Ilgai iš rankų į rankas keliavusioje, gaisro nuniokotoje Abromiškių dvaro sodyboje vyksta avarinės būklės šalinimo darbai. Šoniniuose mūriniuose rūmų fligeliuose metaliniais strypais sutvirtintos perdangos, uždengti stogai, atstatytas ovalinis rūsio skliautas, dengiamos langų angos.
ELTA
„Žiemą dvaras pasitinka sausas ir saugus. Vasarą tikimės pradėti unikalios medinės rūmų dalies tvarkybą, restauruoti išorines sienas, o 2013 metais imtis vidinės apdailos. Jeigu viskas seksis pagal planą, atsargiai žadame, kad 2014–2015 m. vietoje pastato vaiduoklio turėsime veikiantį visuomeninės paskirties centrą,“ – sako dvarą valdančios UAB „Galvės investicijos“ konsultantas Romualdas Bakutis.
Valstybės saugomą Abromiškių dvaro sodybą valdanti bendrovė restauruotame kultūros paveldo objekte ketina atverti svečių namus su reprezentacinėmis salėmis. Įvairūs renginiai galės vykti ir parke – jam atgaivinti jau parengtas parkotvarkos projektas. Vėliau restauravus pagalbinius dvaro pastatus – oficiną, arklides, malūną – planuojama atidaryti amatų centrą.
Elektrėnų savivaldybės pastangomis restauruotame dvaro svirne jau kuriasi bendruomenės namai. Didžiausia problema dvaro sodybai išlieka per jos teritoriją vingiuojantis tranzitinis kelias. Tačiau tikimasi, kad savivaldybė padės ją išspręsti.
„Tai vienas vertingiausių Lietuvos dvarų, be to, dar ir esantis patogioje vietoje, šalia Vilnių ir Kauną jungiančio greitkelio. Prasidėjusi dvaro tvarkyba yra sėkmingo privačių kultūros paveldo objektų valdytojų bendradarbiavimo su Kultūros paveldo departamentu pavyzdys, tad šiuo metu departamentas svarsto galimybę iš dalies kompensuoti avarinės būklės šalinimo darbus,“ – sako Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
Abromiškių dvarą 1571 m. pastatė Abrahamas Poniatovskis. XVII a. dvaras priklausė Bichovcų giminei, o XVIII–XIX a. jį valdė prancūzų kilmės grafai de Raesai. Įsikūrus šiems turtingiems bei įtakingiems didikams, dvaras suklestėjo. Senieji rūmai buvo rekonstruoti klasicizmo stiliumi, atsirado tvenkinys, įveistas didžiulis sodas ir bitynas. Vasarą dvare vykdavo aktyvus kultūrinis gyvenimas – buvo rengiami literatūros vakarai, vaidinimai, pokyliai.
Plačiai garsėjo rūmuose sukaupta per 20 tūkst. lenkų bei prancūzų klasikų, istorinių knygų biblioteka, paveikslų kolekcija, turtingas de Raesų ir Broelių-Pliaterių giminių archyvas. Mat Kazimierai de Raes ištekėjus už grafo Pranciškaus Pliaterio Abromiškės tapo Pliaterių nuosavybe. Jie dvarą valdė iki 1937 m., rekonstravo de Raesų pastatytus medinius rūmus pristatydami du triaukščius fligelius. Pliateriai tęsė kultūrines dvaro tradicijas.
Daugelis dvarą valdžiusių Raesų ir Pliaterių giminės palikuonių amžinam poilsiui atgulė netoliese esančiose Sabališkių kapinaitėse ir čia esančioje koplyčioje.
XX a. vykdant žemės reformą dvaras buvo išparceliuotas. Rūmus su parku buvo įsigijęs garsus meno kolekcininkas Mykolas Žilinskas. Sovietmečiu dvaro rūmuose veikė paštas, biblioteka, parduotuvė, medicinos reabilitacijos įstaigos.