Julija Kirkilienė
Rudenėlis, tarsi žinodamas apie Beižionyse organizuojamą Rudens šventę, spalio 16 d. nepagailėjo saulutės.
Kaip sako renginio organizatorė Audra Gudeliūnienė, tą dieną beižioniškiai kartu džiaugėsi pabaigtais darbais, supiltais aruodais. Pas vienus aruodai pilnesni, kiti planuoja ateinančiais metais pasistengti. Bet juk lietuviai nuo seno turi tradiciją – pasidžiaugti ne tik savais darbais, bet ir kaimynais, kuriems šiek tiek geriau sekėsi.
Rudens šventė pradėta buvo bažnyčioje Šv. Mišiomis, per kurias klebonas Gintautas Jančiauskas pašventino beižioniškių išaugintas gėrybes, iš naujo derliaus iškeptą duoną. To sekmadienio pamokslas buvo skirtas misijoms. Misija ir malda, kalbėjo klebonas, tas pats, kas žodžių ir darbų vienybė. Kad beižioniškių žodžiai nesiskiria nuo darbų, liudijo gausūs organizacijų ir gatvių rudeniškų gėrybių stalai, vienus nuoširdžiai pavaišinę, kitus, galbūt, ir pamaitinę. Beižionių ūkininkai, kad ir kaip būtų gąsdinami kiaulių ligomis, lašinukų ir skilandžių nepritrūksta nei sau, nei svečiui. Bet labiausiai Beižionys garsūs pieno gaminiais. Net pieno supirkėjas „Pieno žvaigždės“ negaili beižioniškiams komplimentų, kad pieno priduoda daug ir gero. Ant Aušros gatvės stalelio sūrių gausa nustebino ir pačius beižioniškius, ir svečius. Ritos ir Vytauto Ogurkevičių sūriai su įvairiausiais prieskoniais kuteno stalelių vertinimo komisijos pirmininko, savivaldybės tarybos nario, medicinos mokslų daktaro Arūno Kulbokos ir jo žmonos Alinos gomurius. O Ona Kozėllienė Bažnyčios gatvės stalelį paįvairino kitokiais – ožkos – sūriais. Ona ir Česlovas Kozėllai daugiausia verčiasi avininkyste, bet Ona nori išplėsti vis populiarėjantį ožkų ūkį.
Beižioniečiai ne tik savo skaniausiais gaminiais stebino kaimynus ir svečius. Jie iš moliūgų nutiesė ilgą moliūgų taką. Tiesa, respublikinio rekordo – 215 ilgio – nepasiekė, bet savivaldybės mastu tikrai tapo rekordininkais. Moliūgų takas išsitiesė 31,65 m. Didžiausią ir sunkiausią moliūgą (34 kg) išaugino Saulius Brazinskas. Jam A. Kulboka įsteigė specialų prizą. Saulius juokauja, kad jo ūkyje moliūgų užaugo daugiau nei bulvių, todėl moliūgų take jo geltonskruosčių buvo daugiausia.
Tarp rudens gėrybėmis apkrautų stalų linksmumu išsiskyrė Vaikų globos namų stalas. Prie savo iš šiaudų sukurto meškino pasistatę stalą, sudėjo ant jo savo keptus skanumynus, konservuotas daržoves iš savo šiltnamio, obuolius ir jų sultis. Daugiafunkcio centro moksleiviai stalą papuošė išradingomis rudens kompozicijomis, tarp kurių išmoningiausia – šiaudinė krosnis. Ant seniūnijos stalo taip pat netrūko išradingųjų darbuotojų rudeninių vaišių. Renginio organizatorė A. Gudeliūnienė čia pat virė moliūgų sriubą, kuri labai tiko pasišildymui nuo rudeninės vėsos.
Šventėje dainavo, šoko, beižioniškius šokdino ir žaisti kvietė Aukštadvario filialo folklorinis ansamblis „Verknė“ (vadovė Rita Sinkevičiūtė).
Šventėje nors ir nedalyvavo, bet pagerbti buvo pretendentai į Elektrėnų savivaldybės nominacijas „Metų ūkis 2016“ ir „Gražiausia ūkininko sodyba“, nuo Beižionių seniūnijos nominuota ūkininkų šeima – Angelė ir Kęstas Paliokai.
Po konkursų ir apdovanojimų beižioniškiai dar sportavo, dainavo, šoko – tai yra kartu džiaugėsi sėkmingai užbaigę rudens darbus ir užauginę gerą derlių. Kaip sako liaudies patarlė, perskaityta šventės organizatorės, nors darbininkų rankos kartais juodos būna, bet širdis visada balta.