Ligoninė švenčia jubiliejų

Taip ligoninė atrodė 1965 metais. Nuotr. iš knygos „Elektrėnų ligoninės 50 veiklos metų“

Julija Kirkilienė

Šie metai Elektrėnų savival­dybei – jubiliejiniai metai… Skirtingus jubiliejus švenčia Elektrė­nų miestas ir Elektrėnų savivaldybė. 65 metus mininčiuose Elektrė­nuo­se viena po kitos jubiliejus švenčia ir Elektrėnuose įkurtos įstaigos. Bene svarbiausia įstaiga, kurios reikėjo besikuriančiai miesto tipo gyvenvietei – Elektrėnams – buvo ligoninė. Ji atidaryta po penkerių metų nuo kertinio akmens Lietuvos elektrinei padėjimo. 15 metų ligoninei vadovavusi nusipelniusi gydytoja Laimutė Matkevičienė ligoninės 50- mečiui sudarė ir išleido svarbią Elektrėnų istorijai knygą „Elektrėnų ligoninės 50 veiklos metų“.

„…Žinojau, kad šis leidinys siejamas tik su Elektrėnų ligoninės 50 veiklos metų. Reikėjo pačiai garsiai ištarti ir kiekvieną įtikinti, kad būtų atviri pasakodami savo prisiminimus apie įvairias sudėtingas, o kartais ­juokingas situacijas, tuo metu išgyventas emocijas…<…>. Didesnę ­knygos dalį sudaro archyvinė medžiaga, o kita informacija buvo papasakota prisiminimuose“, – pratarmėje rašo autorė.
Šiuo metu pirmoji Elektrėnų vaikų gydytoja ir pirmojo ligoninės direktoriaus Leono Čižo žmona Dalia Čižienė amžėjimo dienas leidžia savo namuose. Gaila, medikę pakirto liga, negali vaikščioti. Gyvena daugiabutyje, prižiūrima socialinių darbuotojų ir artimųjų. Dažniausiai ją aplanko dukra Dalia. Elektrėnų ligoninėje žinomiausiai vaikų gydytojai teko porą kartų gydytis, bet naujajame Geriatrijos skyriuje – dar ne. Buvę pirmieji Elektrėnų ligoninės kolegos jau išsivaikščiojo po amžinybės debesėlius, o jaunieji medikai apie legendinę gydytoją žino gal tik iš knygos. Švenčiant ligoninės penkiasdešimtmetį vaikų gydytoja laikraštyje „Elektrėnų kronika“ apie pirmuosius darbo metus Elektrėnų ligoninėje dalijosi ­prisiminimais:
„Vaikų skyriuje iš pradžių nebuvo budinčio vaikų gydytojo. Sulauki skambučio į namus ir leki per purvynus į ligoninę. Kartais būdavo ir trys iškvietimai per naktį… Ateini į bendrabutį. Vienoje lovoje kartu su tėvais miega vaikai, kitoje – krūva girtų darbininkų“. Per ilgą darbo praktiką gydytoja patyrė ir skaudžių išgyvenimų, tačiau sako, kad darbas siejasi labiau su džiugiais įvykiais. Skaudžiausia susitaikyti buvo su vaikų mirtimis, kurių, deja, pasitaikė. Per vienus metus mirė net trys vaikai, sirgę meningokoko infekcija. Kartais tekdavo gydyti vaikus, kurių mamos atsisako dėl apsigimimo ar dėl savo asocialaus gyvenimo. Būdavo gydytoja šnekina mamas, kad šios vaikų nepaliktų, bet ne visada pavyko. Motiniška širdis negali susitaikyti net su svetimo vaiko nelaime (ištrauka iš laikraščio „Elektrė­nų kronika“, Nr. 38). Gražiausi gydytojos Dalios žodžiai, užrašyti knygoje ir laikraštyje liko tokie: „Geriausias vaikų ligų gydytojas – vaikų ligų gydytojas“. Deja, šiuo metu Elektrėnų ligoninėje nebėra Vaikų ligų skyriaus, ligoninės specialistų sąraše nebėra ir vaikų ligų gydytojų.

O buvo laikai, kai Elektrėnų ligoninėje buvo net Gimdymo skyrius, kuriame 1967 metais gimė trynukai – dvi mergaitės ir berniukas. Gaila, kad nežinome, kaip susiklostė jų likimai. Bet žinome, kad gimdyvės šeimoje augo šešios dukros ir vienas sūnus.

Per tuos 60 metų Elektrėnų ligoninei vadovavo net 10 vadovų. Šiuo metu Elektrėnuose dirba buvę ligoninės vadovai: Elektrėnų sveikatos centre šeimos gydytoja Lai­mutė Matkevičienė, ligoninėje – Konsultacinėje poliklinikoje ir Geriatrijos skyriuje – Edmundas Niparas, tada buvęs Niparavičius, ir dabartinis direktorius Žydrūnas Martinėnas. Buvę ligoninės vadovai ligoninės jubiliejui paruošė staigmeną – prie ligoninės kieme Lietuvos tūkstantmečiui pastatyto ak­mens įrengė lauko bibliotekėlę. Gydytoja L. Matkevičienė sako, kad ligoninės pacientai, nors trumpai poilsio minutei prisėdę skverelyje ant suoliuko, galėtų paskaityti knygą ar spaudą. Buvusi ligoninės vadovė linki Elektrėnų ligoninei, darbuotojams ir ligoninės steigėjui garbingai išlaikyti LIGONINĖS statusą, pacientams teikiant kokybiškas ir pri­einamas asmens sveikatos priežiū­ros paslaugas. „Būkime geranoriški, susitelkę ir gero linkintys vieni kitiems“, – sako gydytoja.

Ligoninė šiandien
Kuo ligoninė gyvena šiandien, švęsdama 60 metų jubiliejų, mintimis pasidalino ligoninės direktorius dr. Žydrūnas Martinėnas.

Elektrėnų ligoninė – tai vieta, kurioje sveikata ir bendruomenės saugumas susilieja į vieną visumą. Čia susitinka kasdienės istorijos: vie­niems pacientams suteikiama pirmoji pagalba, kiti gauna reikiamą gydymą ar slaugą, treti – konsultuojasi su specialistais, o kartais ligoninė tampa net tikru centru sprendžiant viso regiono krizes.
Paslaugos čia teikiamos visoms amžiaus grupėms – vaikams, suaugusiesiems ir senjorams. Mes stengiamės, kad pagalba būtų suteikta kuo greičiau. Neretas atvejis, kai pas mūsų specialistus atvyksta žmonės iš Vilniaus ar aplinkinių savivaldybių ir džiaugiasi, jog patekti į konsultaciją ar gydymą čia pavyko greičiau.

Mūsų ligoninė yra tarsi jungiamoji grandis tarp savivaldybės pacientų ir didžiųjų Vilniaus, Kauno klinikų. Ji užtikrina, kad gyventojams nereikėtų dėl kiekvienos pa­slaugos vykti į didmiesčius – daug ką jie gauna čia pat, Elektrėnuose. Ir kai reikia, mes glaudžiai bendradarbiaujame su universitetinėmis ligoninėmis, perduodame pacientus ar tyrimus, kad pagalba būtų kuo greitesnė ir kokybiškesnė.
Kai Lietuvą užklupo COVID-19 pandemija, mūsų ligoninė kartu su savivaldybe organizavo vakcinavimo centrą. Jis veikė visą ekstrema­lios situacijos laikotarpį – tai buvo ne tik vieta, kur žmonės gavo vakcinas, bet ir pasitikėjimo simbolis. Be to, ligoninėje veikė skyrius COVID-19 pacientams, kuris tapo dalimi viso Vilniaus regiono pagalbos tinklo. Tuo metu mūsų įstaiga parodė, kad geba greitai persitvarkyti, mobilizuoti jėgas ir tapti svarbia atrama ne tik miestui, bet ir visam regionui.
Bet pandemija – tik vienas iš pavyzdžių. Elektrėnų ligoninė yra strategiškai svarbi ir dėl savo padėties – netoli Astravo atominės elektrinės. Jei įvyktų nelaimė, mes būtume viena iš vietų, kuri padėtų organizuoti pagalbą ir apsaugą gyventojams. Tas pats pasakytina ir apie pasirengimą karo ar kitoms ekstremalioms grėsmėms – ligoninė glaudžiai bendradarbiauja su civilinės saugos institucijomis, dalyvauja pratybose ir kitaip stiprina savo pasirengimo lygį.
Kalbant apie veiklą, šiandien mū­sų ligoninė eina modernizacijos keliu. Mes ieškome, kaip dirbti efektyviau. Pavyzdžiui, mažiname popierinių dokumentų kiekį – sparčiai pereiname prie elektroninių, kad daugiau laiko liktų pacientui. Išnaudojame visas galimybes pasinaudoti valstybės, ES ar savivaldybės skiriamomis lėšomis įsigyjant naują me­dicinos įrangą, atnaujinant patalpas.

Vienas gražiausių pavyzdžių – dienos stacionarai. Geriatrijos dienos stacionaro kūrimas nebuvo lengvas: iš pradžių buvo sunku pritraukti senjorus, bet dirbdami kartu su kitomis savivaldybės įstaigomis, pri­vačiais ir viešojo sektoriaus partneriais, per pusę metų pasiekėme tai, ką planavome. Tai parodė, kad tik bendromis jėgomis galima įveikti sunkumus. Taip pat vystomi ir dienos chirurgijos sprendimai, kurie pacientams suteikia greitesnę ir patogesnę pagalbą šalia namų.
Elektrėnų ligoninė yra ir tarp modernių technologinių sprendimų lyderių. Mes valdome Vilniaus regio­no sveikatos informacinę sistemą, rū­pinamės jos saugumu. Šiemet visos mūsų programos ir duomenys buvo perkelti į Valstybės duomenų centrą – tai reiškia dar patikimesnį veikimą. Reguliariai dalyvaujame kiberneti­nio saugumo pratybose. O dar svarbiau – jau prisijungėme prie Valstybės duomenų agentūros įgyvendinamo nacionalinio „duomenų ežero“ projekto: atveriame laboratorijų, sveikatos priežiūros personalo prieinamumo ir kitus duomenis, kad jie galėtų būti naudojami mokslui, analizei, valstybės sprendimams. Tai rodo, kad ligoninė yra ne tik paslaugų teikėja, bet ir dalyvė valstybės duomenų ­politikos įgyvendinime.
Didelis žingsnis pirmyn buvo ir telemedicinos paslaugų įdiegimas. Elektrėnų ligoninė – viena iš trijų įstaigų Vilniaus regione, turinti pažangiausią telemedicinos įrangą. Tai leidžia mums diagnostinių tyrimų ir pacientų duomenimis naudojant ­informacines technologijas realiu laiku dalintis su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės konsultantais ir labai greitai nuspręsti, ar žmogų gydyti vietoje, ar nedelsiant perkelti į specializuotą centrą. Tokiu būdu pacientas gauna pagalbą ­greičiau, saugiau ir kokybiškiau.
Kokių rezultatų mes pasiekėme pastaraisiais metais? Įstaiga reorganizavo savo struktūrą įgyvendinda­ma Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformas bei Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenda­cijas, optimizavo reorganizuotų sky­rių personalą ir veiklas, pradėjo teik­­ti naujas paslaugas (skausmo­ diag­no­zavimo ir gydymo, endoskopines intervencijas, ezofagogastroduodenoskopijas su narkoze), įdarbino naujus specialistus. Pertvarkius sta­cionarų veiklas į dienos paslaugas, šių apimtys praėjusiais metais, lyginant su ankstesniais, gerokai išaugo: dienos chirurgijos paslaugų skaičius augo 57,5 proc., suteikta paslaugų už 236, 8 tūkst. Eur, dienos stacionaro paslaugų skaičius augo 54,8 proc., suteikta paslaugų už 325 tūkst. Eur. Didėjo slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų apimtys – pacientų, kuriems buvo teiktos paslaugos, skaičius augo 25,1 proc. Kasmet didinome darbuotojų darbo užmokestį, nors nustatyti paslaugų apmokėjimo įkainiai, mūsų vertinimu, nėra pakankami, tačiau praėjusių metų įs­taigos finansinis rezultatas teigiamas. Tai džiugina, tačiau žvelgiame į ateitį su nerimu, girdime iš kolegų atsiliepimus apie rajoninių ligoninių sudėtingą finansinę situaciją, tenka sudėtinga užduotis planuojant paslaugų teikimą, atsižvelgiant į ribojamas viršsutartinių paslaugų su ligonių kasomis apimtis.
Žinoma, iššūkių netrūksta: visuomenė sensta, trūksta gydytojų specialistų, finansavimas ribotas. Bet mes matome kryptį – mažiau neefektyvių paslaugų, daugiau dienos stacionarų, daugiau technologi­jų ir bendradarbiavimo. Tik taip galime žengti į priekį.

Ir pabaigai – padėkos. Pirmiausia – mūsų kolektyvui. Kiekvienas gydytojas, slaugytoja, administracijos ar techninis darbuotojas – visi jūs esate mūsų stiprybė. Ačiū už atsidavi­mą, profesionalumą ir pasiaukojimą.
Bet ne mažiau svarbu padėkoti ir steigėjui – Elektrėnų savivaldybės tarybai, merui ir savivaldybės administracijai. Jūsų dėmesys, rūpestis, skiriamas finansavimas leidžia atnaujinti įrangą, remontuoti patalpas ir judėti pirmyn.
Elektrėnų ligoninė – tai ne tik sienos ir kabinetai. Tai žmonės, jų istorijos ir bendras siekis, kad kiekvienas gyventojas čia jaustųsi saugus ir turėtų galimybę gauti tinkamą ­pagalbą.

Apie ligoninę iš ligoninės ­portalo portalo www.eligon.lt rubrikos „Apie mus“

Elektrėnų ligoninės veiklos pradžia – 1965 m. rugsėjo 22 d.
Nuo 2021 m. lapkričio mėn. vadovauja dr. Žydrūnas Martinėnas. Nuo 2016 m. iki 2021 m. ligoninei vadovavo sveikatos vadybos magistras Edmundas Niparavičius. Direktoriaus pavaduotojas medicinai Dmitrij Burkoj. Vyriausioji slaugos administratorė Daiva Čižienė.
Elektrėnų ligoninė asmens svei­katos priežiūros paslaugas teikia ~27 tūkst. savivaldybės gyventojų, iš jų: 18800 – miesto gyventojai, 8 700 – kaimo. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, į ligoninę kreipiasi ir kitų šalių piliečiai, kurie visada gauna kvalifikuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Elektrėnų ligoninė yra šalia automagistralės Kaunas–Vilnius, todėl į ją kreipiasi ir kitų rajonų gyventojai. Elektrėnai – AB „Lietuvos energija“ buveinė.
Ligoninėje veikia priėmimo-skubios pagalbos skyrius, anestezijos, reanimacijos ir intensyvios priežiūros skyrius, dienos stacionaro skyrius, vidaus ligų skyrius su palaikomojo gydymo ir slaugos padaliniu, konsultacinės poliklinikos ir geriatrijos dienos stacionaro skyrius, klinikinė diagnostinė laboratorija.
Ligoninė aktyviai vykdo moksli­nį tiriamąjį darbą, organizuoja konferencijas, publikuoja straipsnius vietinėje spaudoje. Daug dėmesio skiriama sveikatinimo naujausio­ms tendencijoms. Sėkmingai naudojama naujausia medicinė įranga – echoskopas, kardioechoskopas, modernus laparoskopas, (kuriuo atliekamos tulžies pūslės, išvaržos, apendikso šalinimo ir ginekologinės operacijos), artroskopas, C rentgeno lankas, endoskopas, širdies defibriliatorius-stimuliatorius, dirbtinė plaučių ventiliacija, skaitmeninis rentgeno aparatas.
Kasmet rengiamos konferencijos, skirtos Medicinos darbuotojų dienai paminėti, organizuojami renginiai Pasaulinei ligonių dienai, Slaugytojų dienai paminėti ir kt.
2004–2008 m. dalyvavome projekte „Rytų ir pietryčių Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirštamumo nuo širdies kraujagyslių ligų mažinimas modernizuojant ir optimizuojant sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą bei teikiamas paslaugas“.
Įgyvendinant Sveikatos prie­žiūros įstaigų pastatų energijos­ taupymo investicinį projektą, iš da­lies finansuojamą Valstybės kapitalo investicijų programos, 2004 m. Elektrėnų savivaldybės administracija parengė ir vykdė „VšĮ Elektrė­nų ligoninės pastate kapitalinis remontas“ projektą. Įgyvendinus šį pro­jektą, apšiltintos Elektrėnų ligoninės, Elektrėnų PSPC, Elektrėnų PSC, Elektrėnų GMP, vaistinės pastatų sienos, pakeisti seni langai naujais, pastatų stogų danga, inžinerinės komunikacijos ir t.t. Vykdomos sveikatinimo programos „Sveiko vaiko kambarys“, „Širdies, kraujagyslių ligų ankstyva rizikos faktorių diagnostika“, „Laiminga šypsena“. 2007 m. dalyvavome projekte „Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencija“ (iš dalies finansuojamas Valstybinio socialinio draudimo fondo, skirto prevencijoms, lėšų ir steigėjo), 2008 m. dalyvavome projekte „Infekuotų medicininių atliekų nukenksminimas Elektrėnų ligoninėje“ (iš dalies finansuojamas Lietuvos aplinkos ­apsaugos investicijų fondo ir Elektrėnų savivaldybės). 2009 m. dalyvavome „Radiologijos pagalbos optimizavimas Lietuvoje 2006–2010“ programoje. Iš programinių lėšų įsigytas diagnostinis rentgeno aparatas „Apollo“.
2010–2011 m. įgyvendintas Eu­ropos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto finansuojamas projektas „Ambulatorinių, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų plėtra bei stacionarinių paslaugų optimizavimas VšĮ Elektrėnų ligoninėje“.
Informacinis visuomeninės plėt­ros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra ir VšĮ Elektrėnų ligoninė 2012 m. gegužės 18 d. pasirašė projekto „E.sveikatos paslaugų plėtra Vilniaus regio­no­ asmens sveikatos priežiūros įstaigose“ finansavimo ir administravimo sutartį. Pagal šią projekto finansavimo ir administravimo sutartį suteikiamas finansavimas yra iš Europos regionines plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, kurios įtrauktos į Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos skirtus biudžeto asignavimus. Projekto įgyvendinimo pradžia 2011 m. spalio 11 d., pabaiga 2014 m. balandžio 30 d. Projekto įgyvendinimas vyko kartu su šiais partneriais:VšĮ Elektrėnų PSPC, VšĮ Elektrėnų PSC, VšĮ Ukmergės ligoninė, VšĮ Širvintų ligoninė, VšĮ Širvintų rajono PSPC, VšĮ Šalčininkų PSPC su VšĮ Švenčionių rajono ligonine, VšĮ Vilkpėdės ligonine, VšĮ Šv. Roko, VšĮ Vievio PSPC, VšĮ Semeliškių ambulatorija, Elektrėnų sav. asmens sveikatos priežiūros centru, VšĮ Abromiškių reabilitacine ligonine.
Mūsų pagrindinis tikslas gerin­ti asmens sveikatos priežiūros paslau­gų prieinamumą ir kokybę Elek­trėnų savivaldybės ir aplinkinių ra­jonų gyventojams, plėtojant VšĮ Elektrėnų ligoninės infrastruktūrą ir restruktūrizuojant ligoninės teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.