Elektrėnų savivaldybei – 10 metų
Ona Maleravičienė kalbino Elektrėnų savivaldybės pirmąjį merą, Liberalų ir centro partijos Elektrėnų skyriaus pirmininką Kęstutį Vaitukaitį.
O. M. Priminkite, kam ir kada kilo pirmoji mintis įkurti naują Elektrėnų savivaldybę ir atskirti ją nuo Trakų.
O. M. Priminkite, kam ir kada kilo pirmoji mintis įkurti naują Elektrėnų savivaldybę ir atskirti ją nuo Trakų.
K. V. Nuo 1994 m. šalyje pradėta vykdyti savivaldos reforma. Buvo panaikintos apylinkių tarybos, paliktos tik rajonų tarybos. 1996 m. , išrinkus naująjį Lietuvos respublikos Seimą, vyko diskusijos apie rajoninių savivaldybių smulkinimą, apie žiedinių savivaldybių kūrimą aplink didesnius Lietuvos miestus.
Buvusiam Trakų rajonui, turėjusiam apie 82 tūkst. gyventojų, priklausė keli miestai, didesni už rajono centrą, Trakus. Tai Lentvaris, Grigiškės, Vievis, Elektrėnai.
1999 m. gruodžio 21 d. šalyje įkurtos šios naujos savivaldybės: Elektrėnų, Kazlų Rūdos, Kalvarijos, Rietavo ir Pagėgių. Buvo diskutuojama dėl galimybės Vieviui pretenduoti į atskirą savivaldybės centrą.
Šių savivaldybių įkūrimas – tik savivaldos reformų I etapas. Kiti planuoti etapai liko neįgyvendinti.
O. M. Kaip vyko skyrybos su Trakų rajonu ir dalies Kaišiadorių rajono prijungimas? Ar kilo ginčų?
K. V. Pasidalinti teritoriją – tai ne duonos kepalą supjaustyti. Bet viską išsprendėme civilizuotai. Didesnės diskusijos kilo dėl Liutonių, sugrąžintų Kaišiadorių rajonui, ir kitų kaimų. Taip jau atsitiko, kad įtakingų žmonių medžiotojų vila, esanti Strošiūnų kaime, gal per klaidą buvo atitekusi Elektrėnų savivaldybei. Po dviejų metų nuo jos buvo atplėšti minėti kaimai, bet per iniciatorių neapsižiūrėjimą, Strošiūnų miške esanti vila vis tiek liko Elektrėnų savivaldybėje. Taigi, pirmas blynas prisvilo, „apendicitas“ ir dabar matomas žemėlapyje.
Kur kas daugiau rūpesčių buvo perimant iš Trakų rajono apie 10 mln. litų skolas. Darbas vyko apie dvejus metus. Sunkus metas buvo. Vėlavo biudžetinių įstaigų darbuotojų algos ir kt. Lietuvos elektrinė savivaldybei perdavė maždaug už 60 mln. litų materialinio turto, kurį reikėjo išlaikyti. Buvo įvairiausių rūpesčių, kuriuos teko greitai spręsti.
O. M. Kaip formavote administracijos, padėjėjų komandą?
K. V. Dalis administracijos darbuotojų, gyvenusių Elektrėnuose, perėjo dirbti iš Trakų rajono. Darbuotojų reikėjo naujai įkurtose Beižionių, Pastrėvio, Gilučių, Kazokiškių seniūnijose. Teritorinė – administracinė reforma buvo daroma siekiant valdžią priartinti prie žmonių. Tą mes ir darėme. Seniūnijos turėjo tapti savarankišku administraciniu vienetu. Tai pasiteisino.
O. M. Naujoji administracija, be abejo, sprendė ir kitas opias problemas. Kokios jos buvo?
K. V. Kūrėme valstybines įstaigas, nors dar ilgokai kai kuriuos reikalus žmonėms tvarkyti teko Trakuose. Įkūrėme įvairaus profilio centrų, kurie gyvuoja visą dešimtmetį.
Pradžioje neturėjome patalpų, skirtų savivaldybės tarybos posėdžiams bei kitiems administracijos skyriams. Visi dirbome vienoje patalpoje prie vieno stalo. Žodžiu, spręstinų reikalų kasdien kildavo daugybė. Stengėmės, kad darbas būtų organizuotas naujoviškai.
O. M. Pažvelgus į praeitį, gal norėtumėte įvertinti savo vadovavimo pasiekimus ir trūkumus?
K. V. Savivaldybės įkūrimas pirmiausia padėjo spręsti bedarbystės problemas. Buvo įdiegta nemažai naujovių gyventojų, medicininiame aptarnavime, švietime, kultūroje. Kūrėme projektus. Ne viską sekėsi įgyvendinti. Dirbome, klydome, taisėmės. Man asmeniškai pritrūko ryžto suderinant švarių politinių partijų, atskirų suinteresuotų asmenų grupių veiklos kryptis ir pan. Kartais nugalėdavo savivaldybės tarybos atskirų asmenų ambicijos.
Bet gyvenimas nestovi vietoje. Esamoms ir būsimoms savivaldybės administracijoms, visiems tarybos nariams ir visiems būsimiems merams linkiu sutarimo, įgyvendinant visus projektus ir nutarimus, kurie tarnautų žmogui. Linkiu laiku ir sėkmingai išspręsti opiausias problemas. Visus savivaldybės gyventojus sveikinu su 10 metų jubiliejumi, linkiu stiprybės šiuo sunkmečiu.
Buvusiam Trakų rajonui, turėjusiam apie 82 tūkst. gyventojų, priklausė keli miestai, didesni už rajono centrą, Trakus. Tai Lentvaris, Grigiškės, Vievis, Elektrėnai.
1999 m. gruodžio 21 d. šalyje įkurtos šios naujos savivaldybės: Elektrėnų, Kazlų Rūdos, Kalvarijos, Rietavo ir Pagėgių. Buvo diskutuojama dėl galimybės Vieviui pretenduoti į atskirą savivaldybės centrą.
Šių savivaldybių įkūrimas – tik savivaldos reformų I etapas. Kiti planuoti etapai liko neįgyvendinti.
O. M. Kaip vyko skyrybos su Trakų rajonu ir dalies Kaišiadorių rajono prijungimas? Ar kilo ginčų?
K. V. Pasidalinti teritoriją – tai ne duonos kepalą supjaustyti. Bet viską išsprendėme civilizuotai. Didesnės diskusijos kilo dėl Liutonių, sugrąžintų Kaišiadorių rajonui, ir kitų kaimų. Taip jau atsitiko, kad įtakingų žmonių medžiotojų vila, esanti Strošiūnų kaime, gal per klaidą buvo atitekusi Elektrėnų savivaldybei. Po dviejų metų nuo jos buvo atplėšti minėti kaimai, bet per iniciatorių neapsižiūrėjimą, Strošiūnų miške esanti vila vis tiek liko Elektrėnų savivaldybėje. Taigi, pirmas blynas prisvilo, „apendicitas“ ir dabar matomas žemėlapyje.
Kur kas daugiau rūpesčių buvo perimant iš Trakų rajono apie 10 mln. litų skolas. Darbas vyko apie dvejus metus. Sunkus metas buvo. Vėlavo biudžetinių įstaigų darbuotojų algos ir kt. Lietuvos elektrinė savivaldybei perdavė maždaug už 60 mln. litų materialinio turto, kurį reikėjo išlaikyti. Buvo įvairiausių rūpesčių, kuriuos teko greitai spręsti.
O. M. Kaip formavote administracijos, padėjėjų komandą?
K. V. Dalis administracijos darbuotojų, gyvenusių Elektrėnuose, perėjo dirbti iš Trakų rajono. Darbuotojų reikėjo naujai įkurtose Beižionių, Pastrėvio, Gilučių, Kazokiškių seniūnijose. Teritorinė – administracinė reforma buvo daroma siekiant valdžią priartinti prie žmonių. Tą mes ir darėme. Seniūnijos turėjo tapti savarankišku administraciniu vienetu. Tai pasiteisino.
O. M. Naujoji administracija, be abejo, sprendė ir kitas opias problemas. Kokios jos buvo?
K. V. Kūrėme valstybines įstaigas, nors dar ilgokai kai kuriuos reikalus žmonėms tvarkyti teko Trakuose. Įkūrėme įvairaus profilio centrų, kurie gyvuoja visą dešimtmetį.
Pradžioje neturėjome patalpų, skirtų savivaldybės tarybos posėdžiams bei kitiems administracijos skyriams. Visi dirbome vienoje patalpoje prie vieno stalo. Žodžiu, spręstinų reikalų kasdien kildavo daugybė. Stengėmės, kad darbas būtų organizuotas naujoviškai.
O. M. Pažvelgus į praeitį, gal norėtumėte įvertinti savo vadovavimo pasiekimus ir trūkumus?
K. V. Savivaldybės įkūrimas pirmiausia padėjo spręsti bedarbystės problemas. Buvo įdiegta nemažai naujovių gyventojų, medicininiame aptarnavime, švietime, kultūroje. Kūrėme projektus. Ne viską sekėsi įgyvendinti. Dirbome, klydome, taisėmės. Man asmeniškai pritrūko ryžto suderinant švarių politinių partijų, atskirų suinteresuotų asmenų grupių veiklos kryptis ir pan. Kartais nugalėdavo savivaldybės tarybos atskirų asmenų ambicijos.
Bet gyvenimas nestovi vietoje. Esamoms ir būsimoms savivaldybės administracijoms, visiems tarybos nariams ir visiems būsimiems merams linkiu sutarimo, įgyvendinant visus projektus ir nutarimus, kurie tarnautų žmogui. Linkiu laiku ir sėkmingai išspręsti opiausias problemas. Visus savivaldybės gyventojus sveikinu su 10 metų jubiliejumi, linkiu stiprybės šiuo sunkmečiu.