Virginija Jacinavičiūtė
Istorija gyva, kol žmonės dalijasi prisiminimais, kol perduoda juos ateities kartoms. Todėl mūsų redakcija stengiasi išklausyti ir laikraščio puslapiuose įspausti prisiminimus žmonių, tapusių istorinių Lietuvos įvykių liudininkais. Vienas jų – elektrėniškis Antanas Algimantas Adomaitis, kurio šeima 1989-ųjų metų rugpjūčio 23 d. tapo Baltijos kelio dalimi.
A. A. Adomaitis daug keliauja po Lietuvą ir pasaulį, aktyviai dalyvauja choro „Salve“ veikloje. To aktyvumo netrūko ir jaunystėje, todėl elektrinėje meistru dirbęs pašnekovas įsitraukė į Sąjūdžio veiklą. A. A. Adomaitis prisimena ir pirmąjį Elektrėnuose vykusį Sąjūdžio mitingą, kuris suorganizuotas Kultūros namų kieme. Tame mitinge pašnekovui buvo patikėta kalbėti apie ekologiją.
Kaip pasakoja A.A. Adomaitis, iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo Lietuvoje būta įvairių akcijų, nukreiptų prieš sovietinę santvarką. Tai – „Apkabinti Ignaliną“, „Nugriauti sieną prie Lenkijos“, „Apkabinti Baltiją“. „Kada pradėjo šnekėti apie Baltijos kelią, aš asmeniškai vertinau idėją skeptiškai. Kiek jau čia buvo tų visokių apkabinimų… Bet vis tiek susiorganizavom ir nuvykom“, – pasakoja elektrėniškis. Kartu vyko žmona, ilgametė Elektrėnų gydytoja Irena Adomaitienė bei dukros Neringa ir Rūta. Trakų rajono delegacija rinkosi Širvintų rajone, ties sankryža į Viesas. Šioje vietoje iš anksto Trakų Sąjūdžio iniciatyva buvo pastatytas kryžius, žymintis vietą, kur turi rinktis trakiškiai, elektrėniškiai ir kaišiadoriečiai.
Elektrinėje skirstykloje dirbęs A. A. Adomaitis parūpino kraną kryžiui iškelti, o kryžiaus pastatymo darbus atliko jo vadovaujama brigada. Šiandien iš atminties jau išsitrynė vardai žmonių, kurie kryžių pastatė.
Laikraščių „Trakų žemė“ ir „Voruta“ redaktorius Juozas Vercinkevičius, buvęs aktyvus Trakų rajono, kuriam priklausė ir Elektrėnai, Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvis, prisimena, kad kryžių rajono Sąjūdžio užsakymu padarė tautodailininkas iš Aukštadvario Jonas Marcinkevičius. Ąžuolą kryžiui padovanojo Trakų miškų urėdija, kuriai tuo metu vadovavo Stasys Markevičius. Trakų klebonas Vytautas Pranas Rūkas atvežė ir prie kryžiaus pritvirtino tada sunkiai kur randamą krucifiksą (mūkelę), kryžių pašventino Kaišiadorių vyskupas, J.E. Juozapas Matulaitis. Kartu su vyskupu Baltijos kelyje ir kryžiaus pašventinime dalyvavo daug kunigų, tarp jų ir Elektrėnų klebonas, mons. Jonas Sabaliauskas.
A. A. Adomaitis prisimena, kad ne visi norėjusieji pateko į Baltijos kelią. „Žmonos sesuo iš Kauno atvyko iki Vievio ir pakliuvo į spūstį, kurią sukėlė šilumvežis. Tas šilumvežis iš Vievio stoties vis kursavo pirmyn atgal, pervaža vis buvo nepravažiuojama. Tai buvo tyčia suplanuota Saugumo, kad žmonės negalėtų patekti į Baltijos kelią. Žmonos seseriai taip ir nepavyko atvažiuoti. Prie Vievio susikibo rankom visi, kurių nepraleido“, – pasakojo A. A. Adomaitis.
Paklaustas, kokie jausmai aplankė, tapus rekordinės Baltijos kelio grandinės dalimi, pašnekovas kalbėjo: „Efekto, kad bus toks didžiulis istorinis reiškinys, tuo metu nejautėm. Po to Michailas Gorbačiovas Baltijos kelią įvardijo kaip ekstremistų renginį. Bet Baltijos kelyje dalyvavo daug užsienio žurnalistų, kurie visam pasauliui paskleidė žinią apie Baltijos šalių siekį tapti nepriklausomomis valstybėmis“.
Elektrėnų savivaldybėje Juodojo kaspino (Baltijos kelio) dienai paminėti 25 kartą vyks bėgimas su Sauliumi Bauru.
Juodojo kaspino diena minima prisimenant 1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietijos užsienio reikalų ministro J. Ribentropo ir TSRS užsienio reikalų liaudies komisaro V. Molotovo pasirašytą abiejų šalių nepuolimo paktą, kuris panaikino Baltijos šalių nepriklausomybę.