Kultūros pusryčiai: sutarimo dėl renginių politikos paieškos

Virginija Jacinavičiūtė

Dar Senovės Romoje nu­skambėjo romėnų poeto Juvena­lio frazė „duonos ir žaidimų“. Šie du gyvenimo elementai žmogui buvo svarbūs tiek senovėje, tiek dabar. Tačiau skirtingi laikmečiai dik­tuoja savas aktualijas. Šiandien nėra abejonės, kad renginiai žmonėms reikalingi, tačiau kyla klausimų, kokių būtent renginių reikia, kiek pinigų jiems turėtų būti skiriama ir kaip turėtų atrodyti savivaldybės renginių kaleidoskopas. Šie ir kiti klausimai buvo aptarti spalio 8 d. savivaldybėje vykusiuose kultūros pusryčiuose.
Į kultūros pusryčius kultūros atstovų susirinko nedaug, tačiau aktualių temų paliesta buvo nemažai. Kaip įprasta sprendžiant diskutuotinus klausimus, nuskambėjo daug minčių ir požiūrių, tačiau kartu prieita ir prie konkretesnių išvadų. Savivaldybės administracija norėtų didesnio grįžtamojo ryšio, todėl pageidauja, kad būtų vykdomos elektroninės gyventojų apklausos. Tai numatyta Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtintoje Kultūros įstaigų vartotojų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimo metodikoje. Apklausos padė­tų išsiaiškinti renginių poreikį ir lankytojų nuomonę apie suorganizuotus renginius.
Kultūros įstaigų atstovai replikavo, kad apklausos ne visada at­spindi tikrąją visumos nuomonę – rezultatas gali priklausyti ir nuo žmonių, kurie renginiuose apskritai nesilanko. Valdžios atstovai mano, kad apklausų rezultatus reikėtų vertinti kritiškai: jei respondentas pažymi, kad renginyje lankosi kartą per metus, tai neturėtų būti laikoma objektyvia nuomone.
Administracijos direktorė Jekaterina Goličenko akcentavo, kad apklausas reikėtų organizuoti iškart po renginio, kol dar gyva emocija. Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėja Giedrė Tomkevičiūtė-Kalinauskienė svarstė, kad kiekvienam didesniam renginiui galėtų būti sukurtas QR kodas, o stebėsena galėtų būti vykdoma visus metus.
Susitikime buvo iškeltas ne nau­jas, bet visada aktualus klausimas apie paklausą ir pasiūlą. Organizuo­jant renginius galima orientuotis tik į lankytojų pageidavimus ir kviesti didelio populiarumo sulaukiančius atlikėjus, tačiau kultūros darbuotojai nemano, kad jų darbas – pataikauti visuomenei. Klausant vien gyvento­jų norų, galima prieiti prie to, kad bus kviečiami tik populiarūs atlikėjai, o gausiai savivaldybėje veikiantys ­saviveiklininkai neturės progos koncertuoti.
Kultūros atstovai pabrėžė, kad jų misija – ugdyti auditoriją, kuri do­misi aukštesnio meno renginiais. Kaip pastebėjo Vievio kultūros centro di­rektorė Audronė Stepankevičiūtė, Kul­ūros taryba populiariosios­ muzikos renginių nefinansuoja. Elektrėnų kultūros centro direktorius Remigijus Suslavičius teigė, kad gyventojų pageidavimus bando tikrinti per mokamus renginius.
Kultūros darbuotojai nori kelti kultūros lygį, politikai siekia balansuoti tarp gyventojų poreikių ir galimybių, o finansininkams svarbu, kad lėšos būtų panaudojamos optimaliai.
G. Tomkevičiūtė-Kalinauskienė priminė, kad kultūrai skiriami pinigai yra viešieji ir skirti gyventojų poreikiams, todėl svarbu išsiaiškinti, ko iš tiesų reikia. Ji akcentavo, kad reikia išsigryninti, kaip turėtų atrodyti renginių kalendorius, kad ir gyventojai būtų patenkinti, ir lėšos naudojamos tikslingai. Vedėjos pa­stebėjimu, kartą per metus reikėtų surengti vieną didelį renginį, skirtą ne tik savivaldybės gyventojams, bet ir visos šalies žmonėms. Kaip geras pavyzdys buvo minėta Elektrėnų 65-mečio šventė, sulaukusi daugybės lankytojų. Elektrėnuose tokia diena galėtų būti Liepos 6-oji, kurios renginiai truktų kelias dienas. Vievyje pagrindine švente galėtų tapti Oninės, o kiti kaimai pasirinktų savo tradicines šventes.
Kultūros pusryčiuose kalbėta ir apie tai, kad šiuo metu kaimo bendruomenės gausiai organizuoja savo renginius – švenčia Jonines, rudens šventes ir kt. Nors šie renginiai dažnai finansuojami per projektus, didelė pasiūla mažina lankytojų skaičių kultūros centruose organizuojamuose renginiuose. Be to, kai renginių daugiau nei dienų metuose, tampa sunku suderinti jų datas, kad nesutaptų.
A. Stepankevičiūtė sakė, kad Vievyje seniūnės Kristinos Vitartės iniciatyva buvo surengtas susitikimas, kuriame diskutuota, ar reikia tradicines šventes organizuoti atskirose bendruomenėse. Į susitikimą atėjo septynių bendruomenių nariai, kurie išreiškė nuomonę, jog Jonines norėtų švęsti savo bendruomenėje – ne visi nori eiti į dideles mases. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Ramutė Strebeikienė pridūrė, kad rudens šventes bendruomenės taip pat pageidauja organizuoti savo kaimuose.
Spalio 8-ąją savivaldybėje vykusiuose kultūros pusryčiuose kultūros darbuotojai, administracijos vadovai ir specialistai sėdo prie vieno stalo aptarti renginių planavimo, finansavimo ir turinio klausimų. Nors nuomonės išsiskyrė, diskusija tapo svarbiu žingsniu siekiant bendro sutarimo, kaip geriausiai derinti gyventojų poreikius, kultūros misiją ir biudžeto galimybes.