Mokėdami už elektrą sumokame ir už energetikų išgertą alų

Mokėdami už elektrą sumokame ir už energetikų išgertą alų

Dienos po Lietuvos Valstybės atkūrimo šventės prasidėjo informacijos gausa apie pabrangusias „Lietuvos energijos“ akcijas, Syderių požemines gamtinių dujų saugyklas ir neva surastą galimybę dujų elektros gamybai įsigyti pigiau. Tokios geros naujienos labai svarbios elektrėniečiams, bet šie abejoja, ar gerosios naujienos bus įgyvendintos, ir mano, kad tokia informacija bus tik „Lietuvos energijos“ viešųjų ryšių akcija.

Julija KIRKILIENĖ

Yla iš maišo

Nepasitikėti „Lietuvos energija“ yra priežasčių. Į Elektrėnus atsikrausčiusi „Lietuvos energija“  švaisto pinigus į visas puses, nors kiekvienas šios bendrovės išleistas litas įskaičiuojamas į elektros gamybos savikainą ir šilumos kainą elektrėniečiams. Deja, jaunieji lietuviai, užimantys valstybinių įmonių vadovų postus, nors išsilavinę ir gabūs, matę pasaulyje demokratijos, bet dėl savo siauros mąstysenos, pasak iš JAV grįžusio žurnalisto ir filosofo Mykolo Drungos, kenkia Lietuvai ir jos valstybingumui. Ir tuos jaunuosius lietuvius taip sunku sustabdyti, nes jie šiek tiek prisibijo tik vieno – viešumo. Bet yra tokia taisyklė, kad ylos maiše nepaslėpsi. Lenda yla ir iš „Lietuvos energijos“ pinigų maišo, nors visose sutartyse dėl išlaidavimų numatyta viena sąlyga – „…šalys susitaria laikyti šią sutartį ir visą jos pagrindu viena kitai perduodamą informaciją paslaptyje neterminuotai, neatsižvelgiant į tai, ar ta informacija pateikiama žodžiu ar raštu…“

Reklamai – pusė milijono

„Lietuvos energijos“ vadovai negaili mūsų pinigų skirti jų reklamai. Jeigu Lietuvoje gyvena trys milijonai žmonių, tai kiekvienam jų reikia per metus atiduoti „Lietuvos energijai“ tik po 16 ct, kad šie už pusę milijono litų galėtų pasireklamuoti. Pernai, birželio 1 d., „Lietuvos energija“  su viena tokia bendrove, teikiančia viešųjų ryšių ir reklamos paslaugas, pasirašė sutartį už 605 tūkst. litų metams. Iš tų pinigų 105 tūkst. yra PVM mokestis ir priklauso valstybei, todėl reklama kainuoja lygiai pusę milijono.
Už tą pusę milijono per metus, kaip rašoma sutartyje, „…klientui teikiamos reklamos paslaugos, kurios apima strateginės rinkodaros priemonių planavimo, interneto svetainės kūrimo, reklamos priemonių (įskaitant ir stiliaus vadovo) kūrimo, įgyvendinimo, gamybos organizavimo paslaugas, vykdant prekės ženklo bei elektros energijos gamybos paslaugų pozicionavimo kampanijas…“. Prie sutarties pridedami paslaugų teikėjo specialistų valandiniai darbo įkainiai – nuo 181,50 Lt iki 66,55 Lt už valandą. Taip taip, už valandą. Per dieną vienas toks paslaugų teikėjas uždirba beveik pusantro tūkstančio litų. Panašiai tiek, kiek vienas elektrėnietis darbininkas, dirbantis elektrinėje, per mėnesį.

Jogos energija – ne elektros energija

Elektros vartotojams tenka sumokėti ir už „Lietuvos energijos“ vadovų pomėgius – jogos užsiėmimus. Lygiai prieš metus, kovo 5 d., „Lietuvos energija“ už 1300 Lt iš VšĮ „Jogos terapijos centro“  trims  valandoms užsisakė jogos įvadą-užsiėmimą  Druskininkuose „…įmonės užsakytose Grand Spa Lietuva patalpose“. Sutartyje, pasirašytoje su „VšĮ Jogos terapijos centru“, nurodyta, kad užsiėmimą vedė „du kvalifikuoti Šambu aštanga vinyasa jogos mokyklos mokytojai Andrius Adomaitis ir Marija Šumacherienė“.
Tie 1300 Lt buvo sumokėti tik už renginio 46 žmonėms organizavimą. Kiek „Lietuvos energija“ sumokėjo už patalpų nuomą ir kvalifikuotiems mokytojams, redakcija duomenų neturi. Bet žinant, kad jogos energija nėra elektros energija, o „Lietuvos energijos“ darbuotojams pinigų švaistymui energijos netrūksta, tikėtina, kad tos sumos irgi skaičiuojamos tūkstančiais. Sutartį su „Jogos terapijos centru“, užsakovo, tai yra „Lietuvos energijos“ pusėje, pasirašė Personalo/komunikacijos departamento direktorė Gvida Staniulionienė, Pirkimų skyriaus vadovė Vaida  Genytė – Kazlauskienė, suderinus su Teisės skyriaus vedėju Linu Vinčiūnu.  

Po tūkstantį litų už kelionę iš Draugystės gatvės į elektrinę

Nereikia garbinti buvusio Lietuvos elektrinės direktoriaus už tai, kad elektrinės darbuotojai daugelį metų į darbą vežiojami buvo už dyką. Naujasis „Lietuvos energijos“ direktorius pasirodė kur kas dosnesnis už senąjį. Jis „Lietuvos energijos“ darbuotojams, važinėjantiems į darbą, moka ne tik už kurą, bet dar duoda vieniems po 1000 Lt, kitiems – po 400 Lt per mėnesį už tai, kad važinėja nuosavu automobiliu. Ir nesvarbu, ar tuo automobiliu darbuotojai važinėja iš Vilniaus, ar iš Elektrėnų, Draugystės gatvės. Svarbu, kad dirba „Lietuvos energijoje“ kokiu nors administracijos vadovu.
Visi tie kelionių į darbą, iš darbo  ar bendrovės reikalais apmokėjimai yra tvarkingai įforminti „Automobilio nuomos bendrovei“  sutartyse. Tokios sutartys pasirašytos pernai balandžio – gegužės mėn. ir galioja neterminuotai. Bet vienai ar kitai pusei sutartį nutraukus, nuomininkas, tai yra „Lietuvos energija“, įsipareigoja nuomotojui, tai yra „Lietuvos energijos“ darbuotojui, grąžinti automobilį „tokios pačios būklės, kokios automobilis buvo pateiktas, pasirašant šią sutartį, atsižvelgiant į normalų automobilio nusidėvėjimą,…“. Tik kilometrų skaičius, už kurį padengiamos išlaidos kurui, yra nustatoma ir keičiama bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu.
Kiek tokių sutarčių yra sudaryta, redakcija tiksliai nežino, bet žino, kad „Lietuvos energijos“ administracijoje dirba 88 žmonės.

Energija iš alaus

Kad iš saugos firmų saugomos „Lietuvos energijos“ kažkokiais stebuklingais būdais dingsta šimtus tūkstančių kainuojantys kabeliai ir niekas jų negali surasti, o sumokėti tenka elektros vartotojams, nėra paslaptis. Bet gal ne visi žino, kad mokėdami už elektrą, sumokame ir už energetikų išgertą alų, įvairius mokymus ir net pramogas. Mokymai, žinoma, yra reikalingi, tik gaila, kad mokymams pinigai išleidžiami, bet ne ką ten išmokstama.
Pavyzdžiui, pernai, už gegužės 26-28 dienomis Anupriškių konferencijų centre vykusį seminarą  „Derybų įgūdžių tobulinimas“ sumokėta buvo 24tūkst. 200 Lt ir dar 4500 Lt už svečių apgyvendinimą. Seminare dalyvavo 12 administracijos darbuotojų, tarp jų ir Viešųjų pirkimų projektų vadovė Milda Janulevičiūtė. Seminare, matyt, ir išmoko, kaip įvairius pirkimus atlikti, apeinant Viešųjų pirkimų įstatymą. Pernai Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad „Lietuvos energijos“ sutartys su bendrove „Kauno energetikos remontas“ sudarytos pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą ir todėl turėtų būti nutrauktos.  „Lietuvos energija“  sutarčių nenutraukė, bet pradėjo  ieškoti būdų, kaip  kuo mažiau tų viešųjų pirkimų  organizuoti.
Sutartis su minėtu reklamos paslaugų teikėju už pusę milijono litų taip pat buvo sudaryta „…remiantis „Lietuvos energijos“ kvietimu dalyvauti reklamos paslaugų pirkime“, o ne skelbiant viešuosius pirkimus. Viešųjų pirkimų puslapyje neradome paskelbto viešųjų pirkimų  konkurso ir toms „Lietuvos energijos“ konsultacijoms, kurias laimėjo buvę „Lietuvos energijos“ generalinio direktoriaus Daliaus Misiūno darbdaviai UAB „Ernst & Young Baltic”, dvejus metus auditavę „Snoro“ banką, „AF Consult Ltd“, atlikę Kruonio HAE išplėtimo (hidroagregato Nr.5 įrengimo) projekto konsultacines paslaugas, po kurių konsultacijų, dabar jau Lietuvos energijos“ direktoriumi tapęs D. Misiūnas Kruonio HAE plėtros darbų nevykdo.. Bet … Į redakciją pateko sąskaitos, prekybos centrų išrašytos „Lietuvos energijai“ už dėžes alaus. Alaus, žinoma, pelningai dirbanti bendrovė, pagal Pelno mokesčio įstatymą, įvairioms reprezentacijoms gali pirkti. Bet ar gali taip neatsakingai švaistyti pinigus „Lietuvos energija“, AB, savo veiklos ir perspektyvų pristatyme skelbianti, kad  formuoja naują organizacinę kultūrą, pagarbą ir atsakingumą. Bet gal tiems jauniesiems Lietuvos įmonių vadovams ta naujoji organizacinė kultūra ir yra tai, kad sava kišenė rūpi labiau nei valstybės…

Išklausykime ir kitą pusę

Visas tas pinigų švaitymas „Lietuvos energijoje“ vyko pernai, krizės Lietuvoje laikotarpiu. Tuo laikotarpiu motinystės išmokos po 100 Lt buvo sumažintos net toms motinoms, kurios užsidirbusios buvo vos po 800 Lt, kai pensininkams buvo sumažintos  pensijos, kai aktyviai vyko diskusijos apie elektros ir šilumos branginimą, o „Lietuvos energijos“ direktorius ir Komunikacijos departamento specialistės vis kalbėjo apie socialinę atsakomybę.
„Lietuvos energija“ taip pakomentavo mūsų pastebėjimus apie išlaidavimą:
Reklamos paslaugos buvo perkamos vadovaujantis LR viešųjų pirkimų įstatymų. Viešąjį pirkimą laimėjusi bendrovė kūrė naujai įsteigtos bendrovės „Lietuvos energija“, AB, kuri buvo įkurta sujungus AB „Lietuvos energija“ ir AB „Lietuvos elektrinę“ korporatyvinio identiteto priemones.  Naujai bendrovei reikėjo sukurti jos naująjį logotipą, pagaminti bendrovės  iškabas, sukurti naują interneto svetainę, pagaminti naujas kanceliarines priemones su nauju bendrovės juridiniu pavadinimu ir logotipu, taip pat apie tai informuoti visuomenę.
Bendrovė nuomoja iš darbuotojų automobilius, kad jie galėtų atlikti savo darbo funkcijas. Nuomoti  tarnybinius automobilius rinkos sąlygomis būtų kur kas brangiau nei juos nuomotis iš darbuotojų.  Bendrovės skaičiavimais, taip sutaupoma apie 50 proc.  bendrovės lėšų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų