SODRA, skęsdama skolose, pašalpas nuo 100 iki 315 Lt vienam asmeniui moka žmonėms, negalintiems susirasti darbo ir neturintiems kitokių pajamų. Dažnai būna, kad žmonės vietoj darbo už minimalų ir ne visada laiku mokamą atlyginimą renkasi pašalpą. Pasitaiko ir taip, kad žmogus gauna atlyginimą už nelegalų darbą ir dar pašalpą. Taip atsitiko ir Beižionių seniūnijoje, kai už pašalpą atidirbantis Algis Karpičius, kaip sakė seniūnas Mindaugas Makūnas, dieną dirbo visuomenei naudingus darbus seniūnijoje, o po darbo – tvėrė seniūno avims tvorą. Seniūnas sakė už darbą jam sumokėjęs. Nuo 2009 m. savivaldybės tarybos sprendimu žmonėms, gaunantiems pašalpas, už jas reikia atidirbti tam tikrą valandų skaičių visuomenei naudingo darbo.
Julija KIRKILIENĖ
Rąsteliai stendams
„Elektrėnų kronikai“ skaitytojas pasiskundė, kad už pašalpą visuomenei naudingą darbą atidirbti turintiems beižioniškiams Juozui Liubelioniui ir Algiui Karpičiui visuomeninių darbų organizatorius, Beižionių seniūnas M. Makūnas, davė darbą – nužievinti seniūnijai priklausančius ąžuolinius rąstelius.
Seniūnas sakęs, kad iš jų gamins skydus žiemai palei kelią, kad apsaugotų jį nuo pusnių. Tačiau rąstelius A. Karpičius esą sukalęs seniūno ganykloje avių tvartui aptverti. Taip, pasak informatoriaus, visuomenei naudingas darbas virto tik seniūnui naudingu darbu, už kurį pašalpą A. Karpičiui sumokėjome mes visi, mokesčių mokėtojai.
Rąsteliai tvartui
A.Makūnas dievagojosi, kad šis skundas esąs neteisingas. Medieną seniūnijos reikmėms jis pirkęs iš Trakų urėdijos, kuolelius minėti asmenys tikrai nužievinę, o nužievintus rąstelius seniūnija panaudojusi stendams gaminti. Kas ir kiek tų stendų pagamino, kur jie buvo pastatyti, tegul aiškinasi pareigūnai, savivaldybės tarybos sudaryta antikorupcinė komisija ir A. Makūno bei pašalpas gaunančių žmonių darbdavys – administracijos direktorius.
Sunkiau jiems būtų išsiaiškinti, ar seniūno tvartui panaudoti tie patys seniūnijos rąsteliai, ar seniūno asmeniniai. Savo tvartui medieną seniūnas sakė pirkęs iš Kaišiadorių urėdijos, tik aptverti tą tvartą tikrai padėjęs tas už pašalpas atidirbantis žmogus A. Karpičius. Tvartą jis tvėręs po darbo, o už darbą jam seniūnas sumokėjo asmeniškai.
Pasitikėjimas
Piktnaudžiauti tarnybine padėtimi savivaldybėje galimybės tikrai yra sudarytos. Tai paaiškėjo, savivaldybės administracijos direktoriaus paprašius paaiškinti, kaip apskaitomas tas už pašalpas atliekamas visuomenei naudingas darbas.
Niekaip jis neapskaitomas. Visuomenei naudingi darbai atliekami seniūnijose, savivaldybės įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurios organizuoja tuos darbus, ir yra atsakingos už darbų priežiūrą, tvarko jų apskaitą. Jos vadinamos visuomenei naudingų darbų organizatoriais. Beižionių seniūnas sako, kad tokios apskaitos oficialiai niekur neveda ir niekam neatsiskaito. Pats numato, per kokį laiką kokį darbą galima atlikti, ir kokie darbai bus visuomenei naudingi.
Naudingi darbai
Pagal savivaldybės tarybos sprendimą, visuomenei naudingų darbų organizatoriai, atsižvelgdami į bendruomenės poreikius, gali visuomenei naudingų darbų atlikėjus pasitelkti šiems darbams: aplinkos tvarkymui, gėlynų priežiūrai, pakelių, paplūdymių, paežerių šienavimui ir valymui, medelių sodinimui, medžių genėjimui nemechanizuotu būdu, apleistų kapų ir kapinių tvarkymui, pagalbai senyvo amžiaus ir vienišiems žmonėms ir pan. Kad pašalpos gavėjus būtų galima įdarbinti seniūnų ūkiuose, taryba savo sprendimuose nenumatė.
Skirtinguose rajonuose už pašalpas žmonės atidirbinėja skirtingai. Rokiškio rajono savivaldybė, pavyzdžiui, numatė, kad visuomenei naudingų darbų atlikėjai gėlėmis išpuoštų visą rajoną. Kaip rašo laikraštis „Gimtasis Rokiškis“, už pašalpas atidirbinėjantys vyrai sukalė ir plėvele apdengė didžiulį šiltanamį, o Jūžintų moterys dar rudenį prisirinko savo darželiuose subrandintų gėlių sėklų. Šią vasarą visas Rokiškio rajonas skendėjo gėlėse, o apželdinimas seniūnijoms nieko nekainavo.
Elektrėnų savivaldybės seniūnai visi kaip vienas vardija darbus, kurie numatyti tarybos sprendime, bet tik Kazokiškių, Kietaviškių ir Gilučių seniūnijoje vedamas atliktų darbų apskaitos žurnalas. Elektrėnų seniūnijoje seniūno įsakymu yra paskirti specialistai, kurie kontroliuoja darbo laiką, priima atliktus darbus.
Pašalpos ir darbas
Lietuvoje 2010 m. socialinei paramai panaudota beveik 2 mlrd. Lt. Elektrėnų savivaldybėje vien liepos mėnesį už pašalpas dirbo 126 asmenys, kuriems buvo išmokėta beveik 50 tūkst. Lt socialinės pašalpos. Pateikiame administracijos paruoštą lentelę, kiek 2010 ir 2011 metais už socialinę pašalpą visuomenei naudingus darbus dirbo žmonių.
Pagal statistiką, pašalpų gavėjų sąraše dauguma žmonių prieš trejetą metų dirbo ir paramos neprašė. Šiais metais kas mėnesį užsirašo asmenų, jau dirbusių už socialines pašalpas. Beižionių seniūnijoje pernai už socialines pašalpas asmenys dirbo 57 kartus, šiais metais – jau 54. Rašome kartus todėl, kad tie patys asmenys dirba po kelis kartus.
Premjero Andriaus Kubiliaus idėją, kad už iš visuomenės gaunamus pinigus – pašalpas – žmonėms reikia atlikti ir vienokį ar kitokį visuomenei naudingą darbą, palaikė visos šalies savivaldybės. Bet kad visuomenės naudingu darbu naudotųsi tų darbų organizatoriai – dar girdėti neteko. Jeigu atitinkamos instancijos ištirtų skaitytojo skundą ir tai pasitvirtintų – Beižionių seniūnijos atvejis būtų gal pirmasis Lietuvoje. Viena, ką tikrai seniūnas patvirtino: visuomenei naudingą darbą atliekantis asmuo gavo ir pašalpą ir atlyginimą už ne visuomenei naudingą darbą.