20 stovyklos dalyvių iš įvairių šalies vietų liepos 17–21 d. turėjo puikią galimybę judėti, bendrauti, dalintis patirtimis ir sužinoti naujų dalykų – Lietuvos žmonių su negalia sąjunga Inturkėje, Molėtų raj., ant Galuonų ežero kranto organizavo Savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo stovyklą žmonėms su judėjimo negalia. Trys iš stovyklos dalyvių buvo Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos atstovai.
Stovykla finansuojama Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis. Ši stovykla – viena iš projekto „Judėjimo negalią turinčių žmonių sveikos gyvensenos įgūdžių formavimas“ renginių.
Jau antrus metus iš eilės dalyvauju žmonių su negalia stovyklose. Praeitais metais buvau Monciškėse, netoli Palangos. Šiais metais stovykla vyko poilsio namuose „Bendrystės centras“ Inturkėje. Patiko, kad stovyklos veiklos parinktos ir pritaikytos pagal žmonių su judėjimo negalia galimybes. Stovykloje aktyviai žaidėme bočią, smiginį, molkę, vaikščiojome šiaurietiško ėjimo lazdomis, o akies taiklumą išbandėme šaudymo iš pistoleto užsiėmimuose. Instruktorė mokė taisyklingai vaikščioti su šiaurietiško ėjimo lazdomis ir pasakojo apie jų naudą sveikatai. Pasirodo, kad lazdomis gali naudotis ir žmonės, judantys vežimėliuose.
Dieną aktyvios veiklos buvo derinamos su mažiau aktyviomis. Diena būdavo pradedama mankšta, o vakarus leidome diskutuojant įvairiomis žmonėms su negalia aktualiomis temomis, aptariant dienos įspūdžius bei žaidžiant įvairius stalo žaidimus.
Ši stovykla buvo pilna įvairių edukacijų, paskaitų bei pasiplaukiojimo žmonėms su judėjimo negalia pritaikytu laiveliu po Galuonų ežerą, jo salas. Ant ežero kranto įrengtas lieptas, kuris pritaikytas vežimėliais judantiems žmonėms įvažiuoti ir išvažiuoti iš katamarano. Katamaranas turi visiškai lygų dugną, kuriame nevaržomai galėjo judėti vežimėliuose sėdintys žmonės. Galuonų ežero kraštovaizdis įspūdingas. Matėme restauruotas senovines bei naujai statomas sodybas, puošiančias ežero krantus. Ežeras gausiai prižėlęs vandens augmenijos, dugne vyrauja smėlio gruntas. Vanduo toks skaidrus, kad net 3 metrų gylyje matėme, kuo užsiima žuvys.
Didelį įspūdį paliko edukacija „Karalienės Bonos Sforcos legenda“. Pradžioje visi gaminome senovinį patiekalą „Lazankes“. Tai buvo neįtikėtina, nuostabu, nes patys minkėme ir kočiojome tešlą, pjaustėme ir formavome lazankės virtinukus. Tada visi iškeliavome aplankyti Inturkės bažnyčios, kuri, pasirodo, yra viena seniausių Lietuvos bažnyčių. Karalienė Bona su savo pagalbininke papasakojo legendomis apipintą jos istoriją. Visi draugiškai pasivaikščiojome po istorines miestelio vietas. O kai grįžome atgal – mūsų jau laukė karališka vakarienė! Mėgavomės pačių pagaminta lazanke. Įspūdį labai sustiprino senoviniais drabužiais pasipuošę edukacijos organizatoriai.
Be įvairių aktyvių fizinių veiklų vyko ir sveikos mitybos įgūdžių formavimo užsiėmimas. Lektorė Vaida Bacenskaitė pravedė užsiėmimą „Bičių nauda mūsų sveikatai“. Bitininkė papasakojo apie medaus ir bičių gydomąsias savybes. Sužinojome, kiek ir kaip reikia valgyti medų bei ragavome jį su įvairiais priedais. Man labiausiai patiko medus su pipirmėte ir medus su uogų mišiniu. Sužinojau, kad bitės taip pat gydo.
Man tai buvo ne tik sveikatos stiprinimo mokykla, bet labai daug sužinojau apie donorystę. Seniai svajojau tapti donoru, tik nežinojau, ar mano ligos iškankinti, vaistų prisotinti organai tiktų. Nuotolinės paskaitos metu atidžiai klausiau, po to išdrįsau pasisakyti savo nuogąstavimus. Lektorė viską aiškiai išdėstė, o aš sužinojau, kad norint tapti donoru reikia užpildyti donoro kortelę. O apie mano, kaip donoro, organų tinkamumą spręstų labai kompetentingi specialistai!
Ačiū projekto vadovei ir stovyklos organizatorei Gintai Žemaitaitytei-Buinevičei už galimybę jau antrus metus dalyvauti stovykloje, mokantis aktyviai ir naudingai sveikatai leisti laisvalaikį, įtraukiant mus į sveikatą stiprinančias veiklas, tuo pačiu formuojant sveikos mitybos įgūdžius bei keliant pasitikėjimą savo jėgomis ir galimybėmis. Ačiū Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkei Audrai Česonienei už pagalbą patenkant į stovyklą.
Grįžau į namus fiziškai, emociškai ir psichologiškai pailsėjęs ir sustiprėjęs. Nekantriai lauksiu kitų metų.
Večeslavas Puzenko,
stovyklos dalyvis,
Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos narys