Julija Kirkilienė
Permainingas pavasaris gamtoje ir žmonijoje liūdnų žinių neša daugiau nei džiugių. Nežinia, kokiai žiniai priskirti Seimo priimtą įstatymą, kad kremuotų palaikų pelenus galima išbarstyti bet kur, tik ne arčiau kaip 5 km nuo kranto Baltijos jūroje, upėse, išskyrus urbanizuotas teritorijas ar paplūdimius, o vieta kolumbariumuose bus suteikta nemokamai. O Higienos institutas, vadovaudamasis oficialiosios statistikos 2022 metų darbų programa, pateikė liūdnoką, bet įdomią 2021 m. mirties priežasčių statistiką. Pasiguosti galima tik tuo, kad žmonės miršta ne tik kare, o gyviesiems visada keičiasi metų laikai.
Lietuvos statistika
Statistinė informacija apie mirties atvejus ir jų priežastis Lietuvoje 2021 m. parengta panaudojant Registre sukauptus duomenis. Mirties priežasčių statistinė informacija apima mirusius nuolatinius Lietuvos Respublikos gyventojus. Duomenys išankstiniai ir gali nežymiai pasikeisti.
Lietuvoje 2021 m. mirė 47 746 žmonės, t. y. 4 199 asmenimis daugiau negu 2020 metais. Išankstiniais duomenimis, 1000 gyventojų 2021 m. teko 17 mirusiųjų (2020 m. – 15,6/1000 gyventojų). Keturios pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys ir COVID-19 liga – sudarė 84,2 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė beveik pusė, t. y. 48,2 proc. visų mirusiųjų. Nuo piktybinių navikų mirė 16,2 proc., nuo COVID-19 ligos – 14,7 proc., o dėl išorinių mirties priežasčių – 5,1 proc. visų mirusiųjų.
Vyrų mirtys
2021 m. Lietuvoje mirė 22 889 vyrai, lyginant su 2020 m. – 1 572 vyrais daugiau.
Daugiausia (42,7 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų: iš jų 62,1 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos, 19,8 proc. – nuo smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinių) ligų. Nuo piktybinių navikų mirė 4 266 vyrai, t. y. 18,6 proc. visų mirusių vyrų. Trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai sudarė 19,7 proc., priešinės liaukos – 12,3 proc., skrandžio – 8,3 proc. mirusių nuo piktybinių navikų vyrų mirties priežasčių. Nuo trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų mirė 3,3 karto daugiau vyrų negu moterų.
Nuo COVID-19 ligos mirė 3 285 vyrai (14,3 proc. visų mirusių vyrų).
7,5 proc. visų mirusių vyrų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių. Iš 1 708 vyrų 60,8 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų (apima transporto įvykius, nukritimus, paskendimus, atsitiktinius apsinuodijimus), 25,7 proc. – dėl savižudybių.
Virškinimo sistemos ligos sudarė 5,2 proc. vyrų mirties priežasčių. Nuo jų mirė 1 191 vyras (23,2 proc. – nuo kepenų cirozės ir fibrozės, 20,2 proc. – nuo alkoholinės kepenų ligos).
Moterų mirtys
2021 m. Lietuvoje mirė 24 857 moterys, palyginti su 2020 m. – 2 627 moterimis daugiau. Daugiausia moterų (53,4 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų: 59,6 proc. jų mirė nuo išeminės širdies ligos, 24,8 proc. – nuo smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinių) ligų, 9,8 proc. – nuo hipertenzinių ligų. Antroje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje yra COVID-19 liga. Nuo jos 2021 m. mirė 3 733 moterys (15 proc. visų mirusių moterų).
Nuo piktybinių navikų mirė 3 483 moterys (14 proc. visų mirusių moterų). Iš jų daugiausia mirė nuo krūties (15,4 proc.), storosios žarnos (7,8 proc.), kasos (7,4 proc.) bei trachėjos, bronchų ir plaučių (7,3 proc.) piktybinių navikų.
Ketvirtoje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje – virškinimo sistemos ligos. Nuo jų mirė 991 moteris (4 proc. visų mirusių moterų).
Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 716 moterų (2,9 proc. visų mirusių moterų). Iš jų dėl nelaimingų atsitikimų žuvo 69,8 proc. moterų, dėl savižudybių – 17,6 proc.
Darbingo amžiaus gyventojų mirties priežastys
22 proc. visų mirusiųjų 2021 m. sudarė 16–64 m. amžiaus asmenys (32,3 proc. vyrų ir 12,5 proc. moterų). Daugiausia darbingo amžiaus vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų (17,1 proc.), COVID-19 ligos (10,8 proc.) ir virškinimo organų piktybinių navikų (6,6 proc.). Darbingo amžiaus moterų mirė 2,4 karto mažiau negu darbingo amžiaus vyrų. Nuo COVID-19 ligos mirė 16,5 proc. 16–64 m. amžiaus moterų, nuo išeminių širdies ligų mirė – 9,6 proc., nuo kepenų ligų – 9 proc
Vaikų mirtys
Nuo 2014 m. stebimas 1–17 metų amžiaus mirusių vaikų skaičiaus mažėjimas. 2021 m. mirė 76 1–17 metų amžiaus vaikai (48 berniukai ir 28 mergaitės). Tai yra 43,7 proc. mažiau nei 2014 m. Pagrindinės 1–17 metų amžiaus vaikų mirties priežastys šios: išorinės mirties priežastys (34,2 proc.), įgimtos formavimosi ydos (14,5 proc.) ir nervų sistemos ligos (13,2 proc.). Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 26 vaikai (20 berniukų ir 6 mergaitės) (18,8 proc. mažiau, palyginti su 2020 m.).
2021 m. mirė 73 kūdikiai (vaikai iki 1 metų), palyginti su 2020 m., 3 kūdikiais daugiau. Iš viso mirė 45 berniukai ir 28 mergaitės. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys – perinatalinio laikotarpio ligos (50,7 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (27,4 proc.).
Elektrėnų savivaldybėje
Savivaldybėje 2021 metais mirė 416 žmonių, iš jų 206 moterys ir 210 vyrų. 2020 metais savivaldybėje mirė 358 žmonės. Nuo COVID-19 ligos pernai mirė 25 moterys ir 29 vyrai. Nuo piktybinių navikų mirė 30 moterų ir 33 vyrai, o nuo kraujotakos sistemos ligų moterų mirė 111, o vyrų – 85. Vyrų daugiau mirė dėl kvėpavimo sistemos ligų – 7, o moteris tik viena. Dėl išorinių priežasčių mirė net 20 vyrų ir 9 moterys. Nuo apsinuodijimo alkoholiu mirė du vyrai. Nusižudė savivaldybėje trys vyrai ir tiek pat moterų, paskendo vienas vyras ir viena moteris. Nuo virškinimo sistemos ligų mirė 8 vyrai ir tiek pat moterų. Vienas vyras ir viena moteris buvo nužudyti. Vaikų mirties priežastys pagal savivaldybes neišskirstytos.
Laidosime pigiai
Gegužės 12 d. Seimo posėdyje buvo pritarta Seimo narės Vaidos Giraitytės-Juškevičienės siūlymui, kad ne tik kapavietės kapinėse, bet ir savivaldybės lėšomis įrengtos kolumbariumo nišos būtų skiriamos neatlygintinai. Įstatymas įsigalios nuo 2022 m. lapkričio 1 d. Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisomis leista kremuotus palaikus laidoti ne tik dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume, ar išbarstant pelenus kapinių kremuotų palaikų barstymo lauke, bet ir išbarstyti pelenus ne arčiau kaip 5 km nuo kranto Baltijos jūroje, upėse, išskyrus urbanizuotas teritorijas ar paplūdimius.
Savivaldybės administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius sako, kad įstatymas, jei nebus vetuojamas, įsigalios lapkričio 1 dieną. Elektrėnų miesto Sabališkių kapinėse šiuo metu yra įrengtos 45 kolumbariumo nišos. 9 iš jų jau užimtos. Pirmoji niša užimta 2021 m. sausio 3 d. Šiuo metu vienos nišos kaina su teksto iškalimo paslauga yra 800 eurų. Įsigaliojus įstatymui mokėti nereikės. Tikėtina, kad įsigaliojus įstatymui greitai visos nišos užsipildys ir savivaldybės tarybai teks, įvertinus visuomenės poreikį ir savivaldybės galimybes, spręsti dėl naujų nišų įrengimo apimčių. Žmonės turi ir turės galimybę laidoti urną nemokamai skirtoje kapavietėje. Šiuo metu seniūnija svarsto galimybę pasiūlyti dar vieną alternatyvą – pelenų barstymo vietą kapinėse.
Daugiau: Biyoma virškinimo fermentai