Giedrius LESKAUSKAS
Elektrėnų sporto įstaigos – Sporto, turizmo ir pramogų centras bei Sporto mokykla – švenčia veiklos dešimtmečius. Ta proga rengiame interviu su šių įstaigų vadovais. Šį kartą kalbiname Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklos (toliau – ESSM) direktorių Valdą Škadauską.
Kai Sporto centras buvo padalytas į dvi dalis, ką paveldėjo ESSM?
Kai atsiskyrėme, mums liko stadionas, salė, aikštynai. O čiuožykla, baseinas, kadangi susiję su komercine veikla, liko Sporto, turizmo ir pramogų centrui. Administracija pasidalino į dvi dalis, o visi treneriai perėjo pas mus. Iki atsiskyrimo Elektrėnų sporto, turizmo ir pramogų centre dirbo apie 100 darbuotojų, o atsiskyrę pasidalinom maždaug per pusę, dabar pas mus dirba 41 žmogus.
Ką pavyko nuveikti per šį laikotarpį, kas labiausiai įsiminė?
Dabar būtų sunku viską išvardinti, nes per šį laikotarpį daug kas pavyko. Manau, jog geriausi mūsų rezultatai – žaidėjai, kurie tampa rinktinių nariais. Pavyzdžiui, ledo ritulio rinktinių U18, U20, netgi vyrų rinktinės pagrindus sudaro mūsų mokyklos išugdyti sportininkai.
Taip pat svarbios yra jaunimo žaidynės, kuriose mes dalyvaujame. Šiose varžybose savivaldybės yra suskirstytos į 6 grupes pagal gyventojų skaičių, mūsų grupėje būna 13 arba 14 savivaldybių. Šį turnyrą sudaro 6-7 sporto šakos: rankinis, dziudo, lengvoji atletika, plaukimas ir t.t. Kai pradėjome šiose varžybose dalyvauti, buvome 7, 5, o praėjusiais metais užėmėme 3 vietą, tad darome pažangą, beliko užimti taip trokštamą pirmąją vietą.
Taip pat yra organizuojami olimpiniai festivaliai, kurių metu mes kuruojame Elektrėnų savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų sportą: kvadrato, estafečių „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“ varžybas. Tiesa, jei mokykla patenka į zonines ar respublikines varžybas, tada jau pati mokykla važiuoja į šias varžybas. Pavyzdžiui, Vievio gimnazijos svarsčių kilnojimo komanda užėmė 1 vietą Lietuvoje ir dalyvavo varžybose, kurios vyko „Siemens“ arenoje.
Dziudo sportininkas Kęstutis Vitkauskas yra dalyvavęs jaunimo olimpiniame festivalyje, kur atstovavo Lietuvos rinktinei. Dailiojo čiuožimo sportininkai dabar demonstruoja puikius rezultatus, net 3 perspektyvūs mūsų auklėtiniai atstovauja Lietuvos rinktinei. Mes išauginame sportininkų įvairioms rinktinėms, iš beveik 500 mūsų moksleivių apie 10 – 14 procentų atstovauja Lietuvos rinktinėms. Iš 1994 metais gimusių vaikinų rankinio grupės net 7 žaidėjai atstovavo Lietuvos jaunimo rinktinei. Manau, jei iš 480 sportininkų apie 58 atstovauja rinktinei, tai yra labai neblogi rezultatai.
Taip pat džiaugiamės, jog atsirado riedlenčių, riedutininkų aikštynas šalia mūsų Sporto mokyklos, organizavome varžybas, skirtas aikštyno atidarymui.
Kiek šiuo metu ESSM sportuoja vaikų, ar šis skaičius kito per šį dešimtmetį?
Šiuo metu yra apie 460 moksleivių. Perskaičiavimus vykdome kasmet rugsėjo mėnesį, skaičius kažkiek kinta. Vaikai baigia mokyklas, išvažiuoja studijuoti, tačiau į jų vietą ateina nauja karta. Žinome, jog vaikų skaičius savivaldybėje mažėja, bet mes to nejaučiame. O skaičius per šiuos dešimt metų svyravo nuo 520 iki 460.
Šiuo metu ESSM siūlo 13 skirtingų sporto šakų, kokia sporto šaka yra populiariausia ir kokia, deja, sulaukia mažiausio susidomėjimo?
Visos grupės pagal jiems skiriamas valandas yra užpildytos. Akivaizdu, jog populiariausios sporto šakos yra ledo ritulys, dziudo. Atsidarius baseinui tapo populiarios vandens sporto šakos plaukimas ir vandensvydis. Manau, jog dabar atgimsta rankinis. Futbolu susidomėjimas yra didelis, bet tam reikia ir sąlygų. Turime mažą aikštelę, bet reikia naujo stadiono. Šios išvardintos sporto šakos ir yra populiariausios. Masiškumui yra skirti turizmo užsiėmimai, kur priimami vaikai iš tam tikrų socialinių sluoksnių. Mėnesinis mokestis už užsiėmimus yra 10 litų, tokių kainų nepalyginsi su privačių mokyklų Vilniuje, Kaune. Sporto mokykloje sąlygos sportuoti vaikams, moksleiviams yra labai geros.
Ar didelį varžybų krūvį turi mūsų jaunieji sportininkai?
Vidutiniškai per mėnesį dalyvaujame 25 renginiuose: varžybose namuose, išvykose ir kitų miestų organizuojamose varžybose, tad Sporto mokyklos transportas nesustoja.
Turbūt negalite atsidžiaugti neseniai įsigytų nauju autobusiuku?
Ar vairuotojas džiaugiasi, nežinau, nes jis iš jo neišlipa (juokiasi), bet vaikai į varžybas važiuoja geru transportu.
Minėjote, jog rinktinėms atstovauja nemažai ESSM moksleivių, taip pat turite turizmo užsiėmimus, o bendra ESSM politika labiau orientuota yra į rezultatus ar masiškumą?
Žinoma, jog ne tik rezultato siekimas, bet ir papildomas ugdymas-neformalus švietimas yra svarbu, bet mes vadovaujamės ne tik švietimo, bet ir Kūno kultūros ir sporto departamento įstatymais. Aišku, masiškumas yra svarbu ir siektina. Kad tik tam lėšų užtektų. Turizmu dažniausiai užsiima vaikai iš socialiai remtinų šeimų, o tokios sporto šakos kaip dziudo ar ledo ritulys, kurios reikalauja tėvų investicijų, pavyzdžiui, reikia nusipirkti kimono ar ledo ritulininkų aprangą, yra orientuotos į rezultatų siekimą. Ledo ritulio komandos dalyvauja atvirajame Baltarusijos čempionate, tai iš šių sporto šakų, kur žmonės rimtai sportuoja, ir išauga daugiausiai rinktinės narių.
Teko kalbėtis su ledo ritulio treneriais, kai buvo renovuojami Ledo rūmai, jie teigė, jog tie keli metai, kai nebuvo galimybės sportuoti savame mieste, šią sporto šaką sužlugdė. Pagal dabartinius rezultatus matome, jog iš tiesų Elektrėnų ledo ritulininkai stipriai apleido savo pozicijas ir mus pasivijo bei aplenkė kiti miestai. Ar galime ir kada galime tikėtis susigrąžinti prarastas pozicijas?
Aš tikėjausi žymiai prastesnės padėties po dvejų metų be ledo. Šie dveji metai sudavė didelį smūgį ledo rituliui. Turėjome galimybę važinėti treniruotis, bet tas važinėjimas vargino, būdavo momentų, kai į treniruotę nuvažiuodavo vos trečdalis komandos. Tačiau dabar atsigauname. 2000 metais gimusiems vaikinams pavyko išlaikyti komandos sudėtį, to rezultatus dabar po truputį ir matome. 1996-1997 m. gimę jaunuoliai neblogai žaidžia. Tris sezonus nerinkom naujų vaikų. Džiaugiamės, jog vaikai sugrįžo ir atėjo naujų. Kitaip ir negalėjo būti, nes tokie miestai kaip Kaunas, Vilnius, Šiauliai, Klaipėda PC „Akropolyje“ ledą turi ištisus metus, o mes be ledo turime praleisti 4-5 mėnesius. Aš tikėjausi, jog po renovacijos ledo neturėsime du mėnesius, bet kadangi išlaidos už ledo išlaikymą nesumažėjo, o padidėjo, tai labai abejoju, jog ledą užlies ilgesniam nei 7-8 mėnesių laikotarpiui. Yra kaip yra. Vaikų yra, jie sugrįžo, ateina, manau, jog pavysim ir aplenksim kitus miestus.
O kokius didžiausius tikslus keliate artėjančiam dešimtmečiui?
Mūsų pagrindinis tikslas ir svajonė yra išugdyti olimpietį, olimpietę ar olimpiečius. Juk kiekvieno sportininko svajonė yra dalyvauti Olimpinėse žaidynėse. Taip pat tikiuosi, jog dabar naujuose Ledo rūmuose išaugs naujas Kasparaitis ar Zubrus. Taip pat tikslas yra atnaujinti stadioną, yra parengtas techninis projektas, tas pats ir su mūsų sporto sale. Tikslai kaip ir visų sportininkų – nugalėti.
Kokių didžiausių sporto švenčių, turnyrų sulauksime šiais metais Elektrėnuose?
Turime 13 viešų renginių per metus. Pavyzdžiui, Vasario 16-osios proga organizuojame šaudymo varžybas, Kovo 11-osios proga – mylios bėgimą aplink Elektrėnus, vasaros švenčių metu – sportinių šokių varžybas, super moto varžybas. Taip pat organizuojame varžybas baseine, Ledo rūmuose.
ESSM daugiausiai sportuoja vaikinai, ar nėra noro pakviesti sportuoti daugiau merginų?
Taip, mergaitėms sporto šakų pasirinkimas nėra didelis. Tačiau situacija gerėja. Šiuo metu yra pradėjusi sportuoti mergaičių futbolo komanda, šios komandos oficialiai dar nėra mūsų mokyklos sąrašuose, tačiau treneris entuziastas Rytis Triponas turi surinkęs mergaičių kolektyvą ir jau pradeda jas mokyti futbolo paslapčių.
O mano noras yra turėti mergaičių žolės riedulio komandą. Aš kalbėjausi su žolės riedulio federacijos prezidentu, jis teigė, jog Elektrėnų atvira aikštelė tinka šiai sporto šakai. Mūsų mieste gyvena Arūno Aleinikovo žmona, kuri yra žaidusi Baltarusijos moterų žolės riedulio rinktinėje. Bandžiau ją kalbinti pradėti treniruoti mergaites, tačiau ji dar nėra iki galo apsisprendusi. Tai priklauso ir nuo finansavimo galimybių, nes negalima tam skirti pinigų, jeigu nėra iš kur jų paimti. Šiuo metu mergaitės daugiau lanko lengvąją atletiką, dailųjį čiuožimą, sportinius šokius, yra ir mergaičių rankinio komanda. Merginoms Elektrėnuose yra ką veikti, tačiau aš norėčiau, jog jos turėtų didesnį komandinių sporto šakų pasirinkimą.
Turime puikias sąlygas treniruotis Ledo rūmuose, ar nėra ateityje planų, jog ESSM pasiūlys šiek tiek egzotiškesnių žiemos sporto šakų, pavyzdžiui, greitąjį čiuožimą, akmenslydį? Lietuva turi ir olimpietę, kuri startuos Sočyje greitojo čiuožimo rungtyje?
Žinoma, galėtų atsirasti greitasis čiuožimas, galbūt ir akmenslydis. Tai priklauso nuo šių sporto šakų federacijų. Negauname iš jų jokio postūmio apmokyti trenerius. Prašėme atsiųsti specialistą greitajam čiuožimui, juk ledo ritulio ar dailiojo čiuožimo treneriai nelabai ko gali išmokyti. Su akmenslydžiu irgi panašiai, o ši sporto šaka nėra pigi – vienas akmuo kainuoja 500 litų, o jų reikia ne vieno ir ne kelių.
Po pokalbio su Sporto mokyklos direktoriumi Valdu Škadausku galime džiaugtis, jog Elektrėnai iš tiesų išlaiko sportinio miesto įvaizdį, o galimybių sportuoti yra daug, tereikia noro. Apie rezultatus liudija vos pravėrus duris matomos apdovanojimų spintos, kuriose yra daug trofėjų iš įvairių čempionatų. Visi čia nebetelpa, artimiausiu metu atsiras dar viena trofėjų ekspozicijos spinta.