Saulėtą kovo 21-osios dieną Pastrėvio gyventoją Antaniną Mikalauskienę garbingo 90-ojo jubiliejaus proga sveikino artimiausi žmonės bei kaimo bendruomenė.
Svečių džiugiai laukė jubiliatės dukra Laima su vyru Kęstučiu, kurie kartu gyvena ir puoselėja gimtus namus. Antaniną pasveikino Pastrėvio seniūnas Arūnas Kanapeckas, bendruomenės pirmininkė Viktorija Juknevičienė, jubiliejinę juostą užrišo socialinė darbuotoja Česlava Turevičienė, o bendruomenės slaugytoja Sigutė Kazakevičienė gėles įteikė jubiliatės dukrai Laimai, dėkodama už nuoširdų rūpestį mama ir gražius jos metus.
Pasveikinę Antaniną dalijomės prisiminimais ir klausėmės dukros pasakojimo apie mamą.
Antanina gimė Kaišiadorių valsč., Gilūšio kaime, Prano ir Onos Jankauskų šeimoje. Tėtis Pranas buvo šaulys, raštingas ir apsiskaitęs, dirbo draudimo agentu, žmonėms padėdavo, surašydavo testamentus. Laisvalaikiu piešdavo, ir jam tai puikiai sekėsi. Mama Ona augino keturis vaikus ir tvarkė ūkį. Šeimoje augo du broliai – Jonas ir Vytautas bei dvi seserys – Janina ir jubiliatė Antanina.
Antanina baigė 4 klases Peliūnų pradinėje mokykloje, ganė karves, padėjo mamai dirbti ūkio darbus. Jaunimas šeštadieniais po sunkių darbų rinkosi pasilinksminti. Ten Antanina ir sutiko patį gražiausią ir linksmiausią vaikiną Joną Mikalauską, kuris dar ir grodavo bajanu! Už jo ir ištekėjo 1945 m. bei įsikūrė Pastrėvyje. Kaip ir daugelis, tuo metu ji dirbo kolūkyje ūkio darbus, vėliau – benzino kolonėlėje.
Antanina su vyru Jonu užaugino keturis vaikus: Aldoną, Gediminą, Vytautą ir Laimą. Nuolat puoselėjo namus ir jų aplinką bei padėdavo aplinkiniams. Užaugus pačios vaikams, padėjo kaimynams prižiūrėdama jų vaikus. Aš pati gerai atsimenu, kaip būdama maža atbėgdavau į jos namus ir visuomet buvau šiltai sutikta ir apgaubta rūpesčiu.
Antanina puoselėjo šeimos vertybes ir stengėsi, kad to išmoktų jos vaikai. Metų šventes – Kūčias, Kalėdas, Velykas – vaikams buvo privaloma švęsti namie. Mamos, močiutės pyragus, kakorus su įdarytais kopūstais ir kugelį vaikai, o ypač anūkai, kurių turi 12, prisimena iki šiol. Per šventes vyras Jonas grodavo bajanu, o Antanina uždainuodavo…
Dukra Laima, pasakodama apie mamą, su nostalgija ištaria: „Buvo laikai… Kai dabar pagalvoju, juk bendros šeimos šventės, susiėjimai su artimaisias susideda iš daugybės mažyčių smulkmenų – pokalbių valgant, daiktų, dalykų, kurie sunkiai pastebimi iš šalies, tačiau neabejotinai yra svarbūs. Kai susirinkdavome, visas dėmesys buvo skiriamas šeimai ir bendravimui su šeima. Tai svarbiausia, ko ir mes išmokom“.
Jubiliatė Antanina buvo labai darbšti ir kūrybinga. Visuomet turėdavo įvairiausių užsiėmimų. Pati sau ir vaikams siuvo, siuvinėjo, labai gražiai mezgė. Daugelis anūkų užaugo su močiutės raštuotais megztiniais. Antanina mėgo žemės ūkio darbus: augino pomidorus, agurkus ir dalinosi su kitais šia patirtimi, nes puikiai sekėsi. Kaimynė Dalė iki šiol laikosi duotų patarimų, kaip auginti pomidorus, ir visad džiaugiasi gausiu derliumi. Daug dėmesio Antanina su šeima skyrė aplinkos puoselėjimui – ne vienerius metus buvo pirmos vietos už gražiausią sodybą laimėtojai.
Su vyru Jonu nugyveno gražų gyvenimą, tačiau, likusi našle, pasiligojo ir pati. Dabar artimiausieji ir jų bendravimas – jos džiaugsmas, o nuveikti darbai sugrįžta begaliniu rūpesčiu jai.
Dukra Laima pasakoja: mama labai mylėjo žmones, bendravimą, buvo be galo vaišinga… Visada ištiesdavo žmogui, kuriam reikia pagalbos, ranką. Žmonės, jauni atėję dirbti į kolūkį, apsigyvendavo pas tėvus. Dukra prisimena, kaip Tidikiai, kurie apsivedė, pas juos gyveno ir jų dukra Daivutė augo, kaip Regina Stančikienė apsistojo. Visiems užteko vietos. Mama tankiai sakydavo: „Kiekviena diena yra dovana. Todėl ryte dėkok Dievui už naują tavo gyvenimo dieną, o vakare – kad padėjo tau ją nugyventi…“
Viktorija Juknevičienė,
Pastrėvio bendruomenės pirmininkė