Ak, vėl poezijos pavasaris –
Gamtoj, poetų sielose, manoj širdy,
Ir futuristų žodžiai vėlei atželia,
O žalias džiaugsmas sprogsta taip arti…
Visai neseniai pasaulį išvydo dar spaustuvės dažais kvepianti mokytojos – literatės, klubo ,,Strėva“ narės, Vilijos Narvydienės knyga „Surimuotas gyvenimas“.
Kaip teigė pati autorė, ši knyga – padėka bei siurprizas kolegoms ir draugams, kurie surengė šaunią 50-tojo gimtadienio šventę. Paklausta, kas gi pastūmėjo kūrybinės liepsnelės link, mokytoja atsako: ,,Meilė…“ Būdama devintoje klasėje, parašė pirmąjį savo eilėraštį, kuris buvo skirtas ne kam kitam, o jos pirmajai meilei – muzikos mokytojui. „Sėdėdavau per muzikos pamoką ir pakrutėti bijodavau, – kalbėjo pašnekovė. – Tada ėmiau ir parašiau pirmąjį meilės eilėraštį, apie kurį, žinoma, mokytojas nieko nežinojo…“ Dalydamasi to laiko nuotaika ir jausmais, taip apie savo kūrybos „ištakas“ pasakojo V. Narvydienė. Pašnekovė teigė, kad eilėraščiai – stimulas atsitiesti, kai būna sunku, nes gali išsilieti į popieriaus lapą eiliuodamas, ir visas sunkumas praeina. ,,Poezija – tai vaistas nuo blogų minčių ir depresijos,“ – dėstė mokytoja.
Ši knygelė – tai pirmoji autorinė literatės knyga, išspausdinta nedideliu tiražu, kadangi skirta artimiausiems draugams bei kolegoms. Kaip sakė mokytoja, kai parašai knygą, prieš žmones pats atsiverti lyg knygos puslapis… Tikėkimės, kad atsiras dar daugiau elektrėniečių, norinčių ,,atsiverti“. Juk kūryba – tai nuolatinis savęs tobulinimas.
Greta Kamandulytė