Vidurio Lietuvos regionas išsiskiria kaip vienas stipriausių šalies ekonomikos žemėlapyje. Taip galima spręsti iš dviejose regiono savivaldybėse fiksuojamo vieno didžiausių Lietuvoje darbo užmokesčio, mažesnių už šalies vidurkį nedarbo rodiklių ir reikšmingų verslo subjektų gausos.
Kokiomis kryptimis ši ašis sukasi, aiškinosi „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai, parengę kasmetinę Lietuvos savivaldybių statistinių duomenų analizę.
Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė
Didžiausi atlyginimai – Elektrėnuose ir Jonavoje
Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kurį vertinama gyventojų finansinė situacija ir gyvenimo gerovė – pajamos. Didžiausią vidutinį atlyginimą Statistikos departamentas fiksuoja tose Lietuvos savivaldybėse, kuriose gyvena daugiausia aukštos kvalifikacijos darbuotojų bei įsikūrę Lietuvos verslo gigantai. Dėl šios priežasties 2011 m. III ketvirtį daugiau už šalies vidurkį (1645 Lt) uždirbo ne tik Vilniaus, Klaipėdos miesto, Mažeikių, Visagino, bet ir Elektrėnų bei Jonavos rajono savivaldybių gyventojai.
Didesnius atlyginimus Elektrėnuose ir Jonavoje lemia čia įsikūrusios elektrinė ir chemijos produktų gamykla. Jose dirba daug gerai apmokamų aukštos kvalifikacijos specialistų. Sėkminga šių ūkio subjektų veikla prisidėjo ir prie pernykščio atlyginimų augimo. Pernai Jonavoje dirbančiųjų piniginės vidutiniškai pastorėjo 18 proc. – pagal šį rodiklį miestas pirmavo iš visų 38 savivaldybių, kuriose darbo užmokestis ūgtelėjo. Tiesa, prieš dvejus metus Jonavoje atlyginimai buvo gerokai kuklesni, tam turėjo įtakos tuometinis „Achemos“ sprendimas sumažinti darbuotojų skaičių.
Prastesnėje padėtyje atsidūrė Kauno rajono ir Kėdainių rajono bei Kazlų Rūdos dirbantieji, kurių darbo užmokestis per metus susitraukė. Nepaisant to, Kėdainių rajonas ir Kazlų Rūda išlieka tarp 11 savivaldybių, pasižyminčių didžiausiais atlyginimais šalyje.
Vidurio Lietuvos senjorų padėtis šalies kontekste taip pat yra gana tvirta. Nuo sovietinių laikų Kaune, Jonavoje bei Kėdainiuose buvo sutelkta daug pramonės įmonių, kurios anuomet gyventojams leido daugiau uždirbti, o šiandien – gauti didesnes senatvės pensijas. Kaune, Elektrėnuose ir Jonavos rajone vidutinės senatvės pensijos yra vienos solidžiausių Lietuvoje ir siekia atitinkamai 781, 766, 750 Lt.
Bedarbių gretos praretėjo
Nors praėjusiais metais registruotų bedarbių skaičius sumažėjo visoje šalyje, Vidurio Lietuva šiame kontekste išsiskiria bene ryškiausiai. Sėkmingiausiai su nedarbu kovojo Elektrėnų, Kėdainių ir Kaišiadorių rajonų savivaldybės, kuriose registruotų bedarbių skaičius pernai smuko apie 30 proc. Šiuo metu Elektrėnai gali pasigirti trečiu mažiausiu nedarbu šalyje (8,1 proc.), mažai atsilieka ir Kėdainiai (9,2 proc.). Pastarajame mieste daug gyventojų užimti vietos įmonėse, užsiimančiose trąšų, ledų, mėsos gaminių, konservų ir kitų produktų gamyba.
Ieškodami pajamų šaltinių, pernai daug Lietuvos gyventojų nusprendė užsiimti savarankiška veikla. Būtent verslumas tapo kovos įrankiu prieš recesijos metais išaugusį nedarbą. Apie tai liudija pernai Lietuvoje beveik ketvirtadaliu išaugęs dirbančių pagal verslo liudijimą skaičius. Beveik 15 proc. padaugėjo besiverčiančių individualia veikla, o dirbančių nepilną darbo dieną gyventojų skaičius šoktelėjo net 25 proc.
Tarp versliausių šalyje patenka ir Kauno rajono gyventojai – čia dirbančių pagal verslo liudijimą skaičius 2011 metais išaugo net 120 proc.
Elektrėnų rajono savivaldybės ekonominiai rodikliai
Reitingavimo metodika: pirma vieta žymi geriausią situaciją tarp savivaldybių, paskutinė vieta – sudėtingiausią situaciją, pagal analizuojamą rodiklį.
Sudarė „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas, remdamasis Statistikos
departamento, Lietuvos darbo biržos, Valstybinės mokesčių inspekcijos,
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės kainų ir energetikos
kontrolės komisijos, manocreditinfo.lt duomenimis.