Projektas „Keli žvilgsniai į Čiurlionį“: Vievyje suskambo Čiurlionio paveikslai

Valstybinis choras „Vilnius“ pristatė programą „Skambantys Čiurlionio paveikslai“

Lapkričio 20-ąją Valstybinis choras „Vilnius“ pakvietė į koncertą „Skambantys Čiurlio­nio ­paveikslai“. Šis koncertas vainikavo projektą „Keli žvilgsniai į Čiurlionį“, kurį įgyvendina Vievio kultūros centras, finansuo­ja Lietuvos kultūros taryba ir Elektrėnų savivaldybė bei remia­ UAB „Finėjas“. Dar pavasarį pra­sidėjęs ir daugiau kaip pusmetį ­besitęsęs projektas kvietė į M. K. Čiurlionio kūrybą pažvelgti kiek kitu žvilgsniu per savitą jo kūrybos traktavimą – naujai suvokiamą ir šiuolaikiškai reiškiamą. Renginių lankytojai galėjo gėrėtis M.K. Čiurlionio fortepijoninės muzikos, persipynusios su paveikslais ir literatūros kūriniais, raiška Roko ir Sonatos Zubovų koncerte „Čiurlionio pasaulis“; Šiaulių simfoninio orkestro styginių grupė „Camerata Solaris“ kvietė į koncertą „Saulėtos muzikos“, kuriame skambėjo Čiurlionio kvarteto c-moll V. Čepinskio autorinė versija; Dainiaus Pulausko ir Loretos Sungailienės jaukiame koncerte „Sieloje gimusi liaudies daina“ darniai susipynė Čiurlionio pamėgtos dzūkų dainos ir džiazo ­improvizacijos; pia­nisto Petro Geniušo ir saksofonininko Liudo Mockūno duetas kvietė pasinerti į Čiurlionio muziką improvizaciniame projekte „Jūra miške“; LMTA Klaipėdos fakulteto studentai – būsimieji aktoriai – kartu su ­režisieriumi Valentinu Masalskiu ir kompozitore Nijole Sinkevičiūtė ­dovanojo vieviečiams M.K. Čiurlionio muzikos, dailės, literatūros įkvėptą muzikinį spektaklį „Jauna kelionė į Čiurlionį“; koncertas „Čiurlioniukai – Čiurlioniui“ – nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos vardinė mokyklos reprezentacija – atskleidė šiuolaikišką jaunųjų atlikėjų požiūrį į kompozitoriaus-dailininko ­palikimą.

This slideshow requires JavaScript.

Finaliniame projekto renginyje – koncerte „Skambantys Čiurlionio paveikslai“ – pristatyta ypatinga Valstybinio choro „Vilnius“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas) programa. Anot kon­certo vedėjos muzikologės Lukrecijos Stonkutės, programos „idėja bu­vo ambicinga: pakviesti klausytoją ne tik klausytis muzikos, bet ir ją pamatyti. Kviestiniai kompozitoriai iš Lietuvos ir užsienio pasirinko jiems artimus M. K. Čiurlionio paveikslus ir, sekdami jų temomis bei nuotaikomis, sukūrė naujus kūrinius mišriam chorui“. Programą puošė Viliaus Narvilo sukurtos vaizdo projekcijos, kuriose tarsi at­gijo M. K. Čiurlionio paveikslų ­motyvai. Koncerto metu skambėjo Donato Zakaro kompozicija „Ar tai kartais ne sapnas?“, įkvėpta paveikslo „Ramybė“ ir M. K. Čiurlio­nio laiškų žmonai Sofijai, Vytauto Miškinio „REX“, Mykolo Natalevičiaus „Žinia“ ir Zitos Bružaitės „Angelas“ – kūriniai, gimę žvelgiant į vienus garsiausių tų pačių pavadinimų M. K. Čiurlionio tapybos darbų. Jaunojo kompozitoriaus Edo Kuktos santykis su M. K. Čiurlionio „Naktimi“ atsiskleidė kūrinyje „Night“.
Buvo labai įdomu išgirsti, kaip M. K. Čiurlionio tapybos darbus muzikoje atskleidžia užsienio kompozitoriai. Estų kompozitorius Pärt Uusberg pristatė kūrinį „Upon the Wings of the Wind“, besiremiantį Čiurlionio trijų dalių kompozicija „Audra – Ramybė – Jehova“; Jan Krutul (Lenkija) kūrinyje „Drugiai“ atsiskleidė daugybė metaforų, taip būdingų visai Čiurlionio kūrybai. Tolimosios Japonijos kompozitorius Ko Matsushita, įkvėptas Čiurlionio „Sutvėrimo“, kūrinyje „Et facta est lux“ („Ir tebūna šviesa“) palietė pasaulio sutvėrimo temą.
Prasmingai M. K. Čiurlionio metams skirtą projektą baigęs koncertas „Skambantys Čiurlionio paveikslai“, anot L. Stonkutės, suteikė galimybę žiūrovams „pamatyti Čiurlionį naujai, ne tik kaip genialų dailininką ir kompozitorių, bet ir kaip įkvėpimo šaltinį šiuolaikinei chorinei muzikai“.

Audronė Stepankevičiūtė, projekto „Keli žvilgsniai į
Čiurlionį“ vadovė
(pagal Lukrecijos Stonkutės parengtą koncerto „Skambantys Čiurlionio
paveikslai“ pristatymo medžiagą)