Kiekvienam Vievio namų gyventojui didžiausia dovana – Livetos prisilietimas
Julija Kirkilienė
Norint sužinoti, kaip branginti ir švęsti Gyvenimą, reikėtų užsukti į Vievyje įsikūrusius senjorų globos namus „Gemma“. Vos prieš trejus metus Vievyje įkurti namai jau spėjo apaugti legendomis: čia po kambarius pasivaikšto alpakos ar dresiruoti šuniukai, čia dažnai koncertuoti kviečiami įvairūs atlikėjai, čia vyksta parodos ir žaidimai, čia žmonės moka ypatingai džiaugtis. Šiuose namuose gyvena 160 žmonių, kuriems reikia socialinės priežiūros, su jais dirba per 100 personalo darbuotojų. Rugpjūčio 29 dieną čia suorganizuota vasaros palydų šventė, kur atlikėjai Liveta ir Petras Kazlauskai sako atvažiavę tarsi į giminės balių.
Erdviame namų kieme, tarp gėlynų, vaiskrūmių, sensorinio sodo, ant plačių pasivaikščiojimo takų kas namų darbuotojų, kas lankyti atvažiavusių giminaičių lydimi, kas savo jėgomis, kas su ratukais atvežti rinkosi namų gyventojai, ieškodami patogiausių vietų šventei švęsti.
Gyventojus ir šventės svečius su švente, pavadinta „Vasaros spalvos“, sveikindama namų vadovė Edita Stasiūnienė kalbėjo, kad ne oras puošia žmones, o žmonės savo emocijomis puošia orą, kuris šventei buvo labai tinkamas: nei per šiltas, nei per šaltas.
Emocijų semtis tikrai buvo iš ko. Pradžioje šventės dalyvius džiugino terapinių šunų pasirodymas, o kam pasisekė šunis paliesti – šilčiausi jausmai persmelkė iki pat širdies gelmių. Šventėje namų gyventojai piešė bendrą paveikslą, kuriame kiekvienas įamžino savo gyvenimo dalelę. Laukiamiausia šventės dalis, žinoma, buvo koncertas. Geresnių atlikėjų nei Liveta ir Petras Kazlauskai šiai šventei surasti niekur nebūtų galima. Liveta ir Petras Kazlauskai savo dainomis ir džiugino, ir graudino, priminė jaunystę ir dainas, Vievio namų gyventojus lydėjusias ne vieną gyvenimo etapą. Atlikėjų dainas, daugiausiai Petro sukurtas melodijas ir žodžius, žinojo dauguma gyventojų, o buvęs muzikos mokytojas Simas gražiai įsiliejo į duetą. Tie dainų žodžiai apie mamas, tėčius, meilę, jaunystę taip graudino, kad džiaugsmo ašaras šluostė ir šventės dalyviai, ir patys atlikėjai, tą dieną šventę savo 35 metų vedybos sukaktį. Aktyviausi šventės dalyviai buvo apdovanoti šventiniais Kazlauskų kalendoriais, bet kiekvienam Vievio namų gyventojui didžiausia dovana buvo Livetos prisilietimas. Koncertas truko daugiau nei valandą, bet niekam neatsibodo, niekas nepavargo, o savo patogias vietas trumpam paliko nebent išėję pašokti. Šokiuose šėlo ir namų darbuotojos, vedamos direktorės ir nepraleisdamos progos į ratelį įsukti šokantį senjorą.
Tie, kas nešoko, pagal atlikėjų nurodymą darė bangas rankomis… Po koncerto senjorai norėjo su atlikėjais nusifotografuoti ir išsakė pačius gražiausius žodžius: „labai Jūsų laukėme ir dainavome iš visos širdies“, „kokia laimė Jus turėti“ ir panašiai. Atlikėjai neliko skolingi ir sakė: „Mums garbė būti tokioje šventėje, tegul Jus globoja ir Jūsų maldas išgirsta visi dangaus angelai“.
Daugumą gyventojų lankė artimieji – kai kuriuos vaikai, kai kuriuos – anūkai, o jei pas ką artimieji neatvažiavo, juos atstojo namų darbuotojai, tarp kurių net penkios filipinietės, įdarbintos Vievio namuose.
Po renginio gyventojai, sutikę direktorę, jai taip pat dėkojo už šventę ir sakė, kad emocijų užteks ilgam, bet dabar norintys pailsėti.
„Mums labai svarbu, kad senjorai turėtų galimybę bendrauti, būti aktyvūs ir jaustis bendruomenės dalimi, todėl stengiamės kurti kuo daugiau progų veiklai ir bendrystei – organizuojame įvairius renginius, kviečiame atlikėjus, terapinius gyvūnus. Į šventes kviečiame ir artimuosius, nes norime, kad globos namai būtų vieta, kurioje šeimos galėtų susitikti, leisti laiką kartu ir kurti bendrus prisiminimus. Mūsų tikslas, kad senjorai globos namuose ne tik gautų kokybišką priežiūrą, bet ir toliau gyventų aktyvų, prasmingą ir kuo įvairesnį gyvenimą“, – spaudai komentavo „Gemma“ Vievio namų direktorė Edita Stasiūnienė.
Kalbinti gyventojai pirmiausia džiaugėsi lankytojais, o šie sakė esantys ramūs dėl gerai prižiūrimų jų artimųjų.
Pasibaigus koncertui, namų gyventojai ir jų artimieji turėjo gražios progos pabendrauti prie vaišių stalo. Virėjas Dmitrijus Fiodorovas, visų vadinamas dėde, vaišino lauke virta kareiviška grikių koše, ant stalų netrūko vaisių, desertų, kavos ar arbatos… Beje, visos šventės metu „Gemmos“ darbuotojai vaikščiojo tarp gyventojų ir vaišino juos šventiniais gardumynais, karštais gėrimais, vis apkabindami kiekvieną su klausimu: ar nešalta? Šalta, žinoma, nebuvo niekam, visi buvo pilni karštų emocijų.