Pirmosios trijulės dienos Elektrėnų ligoninėje
Virginija Jacinavičiūtė
Švenčiant Elektrėnų ligoninės šešiasdešimtmetį prisiminta išskirtinė ir jau istorija tapusi diena. 1966 metų sausio 2 dieną Elektrėnų ligoninėje įvyko neeilinis įvykis – čia gimė trynukai.
Onos ir Jaroslavo Malijauskų šeimoje pasaulį išvydo Genutė, Antanina ir Alfredas. Į Elektrėnų ligoninę gimdyvė atvyko iš Naujalaukio kaimo, esančio Trakų rajone. Tuo metu šeimoje jau augo keturios dukros, tačiau tėtis labai troško sūnaus. Jo noras išsipildė – gimė sūnus, tačiau kartu jis „atsivedė“ ir dar dvi seses. Pirmasis gimė Alfredas, vėliau Genutė ir Antanina.
Redakcija susisiekė su viena iš trynukių – Genute Keblaitiene, kuri pasidalijo, kaip šiandien gyvena šeima. Antanina ir Genutė gyvena Kaune. Genutė užaugino dukrą ir sūnų, o Antanina šeimos nesukūrė. Jų brolis Alfredas gyvena Vilniuje ir dirba statybininku, yra profesionalus plytelių klojėjas, užaugino du sūnus.
Genutė pasakojo, kad seserys buvo ir iki šiol išliko labai panašios – jų balsai vienodi. Dėl to mokykloje jos kartais atsiskaitydavo eilėraščius ne tik už save, bet ir už sesę. Būdavo, kad ir į pasimatymus nueidavo viena už kitą. Seserys visada puikiai sutaria, o ir jų profesinis kelias buvo labai panašus. Visą gyvenimą jos dirbo tą patį darbą: pradėjo kaip elektromechanikės Telekomo automatinėse telefono stotyse. Vėliau, po pertvarkos, teko persikvalifikuoti – abi tapo apskaitininkėmis. Dar vėliau įsidarbino „Maxima“ logistikos centre pamainos viršininkėmis.
Genutė sako, kad su broliu ir visomis seserimis palaiko labai gerus santykius – šeima visada buvo ir išliko draugiška bei vieninga.
Sausio 2 dieną trijulė švęs savo 60-ąjį jubiliejų. Ta proga susirinks visa gausi giminė – šešios sesės ir brolis su savo šeimomis.
Genutė prisimena mamos pasakojimus apie tai, jog auginti vaikus nebuvo lengva. Reikėjo dirbti kolūkyje. Šeima buvo gavusi auklę, tačiau ši nebuvo atsakinga – išeidavo į parduotuvę ir pradingdavo. Todėl mažesnius vaikus augino vyresnės sesės. Galbūt būtent tai ir lėmė, kad seserys iki šiol taip gerai sutaria.
Pasak Genutės, namuose visada netrūko darbo – dar būdamos pirmokės jos jau kasė bulves. Gausioje, bet darbščioje šeimoje maisto niekada nestigo.
Genutė pasakoja, kad trijulė visada sulaukdavo daug aplinkinių dėmesio. Elektrėnų ligoninė iki pat mokyklos domėjosi, kaip auga trynukai – kasmet atvykdavo, lankydavo šeimą ir fotografuodavo vaikus.
Ona ir Jaroslavas Malijauskai jau iškeliavo anapilin. Mama mirė, kai trynukams buvo 27 metai, o tėtis Amžinybėn išėjo 2012 m. sulaukęs 83-ejų metų.
Genutė sako, kad tėtis mamą labai mylėjo, po jos mirties nė neketino ieškotis kitos moters, sakė, kad vaikai jam suteikia pakankamai laimės.
Jei tėvai būtų gyvi, be abejonės, džiaugtųsi matydami, kad jų vaikai išliko artimi, vieningi ir išsaugojo stiprų šeimos ryšį.
Smagu, kad minint Elektrėnų ligoninės jubiliejų pavyko rasti čia gimusius trynukus ir išgirsti jų gyvenimo istoriją.
Už šią galimybę dėkojame Lijanai Lipnickienei, kuri atsiliepė į redakcijos straipsnį ir pasidalino giminaičių kontaktais.
Genutei, Antaninai ir Alfredui linkime sveikatos, laimės ir džiugių akimirkų!