AB „Lietuvos energija“, įsikūrusi Elektrėnuose, diegia naujas technologijas ir, pasak generalinio direktoriaus Daliaus Misiūno, tikisi glaudaus bendradarbiavimo su Elektrėnų savivaldybe. Glaudžiai bendradarbiauti pradėta jau vasario 8 d., kai savivaldybės taryba ir administracijos skyrių vadovai buvo pakviesti apžiūrėti bebaigiamo statyti IX-ojo bloko, išklausyti informacijos apie planuojamą biokuro įrenginių statybą ir elektrinės sanitarinių apsaugos zonų nustatymą. Skirtingai nei susitikime su profsąjungų nariais, kurių konferencijoje dalyvavo būrys Seimo narių, su savivaldybės vadovais susitiko ir pats generalinis direktorius. Bendradarbiauti Lietuvos energijai su savivaldybe reikia ne vien todėl, kad Lietuvos energija yra įsipareigojusi užtikrinti šilumos tiekimą Elektrėnams, bet ir todėl, kad savivaldybė turi išduoti leidimus biokuru kūrenamoms katilinių statyboms bei patvirtinti elektrinės teritorijos detaliuosius planus.
Julija KIRKILIENĖ
Nei taršos, nei šilumos
Naujasis, kombinuoto ciklo dujų turbininis blokas, negamins šalutinės šilumos, todėl, sustabdžius senuosius blokus, Lietuvos energija ruošiasi statyti šilumai gaminti katilinę, kūrenamą vietiniu kuru – biokuru. Dalį kuro įmonė planuoja pirkti iš savivaldybėje įsikūrusių medienos perdirbimo įmonių. Susitikime su savivaldybės vadovais daugiausia buvo diskutuojama apie būsimas šilumos kainas, formules joms apskaičiuoti, derybas su Kainų komisija ir laiką, nuo kada bus pradėta šildyti naujuoju kuru. D. Misiūnas sakė, kad planuojama jau 2014 metų sezonui paleisti naująjį įrenginį. Šilumos gamyba iš biokuro būtų patikimesnė, sumažėtų anglies dvideginio išmetimas ir šilumos energijos kainų svyravimai, taip pat atsirastų naujų galimybių Elektrėnų regione esančioms verslo įmonėms plėsti atsinaujinančių energetinių išteklių perdirbimą ir tiekimą
Naujosios technologijos, į kurias investuojamos milijoninės lėšos, kurios taip pat įskaičiuojamos į elektros ir šilumos kainas, nėra naudingos gyventojams. 2008-2009 metais investuota 540 mln. litų į septintojo ir aštuntojo blokų dūmų valymo nuo sieros oksidų ir kietųjų dalelių įrengimus, kurie tarnavo vos trejetą metų. Paleidus IX-tąjį bloką, nei senieji blokai, nei dūmų valymo įrengimai nebebus reikalingi. Į elektros kainą įskaičiuota, žinoma, ir apie pusantro milijono litų už Kruonio HAE išplėtimo ( hidroagregato Nr. 5 įrengimo) projekto konsultacines paslaugas Suomijos įmonei AF Consult Ltd., kurioje darbo grupės vadovu ir finansų ekspertu dirbo dabartinis Lietuvos energijos generalinis direktorius D. Misiūnas. Dabar ta pati įmonė konsultuoja Lietuvos energiją, atlieka technologijų auditą, vertina elektrinės dabartinę techninę būklę bei technologinio, operatyvinio valdymo, priežiūros ir remonto procesus. Įmonė už beveik pusę milijono litų studijuoja, ar geriau tuos blokus konservuoti ar palikti rezervui. Blogai tai, kad Kruonio HAE išplėtimo konsultacijoms milijonai sumokėti buvo 2010 metais, bet to hidroagregato Nr. 5 įrengimo statymo darbai nevyksta.
Istoriškai – elektrinės,
faktiškai – savivaldybės
Po ekskursijos devintajame bloke, konferencijų salėje trys jauni projektų vadovai svečius supažindino su naujojo bloko darbu, biokatilinės statybos projektu ir Lietuvos elektrinės detaliojo plano rengimu bei sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymu.
Naujasis blokas veikti turėtų pradėti jau šių metų rudenį, bet, pasak būsimos biokuro katilinės statybos projekto vadovo Povilo Valatkos, atsiranda rizika šilumos tiekimui. Todėl iki to laiko, kol bus pastatyta naujoji biokuru kūrenama katilinė, kartu su naujuoju, veikti turės ir kažkuris senasis blokas, gaminantis šalutinę šilumą. O elektros gamybai Lietuvos elektrinė turi kvotas ir negali jos gaminti daugiau, nei numatyta.
Savivaldybės ir Lietuvos energijos glaudus bendradarbiavimas dar reikalingas ir todėl, kad Lietuvos elektrinei reikia pasidaryti detalųjį planą, kurio ji neturėjusi, o tą planą tvirtinti turi savivaldybės taryba. Taip pat reikia nustatyti sanitarinę apsaugos zoną, į kurią patenka visi kolektyviniai sodai, kuriuose sodininkai sparčiai statosi ir gyvenamuosius namus. Sodininkai elektrinei turi pretenzijų dėl triukšmo, o elektrinė sodininkams – dėl žemės tręšimo cheminėmis medžiagomis. Trąšomis tręšti ir cheminėmis priemonėmis sodų purkšti neleidžiama todėl, kad į tą apsaugos zoną patenka Elektrėnų miesto vandenvietė. Direktorius sako, kad Lietuvos energija yra pasiruošusi reaguoti į kiekvieną savivaldybės vadovų pastabą ar reikalavimą dėl sanitarinės zonos ir detaliųjų planų, nes „visi statiniai istoriškai yra elektrinės balanse, o faktiškai – savivaldybės.“