Elektrėnų pradinės mokyklos antrų klasių mokytojos pastebėjo, kad mokinukai atitolę nuo liaudies tradicijų, nelabai žino, kaip ant mūsų stalo atsiranda duonelė, todėl ir pagarba jai sumažėjusi. Pasitarusios mokytojos pasiūlė vaikams projektą „Duonos kelias“.
Elektrėnų pradinės mokyklos mokytojos Daiva ČESONYTĖ, Vida RASIUKEVIČIENĖ, Jūratė VALANTAVIČIENĖ, Rigonda GIRNIENĖ.
Spalio mėnesį antrokai vyko į Dalgedų sodybą, esančią Trakų rajone, kepti duonelės. Pirmiausia sodybos šeimininkė padėjo suformuoti duonos kepalėlius, kuriuos patys vaikai pašovė į krosnį. Kol duonelė kepė, vaikus supažindino su rugelio kelione iki duonos: kada sėja ir pjauna, kokiais ūkio padargais senovėje žmonės dirbo. Kiekvienas vaikas malė grūdus girnomis. Iškeptą duonelę mokiniai parsivežė namo.
Šia kelione mūsų darbai tik prasidėjo. Naudodami įvairias technikas klasėse vaikai vaizdavo rugelį, mokėsi liaudies žaidimų, šokių, dainų, sekė pasakas, minė mįsles, aiškinosi patarlių prasmę apie rugį, duoną.
Po ilgo darbo atėjo laukta šventė. „Mūsų gatvėj duoną kepė… Ant mano delno ji verkt negali… Krinta žemėn gintarinis grūdas…“, – skambėjo vaikų lūpose ir širdyse.
Antroje šventės dalyje mokiniams reikėjo pasukti galveles: mįsles nesunkiai krimto, iš atskirų žodžių sudėliojo patarles, atpažino senovinius padargus.
Po viktorinos nuskubėjome į klases. Ten visų laukė vaišės, kurias paruošė tėveliai ir močiutės. Ant stalų puikavosi duonelė su česnaku, duonos pyragas, tortas iš duonos, įvairios mišrainės, sumuštiniai, duonos gira. Viską išvardinti sunku. Vienu žodžiu – viskas, ką sumanios šeimininkės gali iš duonelės pagaminti. Ačiū Joms!
Tikimės, kad antrokai brangins duonos riekę ant kasdieninio stalo.