Julija Kirkilienė
Artėjant Nepriklausomybės atkūrimo šventei, o už mūsų šalies durų karui naikinant žmones, gauti skambučiai ir laiškai į redakciją duoda vilties, kad karas mus aplenks. Kovo 8-osios ryte į redakciją paskambinusi rusakalbė moteris kone verkdama skundėsi, kad mieste tarp bažnyčios ir šešiolikaukščio namo iškirsti medžiai. Toks grožis buvo. Sklypas, kuriame iškirsti medžiai, yra privatus ir vietoje medžių, tikriausiai, bus kažkas statoma. Mus labai džiugina tai, kad žmonėms rūpi: moteriai – grožis, žemės savininkui – statybos. Reiškia, žmonės tiki, kad Lietuva nebus naikinama taip, kaip naikinami broliai ukrainiečiai.
Šiemet Kovo 11-ąją – Nepriklausomybės atkūrimo dieną – švenčiame 32-ą kartą. Nuo 1918 metų Lietuva Nepriklausomybe džiaugėsi tik 22 metus. Jeigu tikėti biblinėmis tiesomis, tai Lietuvai iki tikro išsivadavimo nuo 1990 metų Kovo 11-osios keliauti tektų dar aštuonerius metus.
Pasak žmogaus teisių gynėjo, politologo, profesoriaus Roberto Van Voreno, kai Mozė išvedė žydus iš Egipto, tik po keturių dešimtmečių trukusių klajonių po dykumą, susidūrus su daugybe sunkių išmėginimų, vyresnės žydų kartos išmirė, ir Mozė į Pažadėtąją žemę atvedė tik jaunus, vergovės nepatyrusius savo sekėjus. Jei Lietuva šiuo metu iš tikrųjų vis dar brenda per dykumą, tai ji susiduria su daugybe šėtoniškų gundymų, kuriuos sunku atskirti nuo to, kas išmintinga. Pavyzdžiui, Seime, pavasario sesijoje, bus svarstomi bene kažkam aktualiausi du klausimai – narkotinių medžiagų dekriminalizavimas ir Partnerystės įstatymas. Šitie klausimai aktualūs tik nedaugeliui žmonių, bet ta mažuma taip pat tiki, kad karo nebus, kad jie gyvens ir tais malonumais naudosis. O kaip pasielgs dauguma Seimo narių ir du mūsų savivaldybės deputatai – Laisvės partijos, kuri minėtus projektus paruošė, narė Silva Lengvinienė ir socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas, matysime po balsavimo. Tuos du įstatymus, suskaldžiusius visuomenę, vieni vadina išmintingais, kiti – šėtono darbu. Ir kaip visa tai atskirti tautai, kuriai dar aštuonerius metus gali tekti klaidžioti po dykumą?
Tokios mintys, už valstybės langų švilpiant bomboms, kilo artėjančios didelės šventės, Nepriklausomybės atkūrimo dienos – išvakarėse, kuriomis viltingai dalinuosi su savo skaitytojais – nelaimė mus aplenks – GYVENSIME.