Naujas Elektrėnų policijos vadovas Saulius Kazlauskas: „Svarbiausia – pasitikėjimas ir bendrystė“

Pirmasis S. Kazlausko susitikimas su seniūnais Angelų sargų dienos šventėje

Virginija Jacinavičiūtė

Nuo rugsėjo pirmosios Elek­trėnų policijos komisariatas turi naują vadovą Saulių Kazlauską, kuris anksčiau vadovavo Ukmergės rajono policijos komisariatui. Galima sakyti, kad po įprastos rotacijos komisarai apsikeitė darbo vietomis – Almantas Lukša nuo šiol vadovaus Ukmergės rajono policijos komisariatui. Po paskyrimo ­naujasis komisaras darbe buvo tik kelias dienas, nes turėjo suplanuotas atostogas, todėl apie policijos darbą pirmajame interviu kalbėjome mažiau – pokalbiui sugrįšime, darbui įsibėgėjus. Įdomu buvo susipažinti ir skaitytojams papasakoti apie naujai į Elektrėnų bendruomenę įsiliejusį vadovą. S. Kazlauskas papasakojo apie savo, kaip pareigūno, kelią, pasidalino, jog į Elektrėnus atvyko turėdamas viziją suvienyti pareigūnų bendruomenę, kad darbe būtų galima jaustis kaip namie, kad vyrautų pasitikėjimo ir bendrystės atmosfera.

Talismanas iš Ukmergės – likimo ženklas

Ant komisaro S. Kazlausko darbo stalo guli odinė dėžutė su užrašu Ukmergė. Taip netikėtai kyla pokalbis apie talismanus ir pašnekovas iš lentynos ištraukia akmeninę ­plokštelę su Ukmergės rajono policijos komisariato nuotrauka. Įdomu, kad šis suvenyras į rankas pateko dar tuomet, kai dirbo Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos, o Ukmergės dar nebuvo mintyse. Renovuojant Departamento pastato patalpas (kabinetus), tekdavo visus daiktus kraustyti per skirtingus aukštus. Taip ir užkliuvo už akies suvenyras su Ukmergės komisariato pastatu. Kraustydamasis į ­kitas patalpas, Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis suvenyrą perleido S. Kazlauskui. Gal tai buvo likimo ženklas, nes po kelerių metų jis sudalyvavo konkurse ir atsivežė suvenyrą į Ukmergę jau kaip komisaras.
Pasak pašnekovo, tai trečias po nepriklausomybės atkūrimo pastatas nuo pamatų pastatytas Lietuvoje. Teko prisidėti prie jo statybos įrenginėjant areštines.

Tarnybos kelias nuo Lentvario iki Elektrėnų

S. Kazlauskas yra įvertintas už nepriekaištingą tarnybą – šių metų kovo 11-ąją, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, jis buvo apdovanotas antrojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Angelas sargas“. Šis apdovanojimas skiriamas statutiniams pareigūnams, pavyzdingai tarnaujantiems policijoje ar kitose Vidaus reikalų ministerijos sistemos įstaigose nuo 15 iki 20 metų.
Pašnekovas pasakoja, kad dar mokykloje norėjo būti milicininku. Tai jis buvo pamiršęs, bet priminė klasės draugas. Be to, šeima turėjo artimų bičiulių, tarp kurių buvo policijos pareigūnas, dirbęs Trakuo­se. Vaikystėje žavėjo uniforma, o sugrįžusiam iš kariuomenės tas pats bičiulis pametėjo mintį vieną uniformą iškeisti į kitą. Taip ir prasidėjo pareigūno karjera. S. Kazlauskas dirbo Trakų rajono policijos komisariate, Senųjų Trakų apylinkės inspektoriumi, Trakų policijos nuo­vadoje, vėliau gimtojo miestelio – Lentvario – policijos nuovadoje apylinkės inspektoriumi ir viršininku. Tuo metu Trakų rajono policija turėjo nemažą teritoriją – veikė Grigiškių, Lentvario, Trakų, Vievio, Rūdiškių, Elektrėnų policijos nuo­vados ir Aukštadvario atraminis policijos punktas. Todėl pašnekovas sako, kad Elektrėnai visada buvo pažįstami ir artimesni. Šiame krašte nesijaučia svetimas. „Elektrėnus žinojau, bet jie labai išgražėję. Miestas pasikeitęs, gražus, žalias, marios daro įspūdį“, – pasidalino S. Kazlauskas.

Vadovavimo filosofija – pagarba ir bendravimas

Paklaustas, kokį įspūdį sukėlė priėmimas komisariate, pašnekovas tikino, kad buvo sutiktas šiltai tiek kolegų, tiek valdžios atstovų. „Dar neaplankiau seniūnų, bet tikrai aplankysiu, apvažiuosiu, susitiksim, išklausysim, noriu išgirsti minčių, pastebėjimų ir iš gyventojų“, – kalbėjo policijos viršininkas. Pašnekovo įsitikinimu labai svarbu girdėti informaciją iš šono, nebijoti kritikos, nes ji puiki proga priimti geriausius sprendimus. „Reikia į kritiką žiūrėti dalykiškai ir stengtis iš jos paimti, kas yra geriausia. Būna reaguoja į kritiką skausmingai, asmeniškai. Bet kritika padeda tobulėti, todėl būčiau dėkingas visiems už atvirai išsakytą nuomonę ir pastabas“, – kalbėjo komisaras.

Komandinio darbo svarba

S. Kazlauskas sako, kad jam darbe itin svarbi komunikacija, minčių apsikeitimas, tiesioginis bendravimas, komandinis darbas, todėl stengsis darbe sukurti draugišką ir vieningą atmosferą.
„Mano pagrindinis tikslas čia – sukurti vidinę kultūrą, kuri prasidėtų nuo mūsų vienas kito pagarbos“, – sakė komisariato viršininkas ir pasidalino, jog komisariate nuo pirmųjų dienų organizuojami kolektyvo susirinkimai. Susirinkusieji kviečiami iš galinių kėdžių persėsti į priekines. Posėdžių salėje bus perstumdytos kėdės, kad pareigūnai bendrautų glaudžiame rate, matydami vienas kitą.
Komisaras sako, kad pagarbą ­rodyti galima net smulkmenose. ­Pavyzdžiui, gavus elektroninį laišką, į jį visuomet reikia atsakyti. Jei ir ­nežinai atsakymo, svarbu parašyti, kad nežinai, bet sureaguoti būtina. „Kaip mes tarpusavyje bendraujame, kaip pasitikime vienas kitu, tą mes nešime ir į išorę. Yra tekę būti tokiuose kolektyvuose, kur darbuo­tojai nenori susitikti su vadovu, nes yra įtampa. Ateini ir išeini jausdamas negatyvias emocijas, o už pastato ribų patiri dar didesnį stresą, nes pareigūnų kasdienybėje ne pačios geriausios emocijos ir jausmai. Jei komisariate negali pasidalinti išgyvenimais su kolegomis, tuomet tas stresas persikelia į šeimas. Kad šeimoms netektų šis krūvis, darbo kolektyve turi būti miela. Negali būti jokių susiskaldžiusių grupelių“, – kalbėjo S. Kazlauskas.
Komisaras džiaugėsi, kad Uk­mergėje kolektyvas buvo vieningas ir nebijojo viršininkui žodį pasakyti bei tikisi to paties Elektrėnuose: „Nemačiau kolegų, kurie į mūsų pirmus bendravimus būtų žiūrėję skeptiškai. Man atrodo, visi žiūrime ir toliau žiūrėsime viena kryptimi. Vi­si geranoriškai priima tą, ką aš siū­lau. Svarbu, kad kiekvienas jaustųsi komfortiškai, nebijotų žodį pasakyti. Kuo daugiau minčių, nuomonių, tuo geresnį sprendimą galima priimti“.

Didžiausias iššūkis – darbuotojų trūkumas

Elektrėnų policijos komisariate šiuo metu bendrai trūksta apie 32 proc. darbuotojų, viename iš skyrių trūkumas sudaro net 40 proc. darbuotojų ir tai vienas pagrindinių iššūkių komisariate. „Kai trūksta tiek žmonių, skyriai turi vienas kitą ­pridengti, automatiškai didėja krūviai. Žmonių trūks­ta tiek Reagavimo, tiek Veiklos skyriuje, todėl reikia skirti daug pastangų planuoti darbus taip, kad mieste būtų pakankama viešosios tvarkos ir eismo saugumo priežiūra. Kasdien savivaldybėje patruliuoja du Elektrėnų komisariato ekipažai, esant poreikiui, atvyksta ekipažai iš Vilniaus ir Trakų, o Elektrėnų pareigūnai vyksta į kitas apskrities teritorijas. Paklausus, kodėl stinga pareigūnų, komisaras kalbėjo, jog Elektrėnų savivaldybė tokioje geografinėje vietoje, kad pa­reigūnai gali rinktis, kur dirbti. Šalia tiek Trakai, tiek Kaišiadorys, tiek didieji miestai. Kiekvienam komisariatui reikalingi geri darbuotojai, o ir patys pareigūnai nori siekti karjeros ir ieško geresnių darbo vietų.

Svarbiausi prioritetai – viešasis saugumas ir prevencija

Paklausus, kokie nusikaltimai vyrauja Elektrėnų savivaldybėje, komisaras kalbėjo, jog Elektrėnuose kaip ir daugumoje kitų apskrities rajonų, būtina skirti dėmesį psichotropinių medžiagų vartojimo ir platinimo užkardymui. „Nesakau, kad šitą problemą išspręsime visiškai, bet suvaldyti stengsimės“, – sakė komisaras. Pašnekovo teigimu, tokio pobūdžio nusikaltimus išaiškinti nelengva, kriminalinė žvalgyba ne visada duoda greitą rezultatą. Komisaras kalbėjo, kad labai svarbi visuomenės pagalba ir kvietė gyventojus būti atidiems, pastebėjus galimus narkotikų platinimo atvejus, kreiptis į pareigūnus, informuo­ti bendruoju pagalbos numeriu ar tiesiog užeiti į policijos komisariatą ir suteikti naudingos informacijos. S. Kazlauskas sako, kad darbo valandomis komisariato durys bus atviros visiems, nebeliks senos tvarkos, kai gyventojai galėjo ateiti į komisariatą tik priėmimo valandomis.

Darbas Policijos departamente ir Amsio istorija

S. Kazlauskas 18 metų dirbo Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos. Buvo įdomu sužinoti, kokį darbą teko ten dirbti. Komisaras pasakojo, kad pagrindinė veikla buvo įvairių teisės aktų, instrukcijų kūrimas bei pakei­timai. Dirbta prie policijos veiklos, rinkimų, sporto įstatymų, teko ruošti teisės aktą dėl euro įvedimo tvarkos. Buvo kurti teisės aktai, kurie keitė tarnybą (panaikinta prievolė pareigūnams per naktį saugoti balsavimo urnas apylinkėse). Pašnekovas taip pat dalyvavo policijos lozungų kūrimo procese, pavyzdžiui, kai sukurtas šūkis „Ginti. Saugoti. Padėti“.
S. Kazlauskas prisimena nau­dingą patirtį Lenkijoje vienoje iš ­policijos mokyklų organizuo­tame šalies Geriausių policijos pareigūnų konkurse. Čia pamatė policijos studentų sukurtą miestelį su butaforinėmis gatvėmis, sankryžomis, barais, kur buvo vykdomi policijos darbo mokymai. Kaimynų pavyzdys įkvėpė situacijų modeliavimą taikyti ir Lietuvoje. Iš Lenkijos buvo atsivežta ir šuns draugo Amsio idėja. Pasak pašnekovo, Lenkijoje kiekviena vaivadija turi savo gyvūną draugą, o didžiausias įkvėpimas buvo vokiečių pareigūnų draugas drakoniukas Poldi. Parsivežus pirminę idėją, Lietuvoje po diskusijų ir rinkimų prigijo šuniukas Amsis.

Asmeninis gyvenimas ir pomėgiai

Pokalbiui einant į pabaigą, su policijos komisaru pakalbėjome apie asmeninį gyvenimą ir pomėgius. S. Kazlauskas su žmona Jelena užaugino dvi dukras, turi anūką. Laisvalaikiu komisaras mėgsta važinėti po Lietuvą „Harley Davidson“ motociklu. Įdomu, kad šiuo motociklu JAV važinėja policijos pareigūnai. Pašnekovas mėgsta aplankyti piliakalnius, stabtelti prie kryžių, mėgstamos Lietuvos vietos – Barboros Radvilaitės pilies liekanos Dubingiuose, Anykščių kraštas, o pati gražiausia vieta kelionei – Panemunė–Raudonė, Vilkija ir kt.