Giedrė Saliutaitė
Koronaviruso pandemija, be abejonės, apvertė aukštyn kojomis daugelio sričių veiklą, nuo restoranų iki kino teatrų. Tačiau, nors žmonės jau nebebijo grįžti į parduotuves arba išeiti pavalgyti į kavinę, daugelis įstaigų, siūlančių socialines paslaugas ar užsiimančias menine ir kultūrine veikla, vis dar pastebi stipriai sumažėjusį lankytojų srautą ir pakitusius jų įpročius. Šie pokyčiai neaplenkė ir Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos, apie juos, taip pat ir kitus iššūkius, pasikalbėjome su bibliotekos direktoriumi Roku Gulbinu.
Šiuo metu bibliotekos koridoriuose tvyro vasariška ramybė ir atsitiktinis lankytojas negalėtų įtarti, kad iš tiesų dabar čia vyksta intensyvūs darbai: laukiama, kol galės atsidaryti atnaujintas Vievio bibliotekos filialas, keičiasi bibliotekos elektroninė aplinka ir migruoja informacija. Naujoji aplinka turės supaprastinti knygos užsisakymo procesą, nors, kaip ir su visais pokyčiais, prireiks šiek tiek laiko prie jos priprasti. Tačiau pasikeitimai bibliotekoje palietė ne tik jos elektronines sistemas. Pasak direktoriaus, karantinas, o taip pat ir po karantino išlikęs nerimas bei pakitę įpročiai, sumažino įprastinį lankytojų skaičių, nors šiuo metu lankytis bibliotekoje saugiau nei įvairiose šventėse ar masinio susibūrimo vietose. Ištikimi bibliotekos lankytojai ir skaitytojai galėjo gauti knygas net ir šių griežtų ribojimų metu: rezervuoti jas internetu, paskambinę telefonu, knygos buvo atvežamos į namus. Tačiau didžiajai daugumai mūsų teko susitaikyti su situacija, kad tenka dirbti ir bendrauti iš namų, kas nėra įmanoma be spartaus interneto ryšio ir kompiuterio. Taigi, daugeliui žmonių teko sparčiai keisti savo įpročius ir apsirūpinti išmaniaisiais įrenginiais, jei jų iki tol neturėjo. Per beveik pusantrų metų, kol judėjimas buvo apribotas, pripratome prie patogumų, kuriuos teikia internetas, leidžiantis pasiekti bet kokią informaciją neišeinant iš namų, elektroninių dokumentų, atpratome nuo gyvo bendravimo ir susibūrimo tam skirtose socialinėse erdvėse. Taip daugelis žmonių prarado įprotį reguliariai lankytis bibliotekoje ir ne tik pasiimti knygų, bet ir dalyvauti daugelyje įdomių veiklų, ir šiuos lankytojus susigrąžinti išties sunku.
Biblioteka keičiasi ir taikosi prie skaitytojo nuolatos, ne išimtis ir ši situacija. Ji jau ilgą laiką nebėra tik ta vieta, kur galima paskaityti knygą arba laikraštį. Joje yra prieiga prie interneto, spausdinimo paslaugos, vieta pabūti įvairaus amžiaus vaikams, joje yra žaislų ir stalo žaidimų ir nuolatos vyksta kūrybinė ir šviečiamoji veikla. Šiuo metu bibliotekos pirmame ir antrame aukšte galima susipažinti su įvairių lietuvių rašytojų ir menininkų palikimu, o trečio aukšto sienas puošia korėjietiškos kaligrafijos darbai, anksčiau keliavę po šalies universitetus, o dabar traukiantys ir bibliotekos lankytojų akį. Taip pat bibliotekoje nuolatos vyksta įvairūs renginiai, nuo knygų pristatymų iki savanorių vedamų kūrybinių užsiėmimų. Tačiau visoms mūsų gyvenimo sritims smarkiai skaitmenizuojantis, biblioteka taip pat turi keistis ir teikti daugiau dėmesio savo internetiniam puslapiui ir socialiniams tinklams bei teikiamoms paslaugoms ir naujovėms, pavyzdžiui, neatmetama galimybė ateityje turėti elektroninių knygų. Vis tik svarbu nepamiršti, kad vienas svarbiausių bibliotekos tikslų – nuo mažens ugdyti meilę popierinėms knygoms ir knygų skaitymui. Tarp dabartinių uždavinių vienas iš pagrindinių yra skatinti savarankišką vaikų mąstymą ir neleisti, kad vieninteliu žinių ir pramogų šaltiniu taptų internetas. Karantino metu biblioteka spontaniškai išleido spalvinimo knygelę su Elektrėnų vaizdais ir labai tikėtina, kad tokių projektų bus daugiau ir ateityje. Taip pat nuo mažens supažindinant vaikus su biblioteka siekiama, kad kuo daugiau žmonių žinotų apie šią erdvę, kurioje galima ne tik netrukdomai ir nemokamai mokytis bei dirbti, bet ir ateiti pailsėti, pabendrauti ir atrasti naujų, įdomių užsiėmimų. Taigi, net jei žmonių įpročiai ir elektroninės sistemos keičiasi, biblioteka ir jos poreikis visada išliks.