Rugsėjo 5-6 dienomis Elektrėnuose ir miesto apylinkėse vyksiantis „Berner Rally Elektrėnai 2025“ švęs vieno iš įspūdingiausių Lietuvos ralio čempionato etapų dešimtmetį. Kokie įspūdingiausi momentai kūrė ypatingą ralio atmosferą nuo 2015-ųjų?
Elektrėnų ralyje pirmą kartą šio sporto gerbėjai Lietuvoje galėjo išvysti beveik dvi dešimtis aukščiausios prabos R5 automobilių, mažiau nei 1-os sekundės skirtumą tarp ralio nugalėtojo ir antros vietos prizininko, taip pat vieną didžiausių lyderio persvarų Lietuviško ralio istorijoje. Per 10-metį Elektrėnų trasos tiek lenktynininkams, tiek ir ralio gerbėjams dovanojo neišdildomų įspūdžių. Bet prieš juo prisimenant, vertėtų atsukti laiką atgal ir pažiūrėti, kaip šis ralis atsirado, nes iš tiesų jo galėjo ir nebūti.
Ralį į Elektrėnus pritraukė meras
Išskirtinai techniškus Elektrėnų apylinkių žvyrkelių vingius sportiniai ralio automobiliai „piešia“ jau daugiau nei pusšimtį metų, tačiau į šį rajoną sportininkai užsukdavo iš kitų ralio centrų: Vilniaus ir Kauno. Paskutiniu metu iki Elektrėnų, šias trasas raižė „Kauno rudens“ ralis, kuris 2013-ais ir 2014-ais metais pradėjo byrėti. Dar iki tol organizatoriai ne kartą keitėsi, o paskutiniai nesugebėjo susitvarkyti su visomis užduotimis, ir ralis liko be ateities. Jį perimti sugalvojo lenktynininkai Ramūnas Čapkauskas ir Žilvinas Juršys. Norėdami, kad dalis greičio ruožų vyktų Elektrėnų apylinkėse, jie nukeliavo pas tuo metu naujai išrinktą Elektrėnų merą Kęstutį Vaitukaitį, ir švelniai tariant, buvo išprašyti.
„Ramūnas su Žilvinu pas mane atėjo tartis dėl „Kauno Rudens“ ralio, tai aš jiems tiesiai šviesiai pasakiau – jeigu Kauno ralis, tai ir drožkit jų kelius. Tai mes taip gražiai, bet gal nevisai draugiškai pasikalbėjom iki kol pasakiau – jeigu norit daryti, tai darykit Elektrėnų ralį. Iš jų atsakymas buvo, kad ne – nesigaus. Ne tai ne – viso gero.“ – pirmąjį pokalbį prisiminė K. Vaitukaitis.
Bet ralį organizuoti panorę lenktynininkai grįžo jau po 2 savaičių su planu surengti Elektrėnų ralį, atsirado bendra kalba, užsimezgė draugystė, ir taip Ramūnas su Žilvinu bei Elektrėnų savivaldybe pradėjo organizuoti „Berner Rally Elektrėnai“ šventę. Tradiciją entuziastingai tęsia naujas Elektrėnų meras Gediminas Ratkevičius, kuris padėjo ikoniškam Lietuvos ralio čempionato etapui sulaukti 10-mečio.
Labiausiai lenktynes puošia stipri sportinė dalis
Ir per dešimtmetį Elektrėnuose iš tiesų buvo įspūdingų sportinių momentų. Nuo didelių avarijų, tolimų šuolių, iki itin artimos sportinės kovos, kurią, nepaisant didelio dėmesio šventinei ralio daliai, labiausiai vertina organizatorius Ramūnas Čapkauskas:
„Tu tą ralį gali kaip nori papuošti viskuo, bet labiausiai ralį puošia geri automobiliai ir greiti lenktynininkai. Taigi nors šventinę dalį visuomet stengiamės savo ruožtu padaryti gražią, šio ralio akcentas visuomet buvo labiau į sportinę dalį“.
Pasak Ramūno, vieni įspūdingiausių Elektrėnuose buvo 2018 ir 2019 metai, kai prie Lietuvos ralio čempionato prisijungė ir Lenkijos čempionato dalyviai. Didelės šalies sportininkai tuo metu atvažiavo su lietuviams dar neregėtų aukščiausio lygio technikos kiekiu, kone tuzinu R5 automobilių, kai Lietuvoje jų buvo vos 3, suvažiavo ir Europos ralio čempionate dalyvaujančios žvaigždės. Vis tik lenkams nepavyko iškovoti didžiosios taurės. 2018-aisis tą padarė Nikolajus Gryazinas, viename iš greičio ruožų užfiksavęs vidutinio greičio rekordą, kuris siekė 150,6 km/val, o 2019-aisiais tik per plauką pergalę prieš Mikolajų Marčyką išpešė Vaidotas Žala.
Kodėl Žala niekada neatleidžia?
Tikėtina, kad Lietuvos čempionui tai buvo pamoka, kad niekada negalima atleisti akseleratoriaus, kad ir kokią persvarą turi. Žala prieš lenką turėjo 1 minutės su trupučiu persvarą finiše, tačiau kadangi jis anksčiau prakirtęs du ratus sunaudojo daugiau padangų, nei leidžiama, teisėjai skyrė Vaidui minutės baudą. Taip finišo linijoje turėta saugi persvara ištirpo vos iki 0,9 sek.
Vaidotas Žala, kuris, beje, laimėjo 6 Elektrėnų ralius iš 10-ies, taip pat yra laimėjęs ir didžiausia persvara. 2023-iaisisi Žala antroje vietoje likusį Martyną Samsoną aplenkė 3 minutėmis ir 3,81 sekundėmis.
Sunkią pergalę čia 2016-aisiais yra išplėšęs Giedrius Notkus, Janis Vorobjovas, Dominykas Butvilas, lyderiams padus svilino Deividas Jocius, Martynas Samsonas ir netgi Justas Tamašauskas.
Nors šiemet Lietuvos ralio sezonas kaip niekada stiprus ir įdomus, rodos, kiekvieno ralio nugalėtojo pozicija jau yra rezervuota puikų tempą demonstruojančiam Vaidoto Žalos ir Ugniaus Vainevičius ekipažui. Vis tik norėdamas išpešti 7-ąją pergalę „Berner Rally Elektrėnai“ Žala turės paprakaituoti, nes čia jis turės aplenkti stiprų konkurentą – Pasaulio ralio čempionate dalyvaujančią Latvijos ralio žvaigždę Martiš Sesks.
Išsamus metraštis – ralio žurnale
„Berner Rally Elektrėnai“ detalų sportinių kovų ir pačios ralio istorijos metraštį bus galima peržvelgti specialiame ralio leidinyje, kuris bus platinamas ralio mieste ir bilietų pardavimo vietose prie patekimo į greičio ruožus.
„Berner Rally Elektrėnai“ kaip ir kiekvienais metais, pasižymės kompaktiškumu, ir patogumu tiek dalyviams, tiek žiūrovams. Rugsėjo 6 dieną, šeštadienį, dalyviams teks įveikti 9 greičio ruožus, kurių bendras ilgis sudarys kiek daugiau nei 100 km. Pirmojo greičio ruožo startas numatytas 8:30, o tradicinis, ralį užbaigiantis ir nugalėtojus išaiškinantis greičio ruožas Elektrėnų miesto gatvėmis startuos 18:50. Organizatoriai detalius ralio žemėlapius ir rekomenduojamas vietas lenktynių stebėjimui paskelbs ralio savaitės pradžioje. Bilietus į priešpaskutinį Lietuvos ralio čempionato etapą galima įsigyti „bilietai.lt“ platformoje. Tiesa, šventė ir koncertai Elektrėnų mieste ir miestinis greičio ruožas – nemokami.