Lietuvos energijai pelną suneš elektrėniečiai

Lietuvos energijai pelną suneš elektrėniečiai

Julija KIRKILIENĖ

„Lietuvos energija“, prieš porą metų atsikėlusi į Elektrėnus, save įvardijusi socialiai atsakinga bendrove, bet iš darbo atleidusi beveik 200 elektrėniečių, pasipelnyti sumanė iš daugiabučiuose gyvenančių elektrėniečių. Į parduodamos šilumos kainą panorusi įtraukti aukštus vadovaujamo personalo atlyginimus, įrengimų amortizaciją, net 2 milijonų litų pelną ir kitokias dedamąsias, nuo rugsėjo mėnesio parduodamos šilumos kainą pakėlė 3,22 cento už kilovatvalandę. Tiesa, kainą būtų pakėlę dar daugiau, jei Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nebūtų šiek tiek pristabdžiusi „Lietuvos energijos“ gobšumo.

Gobšuoliai

Kainas nustato ne Kainų ir energetikos kontrolės komisija, kaip teisinasi energijos tiekėjai. Kainas energetikos tiekėjai nustato patys, tik jas turi apsiginti toje Komisijoje. „Lietuvos energija“ liepos mėnesį savo kainas toje Komisijoje apsigynė šiek tiek mažesnes, nei planavo, bet elektrėniečiams šildymas šią žiemą pabrangs maždaug 13 proc. Tai yra už šildymą mokėsime vidutiniškai nuo 100 iki 200 litų brangiau kiekvieną mėnesį, bet ne todėl, kad pabrango dujos ir net ne todėl, kad naujasis elektrinės blokas šilumą tieks ne elektrėniečiams, bet Elektrėnų marioms. „Lietuvos energija“ skaičiuodama kainų dedamąsias užsimojo taip pasipelnyti, kad Kainų komisijai jų prašomas tvirtinti kainas teko gerokai apkarpyti. Gamybos sąnaudoms bendrovė paprašė tvirtinti virš 26 milijonų litų, kai 2011 metais gamybai buvo patvirtinta tik 20 mln. litų. Kainų komisija trims metams gamybos sąnaudas patvirtino 24 mln. 159 tūkst. Lt. Kintamąsias sąnaudas bendrovė prašė patvirtinti 23 mln. 660 tūkst. Lt, kai 2011 metais tos sąnaudos buvo tik 20 mln. Lt. Kainų komisija kintamąsias sąnaudas patvirtino vienu milijonu mažesnes, nei bendrovė prašė – 22 mln. 627 Lt.  Tiesa, kurui bendrovė prašė pusantro milijono mažiau, nei patvirtino Kainų komisija. Panašiai tiek pat -1 mln. 102 tūkst. –  Kainų komisija sumažino prašymą patvirtinti pastoviąsias sąnaudas. Iš tų pastoviųjų sąnaudų elektrėniečiai „Lietuvos energijai“ mokėdami už šilumą, net 1 mln. 752 tūkst. turėtų sumokėti už įrengimų nusidėvėjimą (amortizaciją). Kainų komisija patvirtino tik 737 tūkst. Lt. 2011 metais amortizacijai elektrėniečiai sumokėjo tik 338 tūkst. Lt. Kainų komisija 100 tūkst. Lt sumažino ir „Lietuvos energijos“ norą į šilumos kainą įtraukti darbo užmokesčio sąnaudas.  Kaip žinome, elektrėniečius specialistus „Lietuvos energija“ atleidusi iš darbo, iš Vilniaus vežiojamiems įvairiems departamento vadovams moka po 10 tūkst. Lt atlyginimą. Bet svarbiausia, kad „Lietuvos energija“ į šilumos kainą įskaičiavo virš 2 mln. įmonės pelno. Kainų komisija paliko 428 tūkst. Lt. Dėl tokio „Lietuvos energijos“ gobšumo ir Kainų komisijai su kai kuriais skaičiais sutikus, elektrėniečiai už šildymo kilovatvalandę mokės ne po 20 ct, kaip pernai, o po 24 ct, ir tarp Lietuvos miestų šildymo kainų lentelėje iš pirmųjų eilučių Elektrėnai atsidurs maždaug viduryje. Pvyzdžiui, Trakų g. 10 name už dviejų kambarių buto šildymą reikės mokėti ne 370 Lt kaip pernai vasarį, o 505 Lt.  

Varguoliai

Šitoks drastiškas šilumos kainų pakėlimas elektrėniečiams atsirūgti gali dvigubai. Jei gyventojai niekur nedings ir už šilumą – kas iš socialinių pašalpų, kas iš atlyginimų – susimokės arba paskęs skolose,  tai „Kietaviškių gausai“ šilumos  kainų pakėlimas reikštų bankrotą. Be darbo liktų dar apie pora šimtų savivaldybės gyventojų, kurie papildytų bedarbių ir socialinių pašalpų gavėjų gretas. Tiesa, Kietaviškių šiltnamių direktorius Gediminas Rukša sakė gavęs iš „Lietuvos energijos“ raštą, kad šiltnamiams šilumos nebrangins. Kainos už šilumą beveik nesikeis ir Vievyje. Šiais metais vieviečiams šilumą gamins ne tik Lietuvos elektrinė, bet ir UAB „Autoidėja“ iš Kazokiškių sąvartyno dujų.  Šilumą  „Gelvitai“ naujasis šilumos tiekėjas parduos po 10 ct už kilovatvalandę. Tik tos šilumos šiais metais labai mažai pagaminta bus.
„Lietuvos energijos“ komunikacijos vadovė  Ernesta Dapkienė, komentuodama  kainų pakėlimą, elektrėniečius ramina, kad kiti miestai dar brangiau moka:   
Šilumos gamybos kainos nustatomos vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) nutarimu (2009 m. liepos 8 d. Nr. O3-96  „Dėl šilumos kainos nustatymo metodikos“) ir vėlesniais jo papildymais. Bazinės šilumos kainos nustatomos 3-5 metų periodui ir turi būti grindžiamos metodikoje nurodyta tvarka. 2012 metais  Lietuvos energija, AB parengė sekančio periodo bazinės šilumos  kainos paskaičiavimą ir  jį suderino su VKEKK. Šilumos gamybos kainą sudaro kintamos ir pastovios sąnaudos. VKEKK pažymoje konstatuota, kad šilumos energijos gamyba 22,7 proc. brangsta dėl didėjančių lyginamųjų kuro sąnaudų (apskaičiuojant naudotas faktinis įmonės kuro suvartojimas šilumai), 1,1 proc. – dėl padidėjusių pastoviųjų sąnaudų (padidėjęs ilgalaikio turto nusidėvėjimas) ir 0,3 proc. dėl 2011-2012 metais nepadengtų kuro sąnaudų. VKEKK esminių pastabų kainos paskaičiavimui neturėjo. Paskutinį kartą bazinė šilumos kaina Lietuvos elektrinėje gaminamai šilumos energijai buvo nustatyta 2008 metais (5 metų periodui). 2008-2012 metais taikytose skaičiavimuose visos šilumos gamybos sąnaudos būdavo perkeliamos elektros vartotojams, tai yra visi Lietuvos elektros vartotojai dotuodavo šilumos energijos gamybą.Pagal galiojantį aukščiau paminėtą nutarimą, nustatant kainą yra įskaičiuojamas darbuotojų darbo užmokestis, kuris nustatomas pagal analogiškų įmonių šalies vidurkį, bei nustatyta pelno grąža, kuri negali būti didesnė nei 5 proc. Jei būtų įmanoma gaminti šilumą be darbuotojų, t.y. nemokėti jiems atlyginimų, VKEKK tikriausiai pakeistų šilumos kainos nustatymo metodologiją.  Jei palyginsime kitus miestus, kuriuose veikia panašių pajėgumų elektrinės, tai Elektrėnų gyventojai moka tikrai gerokai mažiau. Pavyzdžiui, vilniečiai už šilumą moka 31,08 ct/kWh, o kauniečiai – 33,81 ct/kWh. Pagal gamybos specifiką ir apimtis, šilumos kaina Elektrėnų gyventojams turėtų būti net didesnė nei Vilniaus ar Kauno.
Siunčiame  nuorodą į tinklapį http://www.regula.lt/lt/naujienos/index.php?full=yes&id=37757, kuriame matosi, iš ko pagal metodologiją susideda ir kaip išsidėsto šilumos kaina Lietuvos miestuose.
Į Elektrėnus dirbti atsikraustę „Lietuvos energijos“ jauni vadybininkai nebežino, kad Elektrėnuose, šalia elektrinės,  žmonės apsigyveno, pasirinkę gyventi užterštoje aplinkoje, už prarastą sveikatą  gaudami socialines lengvatas (pigesnę šilumą, elektrą ir kt.).

Gelbėtojai  

Gobšuolių apetito sustabdyti negali net pati Prezidentė, todėl žmonėms patiems reikia prasimanyti, kaip išgyventi.  Vienas iš šilumos kainų sumažinimo būdų – jau keletas metų aktyviai siūloma daugiabučių renovacija.   Rugsėjo 19 d. apie galimybę lengvatinėmis sąlygomis renovuoti daugiabučius namus pagal programą JESSIC ir sutaupyti apie 40 proc. dabartinės šilumos kainos, apie valstybės paramą, kreditavimą ir kitus šilumos taupymo būdus  Elektrėnų komunalinio ūkio (toliau – EKŪ) salėje elektrėniečiams kalbėjo Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Viešųjų ryšių ir informavimo skyriaus, bankų,  specialistai, EKŪ bei savivaldybės vadovai.
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam įstatymo pataisų projektui, kuriuo sudaromos lankstesnės sąlygos seniems daugiabučiams renovuoti. Iki 2013 metų pabaigos pagal šią programą    gyventojai gali itin palankiomis sąlygomis gauti lengvatinius kreditus, nėra reikalavimo įkeisti butą, kompensuojama dalis išlaidų (30 proc. visų išlaidų kompensuoja valstybė), techninės dokumentacijos parengimo išlaidos kompensuojamos 100 proc., taip pat visos išlaidos padengiamos socialiai remtiniems asmenims ir kt.
Daugiabučių renovacijos galimybėmis susidomėję savivaldybės ir EKŪ vadovai galimai imsis iniciatyvos kuo aktyviau informuoti gyventojus apie renovacijos naudą ir jiems padėti. Juk kuo mažiau gyventojai sunaudos šilumos, tuo daugiau pinigų panaudos savo reikmėms, o ne „Lietuvos energijos“ pelnui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų