„Malsena Plius“ gen. direktorius:didžiuojamės, kad dirbamekartu su vietos žmonėmis

„Malsena Plius“ gen. direktorius:didžiuojamės, kad dirbamekartu su vietos žmonėmis

„Malsena Plius“ generalinis direktorius Marius Dužinas

 

Julija Kirkilienė

Rugsėjis, tas laikas, kai baigiasi javapjūtė, ūkininkai skaičiuoja naudą ar nuostolius, o ele­­­vatoriuje gulinčiais grūdais ­rū­pinasi perdirbėjai. Elektrėnų ­sa­vivaldybėje stambiausi grūdų su­pirkėjai yra buvęs Vievio paukš­tynas, dabar valdomas „Groward Group“ ir superkantis pašarinius grūdus, bei Vievio malūnas, dabar pavadintas „Malsena Plius“, superkantis maistinius grūdus. Apie šių metų maistinių javų derlių, jų kokybę, apie tai, ar užteks duonos, skaitytojams pateikiame pokalbį su „Malsena Plius“ generaliniu di­rektoriumi Mariumi Dužinu.

Skaitytojams įdomu žinoti, kiek tonų grūdų telpa Vievio malūno aruoduose?
UAB „Malsena Plius“ aruoduose telpa iki 65 tūkst. tonų grūdų. Kadangi grūdus sandėliuojame pagal kokybės parametrus, praktiškai galime laikyti apie 58 tūkst. tonų grūdų.

Ar juos užpildote tik lie­tuviškais grūdais, ar superka­te iš kitų šalių?
Superkame tik Lietuvoje užaugintus grūdus. Tai mums svarbu ne tik dėl kokybės kontrolės ir tvirtų ryšių su šalies ūkininkais, bet ir dėl tvarumo – trumpesnės tiekimo grandinės. Jau daugelį metų bendra­darbiaujame su patikimais, kokybišką derlių užauginančiais ūkiais, todėl galime užtikrinti stabilią žaliavą ­gamybai. Tokiu būdu prisidedame prie aplinkos tausojimo, vietos ekonomikos stiprinimo ir lietuviškų grūdų tradicijų puoselėjimo.

UAB „Malsena Plius“ di­džiuojasi gaminanti miltus iš kietagrūdžių kviečių. Ar jie auginami Lietuvoje?
Lietuvoje bandėme kietagrūdžių kviečių auginimą, nes mums buvo svarbu patiems iš arti suprasti šią kultūrą ir jos galimybes. Deja, dėl nepalankių klimatinių sąlygų, šios grūdų auginimo programos teko atsisakyti. „Malsena Plius“ didžiuojasi iš lietuviškų kviečių ir rugių pagamintais produktais, nes tai – ilgametės patirties ir gilių malūnininkystės tradicijų rezultatas, atspindintis tikrąjį mūsų krašto stiprybės ir kokybės paveldą.

Už javų lauko – malūno elevatorius

Ar vedate statistiką, ko­kiuose regionuose užauginami geriausi grūdai?
Specialios statistikos nevedame, bet geriausios kokybės grūdai dažniausiai užauga derlingesnėse Lietuvos žemėse, pavyzdžiui Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje. Vis dėlto galime pasidžiaugti, jog ir vietiniai ūkininkai atkakliu darbu bei remdamiesi gera ūkininkavimo praktika pasiekia labai gerų rezultatų. Būtent lengvesnės žemės, esančios aplink mus, labiausiai tinka rugiams ar speltai, todėl čia taip pat užauginamas aukštos kokybės derlius.

Kokius javus daugiausia ­augina aplinkiniai ūkininkai?
Elektrėnų savivaldybėje dažniausiai auginami kviečiai, rapsai, avižos, rugiai, kvietrugiai ir grikiai. Nors vietinės gamtinės sąlygos kelia iššūkių – dirvožemiai ne visuo­met užtikrina tolygų derlingumą – ūkininkų parinktos veislės ir taikomos žemdirbystės praktikos leidžia užauginti aukštos kokybės grūdus. Skatiname vietinius ūkius sėti rugius ir speltą, nes supirkimas vyksta čia pat, o tai derliaus metu yra labai svarbu – tiek laiko, tiek transporto kaštų atžvilgiu.
Mūsų, kaip perdirbėjų, tikslas yra iš šių grūdų išgauti geriausia, ką jie turi – nuo lauko iki galutinio produkto. Todėl „Malsenoje Plius“ nuosekliai laikomės pozicijos „Geriausia iš grūdo“, nes tikime, kad kiekvienas lietuviškas grūdas turi ­didelę vertę tiek mūsų bendruomenei, tiek visai šaliai.

Kas yra Jūsų vykdoma Grūdų auginimo programa?
Jau daugiau nei dešimtmetį ­vykdome rugių ir speltos auginimo programas – ūkininkams tiekiame sertifikuotą sėklą, konsultuojame auginimo klausimais, o vėliau superkame jų užaugintą derlių. Taip užtikriname mūsų kokybės standartus atitinkančios vietinės žaliavos ­tiekimą.

Gyvename neramiais laikais. Ar malūne vis dar yra grūdų rezervas?
Maisto rezervų politika yra valstybės sprendimas. Maisto produktai valstybės rezerve kaupiami rezervavimo principu, nuolatos ­vyksta viešieji konkursai, kuriuose dalyvauja maisto produktų gamintojai ir prekybininkai. Dalyvaujame ir mes.

Gal galite pasakyti, kokios naujovės buvo įdiegtos šių metų grūdų supirkimui?
Šių metų grūdų supirkimo procesas vyko greitai ir sklandžiai – net ir esant didesniam ūkininkų srautui, priėmimo darbai vyko sparčiai, ką patys ūkininkai įvertino. Toks rezultatas nėra atsitiktinis: dar prieš keletą metų priėmėme sprendimą ­kryp­tingai investuoti į infrastruktūrą, automatizuotas sistemas ir procesų valdymą. Šiandien matome šių investicijų grąžą – galime pasiūlyti našesnį darbą ir patikimą partnerystę ūkininkams.

Kiek javapjūtės laikotarpiu papildomai buvote įdarbinę žmonių?
Kasmet javapjūtės metu įdar­biname apie 10 papildomų dar­buotojų. Dažniausiai įdarbiname vietinį jaunimą, džiaugiamės galė­dami suteikti jiems pirmųjų žinių bei praktinės patirties. Tikime, kad tai jiems padeda tvirčiau žengti į darbo rinką.

Informuojate, kad UAB „Malsena Plius“ nepriima grū­­dų, kuriuos auginant ar sandėliuojant buvo naudoja­mi preparatai su chlorpirifosu ir metilchloripirifosu. Ar pasi­taiko pažeidimų?
Šių medžiagų naudojimas Lietuvoje yra uždraustas, todėl legaliai jų įsigyti neįmanoma. Vis dėlto reguliariai atliekame grūdų tyrimus, bet pažeidimų dėl šių likučių ­nenustatome.

Kiek „Malsena Plius“ Vievy­je iš viso dirba žmonių?
Šiuo metu įmonėje dirba 108 darbuotojai.

Ką dar galėtumėte pasa­kyti skaitytojams apie duoną, kepamą iš Vievio malūne sumaltų grūdų?
Iš mūsų malūne sumaltų miltų kepamos dešimtys duonos rūšių – nuo tradicinės juodos ruginės iki modernių kvietinių kepinių ar viso grūdo kepinių su įvairiais priedais.

Ir paskutinis toks šių neramių laikų klausimas. Ar žmonės turėtų nerimauti, kad pritrūks duonos?
Lietuviams duonos nepritrūks – šiandien rugių pasėlių turime tiek, kad galėtume užtikrinti stabilų tiekimą. Tačiau matome aiškią tendenciją: per pastaruosius du dešimtmečius rugių plotai Lietuvoje smarkiai sumažėjo – nuo beveik 90 tūkst. ha 2000-aisiais iki kiek daugiau nei 23 tūkst. ha šiemet.
Tai reiškia, kad kiekvienas sezonas tampa kritiškai svarbus. Norint išsaugoti ruginę duoną kaip mūsų kasdienybės ir kultūros dalį, būtina, kad ūkininkai ir toliau sėtų rugius, įtrauktų juos į sėjomainą ir planuotų ilgesnėje perspektyvoje. Tik užtikrinus pakankamą vietinės kilmės rugių kiekį, galėsime garantuoti, kad ruginė duona išliks ne tik mūsų lentynose, bet ir mūsų tapatybės ­dalimi.

Ir pabaigai pasakykite, ką dar turėtų žinoti skaitytojai ir Jūsų įmonės produkcijos ­vartotojai.
Esame dėkingi savo partneriams ūkininkams – jų kantrybė, patirtis ir rūpestis laukuose užtikrina, kad mūsų malūną pasiektų tikrai kokybiški grūdai. Didžiuojamės, kad dirbame kartu su vietos žmonėmis, kurie savo darbu maitina ne tik mūsų bendruomenę, bet ir visą Lietuvą. Lygiai taip pat norime padėkoti vartotojams: jau daugiau kaip 30 metų mūsų „Malsenoje“ pagaminti miltai yra jūsų kasdienybės dalis ir, drįstume sakyti, – tikri širdžių čempionai. Tai bendrystė, kuri mus įkvepia ir įpareigoja.

Dėkojame Jums už skirtą laiką ir skaitytojams reikalingą informaciją.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Europos balsas

Europos Pulsas