Sekmadienį, sausio 7 d., 20 laipsnių šaltis spigino net vidurdienį. Prie marių įlankos, antra damba vadinamos, kaip visada gausu žmonių, tarp kurių daug norinčių pamaitinti prie neužšąlančio vandens žiemojančias antis ir vieną jauną gulbelę, matyt, tėvų paliktą. Prie tos jaunos gulbelės, ramiai gulinčios ant ledo ir nereaguojančios į žmonių gąsdinimus, būriavosi smalsuoliai. Žmonės nutarė, kad gulbė bus prišalusi ir kreipėsi į redakciją, kad surastume tarnybas, galinčias paukščiui pagelbėti.
Kur kreiptis pagalbos gyvūnams, aš irgi nežinojau. Pirmiausiai skambinau pažįstamiems ugniagesiams. Ugniagesiai informavo, kad jie į įvykio vietą išvykti gali tik gavę pranešimą iš pagalbos telefono – 112 – tarnybos. Tuo telefonu rekomendavo kreiptis ir dėl įšalusio paukščio. Pagalbos telefonu išsakiusi informaciją apie galbūt įšalusi paukštį, netrukus sulaukiau skambučio iš Aplinkos apsaugos departamento ir supratau, kaip žmonės mažai žino apie paukštelių vargus žiemą. Pasirodo, gulbės, ramiai tupėdamos ant ledo, kaupia šilumą ir energiją. Tupi jos atvirose vietose todėl, kad galėtų stebėti, ar joms negresia pavojus. Gulbės žino, kad žmogus pavojaus nekelia, todėl ramiai tupi. Aplinkosaugininkai paaiškino, jei paukštis būtų prišalęs, jis blaškytųsi ir būtų matomas kraujas. Pasak aplinkosaugininko, gulbės labai ištvermingos, atšalus orams jos ant ledo gali pratupėti net kelias dienas. Su aplinkos specialistu sutarėme, kad aš vėl eisiu prie tupinčios gulbės ir jei pamatysiu prišalusio paukščio požymius, jam perskambinsiu.
Iš tiesų, sugrįžus prie įlankos, gulbę suradau ramiai beplaukiojančią tarp antyčių, todėl pagalbos telefonu ieškoti nebereikėjo. Bet žmonėms, per šalčius pamačiusiems pagalbos reikalaujantį paukštį ar žvėrelį, reikia skambinti tel. Nr. +370 5 27 32995.
Julija Kirkilienė
Nuotraukoje: Gulbė, ramiai tupėdama ant ledo, kaupia šilumą ir energiją. Tupi gulbė atvirose vietose todėl, kad galėtų stebėti, ar jai negresia pavojus