Kasdieniai darbai ir lūkesčiai: kuo gyvena Beižionių kraštas

M. Makūno ataskaitos išklausė savivaldybės administracijos vadovų komanda,
o pareigūnė Ž. Žalnierienė priminė sukčių veikimo būdus

Virginija Jacinavičiūtė

Vos 237 gyventojus turinti Beižionių seniūnija iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti rami ir net kiek užmiršta, tačiau seniū­no Mindaugo Makūno metinė ataskaita rodo visai kitą vaizdą – čia verda kasdienis darbas, sprendžiamos įsisenėjusios problemos ir bręsta nauji planai, suorganizuota beveik 40 renginių. Iš 29 seniūnijos kaimų net 13 jau nebeturi gyventojų, yra du viensėdžiai, tačiau likusioji bendruomenė išlieka gyvybinga. Be to, Beižionys išsiskiria visoje Elektrėnų savivaldybėje – čia registruoti net 74 ūkiai. Demografiniai skaičiai kuklūs: pernai gimė du vaikai, mirė trys gyventojai, tačiau seniūnijos gyvenimą labiau apibrėžia ne statistika, o nuoseklūs kasdieniai darbai.

Biudžetas ir darbai
Praėjusiais metais seniūnijoje nemažai dėmesio skirta aplinkos tvarkymui ir infrastruktūrai. Eitulionių kapinės aptvertos nau­ja tvora, o senoji pašalinta, taip pat suskaitmeninti Beižionių, Barboriškių ir Eitulionių kapinių duomenys. Kapinių priežiūra vyk­dyta nuosekliai – pastatyti biotualetai, vandens talpos, visą sezoną rinktos atliekos, šienauta žolė. Tvarkytos ir viešosios erdvės: atnaujintas gatvių apšvietimas Šviesos gatvėje, pastatytas naujas autobusų laukimo paviljonas, sutvarkytas pėsčiųjų takas nuo bažnyčios iki stotelės. Barboriškėse atsirado nauja skelbimų lenta.
Dėmesio sulaukė ir kelių infrastruktūra. Sudėtingose vietose Būriškių ir Pajūrgiškių kaimuose keliai sustiprinti skalda, atnaujinta asfalto danga Bažny­čios gatvėje, įrengtos naujos asfalto dangos atkarpos prie gaisrinės, vandenvietės ir daugiabučių. Tvarkytos pakelės, smulkinti krūmai, žiemą keliai valyti ir barstyti. Prie kultūros namų išlyginta teritorija, o pačiame pastate suremontuo­tos tualetų ir pagalbinės patalpos. Gyvenvietė puoselėta ir estetiškai – sodintos gėlės, šventiniu laikotarpiu erdvės papuoštos dekoracijomis. Taip pat organizuotas asbesto turinčių atliekų surinkimas. Per metus surengti 37 renginiai. Visiems šiems darbams skirta 106,3 tūkst. eurų.

Kelių asfaltavimas: pažadai ir galimybės
Vis dėlto, kaip ir daugelyje mažesnių seniūnijų, didžiausiu iššūkiu išlieka keliai. Vietinės reikšmės kelių tinklas siekia 42 kilometrus, o jų būklė – viena opiausių problemų. Ypač išskiriamas kelias Beižionys–Žikaronys, kuriuo gyventojai kasdien vyksta į savivaldybės centrą ir darbus. Nors jis prižiūrimas greideriuo­jant, dėl intensyvaus eismo greitai susidėvi, atsiranda duobių, gadinamos transporto priemonės. Situaciją itin pablogina galingi traktoriai, po kurių kelias lieka banguotas kaip šiferio lakštai. Gyventojai tikisi asfaltavimo, tačiau realybė kol kas nėra palanki. Kaip paaiškino meras Gediminas Ratkevičius, šiam keliui asfaltuo­ti reikėtų 5 milijonų eurų, tai reiškia, kad kitos seniūnijos negautų finansavimo kelių asfaltavimui.
Susitikime akcentuotas ir poreikis asfaltuoti rajoninės reikšmės kelio Nr.4716 Dzenkūniškės–Beižionys–Klėriškės atkarpą. Paieškoti galimybių šį kelią asfaltuoti buvo žadėjęs Seimo narys Algimantas Radvila. Vicemeras Marius Urvakis paaiškino, kad kelių asfaltavimas vyksta pagal aiškius kriterijus: savivaldybės siūlo prioritetus, galutinę eilę sudaro „Via Lietuva“, o finansavimą ir politiką nustato Susisiekimo ministerija. Nei vienas iš šių kelių į prioritetinius sąrašus nepatenka, todėl artimiausiu metu asfalto tikėtis neverta.
Problemų sąrašas tuo nesibaigia – reikalingas žvyrkelių būklės gerinimas, planuojamas Miško gatvės asfaltavimo sluoksnio įrengimas, apšvietimo atnaujinimas Aušros gatvėje, Bažnyčios gatvės šaligatvio remontas, kultūros namų pastato renovacija ir šildymo sistemos atnaujinimas. Tai darbai, kurių įgyvendinimas priklausys nuo finansinių galimybių.

Numatomos investicijos
Nepaisant iššūkių, seniūnijoje matyti ir pozityvių ženklų. Planuojama įrengti renginių erdvę prie kultūros namų – šiuo metu bendruomenė neturi specialiai tam pritaikytos lauko vietos. Projektui siekiama gauti finansavimą per Elektrėnų savivaldybės vietos veiklos grupę, o gyventojai jau išsakė poreikį, kad naujoje aikštėje būtų įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Artėja ir reikšminga sukaktis – Beižionių Šv. Kryžiaus išaukštinimo bažnyčia minės 100-metį. Jos remontui savivaldybė skyrė 25 tūkst. eurų, dar 3 tūkst. prisidės pati parapija. Taip pat numatyta rekonstruoti vandens valyklą. Kaip informavo Elektrėnų komunalinio ūkio direktorė Greta Sinkevičienė, šių darbų vertė sieks apie 180 tūkst. eurų.
Susirinkime gyventojai nebuvo labai aktyvūs. Viena beižioniškė domėjosi, kodėl taip retai šienaujami valstybei priklausantys plotai prie Beižionių daugiabučių. Nors gyventojai neturėtų šeimininkauti valstybinėje žemėje, nenorėdami gyventi šalia apaugusios pievos, šienavimo darbų imasi patys. Buvo aptarti konteinerių eksploatavimo prie daugiabučių klausimai ir kt.
Seniūno ataskaitą ir žmonių rūpesčius išklausė meras Gediminas Ratkevičius, vicemerai Marius Urvakis ir Inga Kartenienė bei administracijos direktorė Jekaterina Goličenko. O apie sukčių veikimo būdus priminė Elektrėnų PK pareigūnė Žydronė Žalnierienė.
Meras Gediminas Ratkevičius pa­brėžė, kad tokie susitikimai nėra vienintelė proga kalbėti apie problemas – gyventojai į seniūniją ar savivaldybę gali kreiptis bet kada. Vis dėlto akivaizdu, kad ne visos problemos sprendžiamos vien techniniais ar finansiniais sprendimais. Beižionių seniūnija susiduria ir su vidiniu susiskaldymu – nedidelėje teritorijoje veikia net trys bendruomenės. Apie tai kalbėjo ir patys gyventojai, tačiau atsakymas, kur slypi šio reiškinio priežastys, taip ir nenuskambėjo.
Todėl šiandien, greta kelių, projek­tų ir investicijų, svarbiausiu klausimu tampa ne tik infrastruktūra, bet ir žmonių tarpusavio ryšys. Nes net ir mažiausioje seniūnijoje didžiausi pokyčiai prasideda nuo bendro susitarimo veikti kartu.