Salomėja Biblijoje vaizduojama kaip jauna svaiginanti moteris, kuri, mainais, kad atliks šokį, prašo Jono Krikštytojo galvos.
Per Erodo gimtadienį Erodiatos dukra (Salomė) šoko prieš juos ir džiaugėsi Erodu. Tada jis pažadėjo su priesaika duoti jai viską, ko ji iš jo paprašys. Motinos nurodyta, jis pasakė: „Duok man čia lėkštėje Jono Krikštytojo galvą“. Karalius buvo nuliūdęs. Bet dėl priesaikos ir tiems, kurie sėdėjo su juo prie stalo, jis įsakė duoti. Jis pasiuntė ir kalėjime nukirsdino Joną. Jo galva buvo įdėta į indą. Davė mergaitei, ir ji atnešė motinai. (Atpasakota remiantis Evangelija pagal Matą (14: 6-11).
Julija Kirkilienė
Rašytoja, muziejininkė Aldona Ruseckaitė bando lietuviams padėti išsiaiškinti, ar Salomėja Nėris yra geniali poetė, kurios eilėraščius žmonės dainuoja, deklamuoja, ar dėl jos politinės veiklos reikia jos poeziją pamiršti, išbraukti iš mokymosi programų. Pernai rašytoja išleido romaną apie Salomėją, pavadinusi jį „Padai pilni vinių“. Tokie padai buvę poetės šlepetėse, ligoninėje jai paduotose paskutinėmis gyvenimo dienomis.
Romano apie Salomėją Nėrį „Padai pilni vinių“ autorė, buvusi ilgametė Maironio lietuvių literatūros muziejus mokslinė bendradarbė, nuo 1989 m. iki 2019 m. muziejaus direktorė, vasario 26 d. susitikime su skaitytojais Elektrėnų bibliotekoje sakė su Salomėja asmeninį ryšį turėjusi seniai. Tas ryšys užsimezgė dirbant muziejuje, tyrinėjant jos kūrybą, archyvinę medžiagą, vartant užrašus, kalbinant ją pažinojusius žmones. Rašytoja sakė visą gyvenimą advokatavusi Poetei, bet knygoje surašė viską objektyviai. Tai paskatinęs vienas pokalbis, kuriame ji buvusi paklausta, kodėl iš Salomėjos norima atimti jos pažiūras, įsitikinimus. Todėl į knygą sudėta visa tiesa apie sudėtingą poetės gyvenimą, kaip sako rašytoja, parodyta, kaip menininko gyvenimą ir likimą lemia laikmečio sąlygos. „Be to, asmeninį pasirinkimą lemia ir žmogaus prigimtis, charakteris, išsilavinimas, artimieji. Išteisinti S. Nėrį ar nuteisti – šį klausimą autorė, gausiai pateikdama archyvinės medžiagos, spręsti palieka patiems skaitytojams“,- žodyje apie autorę rašo knygos redaktorė Bronė Balčienė.
Romane rašytoja pasirinko įdomią formą – įvedė veikėjus Smaką, smerkiantį Salomėją, ir Geruosius balsus, ją teisinančius. Prieš įvykių dalis rašytoja pateikia ištraukų iš Biblijos interpretacijas apie Erodo ir Erodiatos dukrą Salomę, simbolizuojančią savotišką Dievo liudijimą kiekviename S. Nėries gyvenimo epizode.
Romaną naudinga būtų perskaityti moksleiviams. Tai galima vertinti ir kaip įdomiai parašytą, lengvai skaitomą istoriją apie 1940 metų okupaciją, karą ir pokario pirmuosius metus. Autorė baigiamojoje knygos pristatymo kalboje nuoširdžiai apibendrino menininko kelią istorijos vingiuose, cituodama skaitytojo pasakymą: „Ačiū Dievui, kad mums tuo laikmečiu neteko gyventi ir auginti vaikų“. O Salomėjai teko gyventi, auginti sūnų, teko kurti. Ji mėtėsi, nežinojo, nesuprato, kur tiesa, kur melas, nemokėjo pasipriešinti… Ir už pinigus rašė užsakomuosius eilėraščius. Ji buvo tik moteris, mama, poetė lyrikė, naivi politikė. Bet prieš mirtį eilėmis kalbėjo „kaip man gaila savęs“ ir artimųjų prašė paliudyti, kad ji suklydo. Geriausiai apie tai paliudijo A. Ruseckaitė, praėjus 74 metams po geriausios Lietuvos lyrikės, poetės S. Nėries mirties.
Autorė taip pat yra parašiusi romanus apie Maironį, Žemaitę, V. Mačernį, autobiografinių romanų, apsakymų bei poezijos knygas. Vakaro metu S. Nėries eiles skaitė literatūros mokytojos Daiva Balčėnienė, Vilija Narvydienė, „Ąžuolyno“ progimnazijos moksleivė Diana Viktorija Kartenytė.