomenės taryba, kuri aptaria praėjusių bei ateinančių metų darbus: kam reikia padėti, kokie renginiai pavyko, ką organizuosime ir kas galėtų kuo paremti. Taip ir gimsta idėjos. O jas dažniausiai įgyvendinti padeda savanoriai, bendruomenės nariai bei rėmėjai.
Per pastaruosius metus kaime gyvenimas tapo aktyvesnis, ir galima sakyti, kad tai – savanorių dėka. Elektrėnų sporto mokyklos vadovo V. Škadausko suteikta neatlygintina treniruoklių salės panauda, viešosios įstaigos Elektrėnų sporto turizmo ir pramogų centro vadovo K.Vitkausko suteiktomis nuolaidomis baseinui naudojosi visi sveikatą ir aktyvų gyvenimą propaguojantys žebertoniškiai. Bendruomenei įgyvendinant įvairius projektus daug keliavome, o pasiekti tikslą reikėjo šiokių tokių nuolaidų, kurias ir gavome uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ vadovų dėka. Važiuojant aplankyti Kryžių kalno turėjome ir savanorių savo kaimo gyventojų staliaus Antano Zinkevičiaus ir Povilo Kubilinsko padirbtą kryžių, kurį pastatėme, kad neštų mūsų bendruomenei gerovę. Katalikiškuose renginiuose vienas iš laukiamiausių svečių buvo vikaras Marius Talutis, kuris atvykdavo savo noru, neatlygintinai laikydavo bendruomenėje pamaldas. Jis kaimo bendruomenei padovanojęs Šv. Mergelės Marijos statulėlę, monsinjoro Česlovo Krivaičio įrėmintą atributiką bei portretą. Tai yra tikrai didelės vertybės. Šis, dabar jau perkeltas į Širvintus vikaras mūsų kaime paliko neišdildomus geranoriškumo, paprastumo, nuoširdumo prisiminimus. Jis lankė ligonius, mokė gerumo vaikus ir jaunimą. Mes bandome įskiepyti savo vaikams, kad neaugtų sumaterialėję. Šaunu, kad mažieji kaimo artistai po Naujametinio renginio savanoriškai aplankydavo neįgaliąją kaime gyvenančią Žebertonių bibliotekos skaitytoją ir ją paskatindami, kaip prizą parodydavo kasmet vis naujai pastatytą vaidinimą. Jie noriai gamina meniškas dovanėles „Mamų dienos“ renginiams. Kiek džiaugsmo ir gerumo vaikų širdelėse, tik jiems reikia parodyti tą teisingą kelią. O tai padaryti gali ne tik tėvai, bet ir kiekvienas suaugęs savo teisingu, padoriu, paslaugiu pavyzdžiu.
Vyksta talkos, kuriose renkasi savanoriai, norintys apšvarinti gamtą, paruošti malkų ateinančių metų renginiams, o jų juk vyksta nemažai. Kiekvieną rudenį nukritus medžių lapams į talką susirenka vaikai. Nors darbo būna visai dienai, jie darbuojasi, kol bendruomenės ir bibliotekos kiemelis lieka švarus. O vasarą į talką šienauti veją tėvų paskatintas su savo žoliapjove iš kaimynystės atskuba Tautvydas Matkevičius. Nebūtų savanorių, sunku būtų šitokį nemažą kiemelio plotą prižiūrėti.
Renginius organizuoti padėjo ir rėmėjai – UAB „Izola“ , AB „Vievio paukštynas“ ir savanoriai vedėjai – nuoširdžioji lietuvių liaudies dainų atlikėja, tradicijų puoselėtoja, tautodailininkė Onutė Patronaitienė su Viktoru Patronaičiu bei įvairių išradingų programų vedėja, Kaišiadorių rajono Palomenės kultūros centro direktorė Virginija Kudaševičienė su seserimi, Žebertonių seniūnaite, kuri visada pirmoji atskuba į pagalbą ruošiant renginius, besirūpinant, kad viskas vyktų sklandžiai. Kartais net ir vaikai, kaip Greta Kamandulytė, Gabija Vandelskaitė, savo noru vedė renginukus vaikams. Kiekvienas naujas vedėjas įneša naujovių, suteikia renginiams spalvingumo, pritraukia vis didesnį ratą dalyvių. O tuo džiaugiasi ir didžiuojasi mūsų bendruomenės ir bibliotekos atstovai.
Menų srityje visada talkininkauja bendruomenės tarybos narė Saulė Gustienė. Ji veda „Mini dekoro“ užsiėmimus, pasiuvo Žebertonių kaimo vėliavą. Kulinariniais, konditeriniais skanumynais mus džiugina Gražina Geležienė, Aušra Aliubavičienė.
Kad savanoriai, mūsų tikrai mylimi ir gerbiami, ir toliau eitų tuo keliu, nuolat jiems dėkojame spaudoje ir renginiuose. Tegu tai būna pavyzdys kitiems, dar žadantiems papildyti šias gretas. Šiltas žodis, geras darbas, išmintingas patarimas nelaukiant atlygio – tai kiekvieno gyvenimo knygoje įamžintas šviesus prisiminimas, tarsi vis aukščiau pakeliantis žmogaus dvasią.