Dažnai mėgstama sakyti: „Geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti“. Ir, žinoma, tai absoliuti tiesa. Juk gali klausytis pasakojimų apie keliones, žiūrėti nuotraukas ar filmuotus reportažus, bet niekaip nepajusi nei sielos virpulio, nei kūną užvaldančio troškulio. Mintimi, kad viską reikia pamatyti, gyvena du jaunuoliai – Andrius Simankovas ir Benas Lukoševičius. Abu jie gimė Elektrėnuose, net viename name gyveno. Šiuo metu abu vaikinai gyvena ne Lietuvoje: Benas – Airijoje, Andrius – Vokietijoje. Vaikystės draugai po ilgo laiko netikėtai susitiko Kretoje, kur Benas atostogavo su broliu Matu, o Andrius lankėsi darbo reikalais. Štai tada ir gimė mintis keliauti kartu (Andrius tuo metu jau buvo aplankęs apie 50 šalių, Benas – apie 10). Vokietija, Prancūzija, Monakas, JAE, Tailandas ir kitos šalys… Vaikinai mėgavosi kelionių malonumais, troško pažinti aplankytų kraštų papročius, žmones, maisto subtilybes.
Andrius Simankovas teigia: „Aistra keliauti atsirado, kai buvau labai jaunas. Su tėvais važiavome atostogauti į Kroatiją, man buvo vos 6 metai. Jau tada žavėjausi užburiančiu kraštovaizdžiu. Pirmosios kelionės be tėvų prasidėjo turbūt nuo 14, kuomet pirmą kartą su „Erasmus“ vykome į mainų programą Prancūzijoje. Na, o profesionalus keliavimas prasidėjo nuo 18, kai išvažiavau gyventi į Vokietiją, nes mano darbo pobūdis yra susijęs su kelionėmis. Jau 4 metus dirbu kompanijoje „Airbnb“ darbo galios vadovu (angl. Work Force Managment) ir esu atsakingas už biurų veiklą Berlyne ir Atėnuose.
Šiuo metu Andrius jau yra aplankęs 58 šalis, o tikslas yra, be abejo, pabuvoti visose pasaulio šalyse. Jaunuolis tikisi iki šių metų pabaigos „sąskaitoje“ jų turėti 65–70, priklausomai nuo galimybių.
Benas Lukoševičius sako, kad pirmosios kelionės buvo su šeima į Gran Kanariją, Italiją, Šiaurės Airiją, Angliją, Lenkiją, Lietuvą… O kai su broliu išvyko į Graikiją, tai atsirado tas troškulys, kuris iki šiol neleidžia atsitokėti. Škotija, Slovakija, Austrija, Ispanija, paskui Pietų Amerika – Paragvajus, Brazilija taip susargdino, kad pasveikti jau ir nebesinori, tik keliauti ir keliauti. Kai su Andrium nuskrido į Jungtinius Arabų Emyratus ir į Tailandą, Benas suprato – keliauti vienas didžiausių gyvenimo malonumų.
Šiuo metu Benas jau lankėsi 26 šalyse iš 197 pasaulio šalių. Jis sako, kad kiekvienas aplankytas kraštas – naujos patirtys, naujas požiūris į pasaulį, gamtos grožį, žmones.
Vienas iš didžiausių iššūkių jaunuolių planuose buvo Irakas. Įgyvendinti svajonę atsirado galimybė šį pavasarį, kai buvo renkama keliautojų grupė. Kodėl Benas ir Andrius rinkosi šią šalį? Vaikinai sako, kad viena iš pagrindinių priežasčių yra pamatyti kitą Iraką, ne tą, kurį rodo per televiziją (karas, apiplėšimai, sprogimai ir t.t.). O kita priežastis – norėjosi kažko naujo, neįprasto ir kadangi abiejų tikslas yra aplankyti visas pasaulio šalis, tai vieną dieną vis tiek čia reikės atvykti (abu pašnekovai droviai šypsosi). Ir dar – ne tiek jau daug turistų vyksta į Iraką, tai labai norėjosi pabūti šalia tų, kurie gyvena mums visai nepažįstamą gyvenimą, pasigrožėti egzotika, patirti pritrenkiantį gamtos alsavimą. Andrius sako, kad kiek anksčiau jis ir į Afganistaną vyko, kad suvoktų tą kitokį gyvenimą.
Kai pasiteiravau, ar nebuvo jokių abejonių dalyvauti šitame sudėtingame ture, abu jaunuoliai vienbalsiai patvirtino, kad didelių abejonių nebuvo iki tos dienos, kai į Erbilio priemiestį Iranas paleido dešimtis raketų. Tuo metu nuolat žiūrėjo žinias, nes buvo gerokai šokiruoti, o ir abejonės ėmė smelktis. Bet vaikinai sekė informaciją bei palaikė ryšius su turo atstovais. Tačiau situacija išliko stabili ir vaikinukai buvo pasiruošę kelionei. Kai jau atvyko į Iraką, situacija pasirodė visai rami, dėl savo saugumo vaikinai nebeabejojo. Tad patį pirmą vakarą jie dviese išėjo į miestą pasižvalgyti ir jautėsi visai ramiai.
Paklaustas, kas organizavo kelionę į Iraką, Andrius Simankovas papasakojo: „Turą organizavo labai geri mūsų partneriai – anglų ekspedicijos kompanija (su ta pačia grupe praeitais metais vykau į Afganistaną). Ši kompanija rengia specialias keliones į vietas, kur važiuoja keliautojai, o ne turistai. Mūsų grupėje buvo žmonės iš Amerikos, Ispanijos, Vokietijos, Italijos, Naujosios Zelandijos, Anglijos ir, žinoma, 2 lietuviai: aš ir mano vaikystės draugas Benas.“
Benas Lukoševičius sakė, kad grupėje buvo daugiausia brandaus amžiaus žmonės – apie 60 metų. Vyriausias keliautojas buvo apie 70 metų. Šis vyriškis jau yra aplankęs visas pasaulio valstybes. Kai keliautojų patirtis didžiulė, tai pabendrauti su jais ir pasimokyti iš jų buvo didelis patyrimas. Grupės nariai, sužinoję, kad Benui tik 19 metų, o Andriui tik 22 metai, labai stebėjosi, kaip tokie jaunuoliai ryžosi į tokią sudėtingą kelionę.
Jaunieji keliautojai jautėsi tarsi kitame pasaulyje – ypatinga gamta, dar ypatingesni žmonės. Stebino vaikų troškimas nusifotografuoti su svetimtaučiais – jau minėjau, kad keliautojai nėra dažni Irake, o turistai beveik visai nesilanko dėl saugumo problemų. Šeimos kvietė jaunuolius ragauti tradicinio maisto, įvairių užkandžių. Buvo kiek sunku priprasti prie irakiečių maisto, nes pasirinkimas yra kiek mažesnis nei kitose Artimųjų Rytų šalyse. Kiekvieną dieną teko valgyti ryžius su mėsa arba kebabą. Tiesa, buvo dienų, kai būdavo daugiau pasirinkimo arba vakarietiško maisto, nes draugai iš Amerikos negalėjo ištverti 8 dienų be vakarietiško maisto.
Benas prisiminė ir maistą viešbutyje. Buvo Ramadanas, tai įvairesnio maisto viešbutyje niekas neruošė, kasryt pasiūlydavo duonos, kiaušinių ir arbūzo. O šiaip Beną nustebino, kad irakiečiai mėgsta neįprastą maistą – verda sriubas ar troškinius iš jaučių galvų, inkstų. Andrius dar paantrino apie kitokį kebabą – mėsos faršą jie kepa ant iešmelių. Abu vaikinai teigė, kad ryžiai labai skanūs, kad labai daug įvairiausių daržovių patiekiama. O jau saldumynai Irake nepakartojami! Vien dėl jų verta aplankyti šią puikią šalį.
Andrius ir Benas apie savo kelionę gali pasakoti ir pasakoti, nes įspūdžiai neišdildomi. Daugybė nuotraukų, filmuotos medžiagos, suvenyrų – tai dalelė visos kelionės prisiminimų. O svarbiausia – tas nepamirštamas jausmas, jog tavo kojos lietė uolingų Irako kalnų ir lygumų žemę, jog akys nepaliovė grožėtis nuostabia gamta, jog dalelė širdies liko ten, kur be galo nuoširdūs žmonės, įdomus maistas, puikūs saldumynai, smalsios šypsenos.
Jaunieji keliautojai Benas ir Andrius siūlo visiems pasižiūrėti pirmąją dalį jų sukurto filmuko apie Iraką ir pažada, kad antroji dalis pasirodys netrukus:
https://www.youtube.com/watch?v=duZkKcaI6kU
Vilija Dobrovolskienė