Gegužės 6–14 dienomis mūsų jaunuolių komanda ir jaunimo darbuotojos Barbora Vidauskienė ir Agnė Petrikaitė išvyko į Sakartvelą dalyvauti programos „Erasmus+“ jaunimo mainuose „Go green“. Mainuose dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Sakartvelo organizacijos, iš viso 24 dalyviai.
Pirmąją dieną visi turėjo galimybę labiau pažinti vienas kitą, pasidalindami savo lūkesčiais, ką norėtume patirti, sužinoti ar aplankyti šio projekto metu! Kiekvienas traukėme žmogų, kuris bus mūsų slaptas draugas šių mainų metu, kuriuo turėsime rūpintis, daryti staigmenas. Pirmuosius ledus pralaužėme užsiimdami komandiniu darbu, kuriame turėjome atlikti mums paskirtas užduotis. Naudojantis skaitmenine programėle turėjome keliauti po įvairias apylinkes, atlikti užduotis ir atsakinėti į klausimus aplink Old Rustavi. Atliekant užduotis paragavome tradicinių nacionalinių gruzinų patiekalų „Khachapuri“ ir „Lobiani“, pamatėme Rustavi centrinę aikštę, poilsio ir kultūros parką bei jų miesto tvirtovę keliaudami su skirtingų šalių dalyviais.
Antrąją dieną kalbėjome apie klimato kaitą bei psichologinę sveikatą. Gavome užduotį kiekvieną dieną matuoti oro taršą su tam tikru prietaisu, kad mainų pabaigoje galėtume palyginti, kaip skiriasi miesto ir kalnų oras. Buvo paskirta užduotis, pasiskirsčius į dvi komandas, ant lapo sugalvoti savo žaidimą su savom taisyklėm, kurį mainų eigoje galėtume visi žaisti. Vėliau aptarėme, kaip būtų galima skatinti žmones apie tai kalbėti drąsiau, kaip prižiūrėti savo psichologinę sveikatą, jos problemas, ar visuomenė laiko tai tabu tema.
Taip pat turėjome Sakartvelo kultūrinį vakarą, kuriame mums dalyviai iš Sakartvelo pristatė savo šalį, jos kultūrą, papročius bei užkandžius: sūrio, gazuotų gėrimų, jų tradicinių „Churchkhela“ saldainių, obuolių sūrio. Girdėjome nuostabių gyvo atlikimo dainų bei tradicinio pobūdžio šokių, kurie yra atliekami per svarbiausias sakartveliečių šventes.
Trečios dienos metu veiklas vedė mūsų kaimynai latviai! Diskutavome apie šiltnamio efektą ir kaip jį galėtume sumažinti, kad išsaugotume savo Žemę kuo ilgiau. Taip pat keliavome į Rustavi jaunimo centrą, kuriame mus supažindino su patalpom, jų veiklom. Palyginus su EJC jų centre nebuvo daug elektronikos, žaidimų bei laisvos vietos. Tačiau jie turėjo spintą, iš kurios galima pasiimti bet kokį drabužį, jeigu tau jo reikia. Ši iniciatyva mus sužavėjo! Turėjome užduotį sukurti savo gyvenimo istorijos knygelę naudodamiesi įvairiom priemonėm. Po šios užduoties visi kartu pasinėrėme į terapiją klausydami mintis atpalaiduojančio įrašo, kuris skatino nuvyti visas blogas mintis šalin. Tuo pačiu mus supažindino su vandens filtravimu, kaip iš purvino vandens išgauti švarų vandenį, o vėliau pristatė rankdarbių stalą, kur galima buvo pasidaryti sau žiedą, apyrankę arba grandinėlę su mūsų pačių pasirinktais akmenėliais. Taip pat vakare buvo pristatyta Latvija. Paragavome jų giros, sūrių bei pamatėme jų liaudies šokius.
Ketvirtos dienos metu veiklas vedė dalyviai iš Lietuvos! Pravedėme kahoot apie rūšiavimą, o kad netrūktų veiklos paskyrėme užduotis latviams, sakartveliečiams ir lietuviams surašyti tai, ką jų valstybė daro, jog saugotų gamtą, stengtųsi kuo mažiau teršti bei taupytų elektrą. Vėliau kiekviena šalis pristatė savus būdus, privedančius prie mažesnio taršos kiekio. Po ilgų diskusijų skyrėme linksmesnių užduočių: pastatyti kuo aukštesnį bokštą iš spagečių, kuris atlaikytų ant viršaus uždėtą knygą bent 5 sekundes. O kitai užduočiai reikėjo dviejų komandų ir daug įvairių šiukšlių, kurias padalinome į dvi krūveles. Tikslas buvo išrūšiuoti visą krūvelę šiukšlių greičiau negu kita komanda, o varžybų pabaigoje ėjome tikrinti, ar tikrai gerai išrūšiuota. Aptarėme, kodėl kai kurios šiukšlės yra išrūšiuotos blogai ir kur jos turėtų priklausyti. Tokią darbingą dieną užbaigėme pristatydami Lietuvą bei Lietuvos kultūrą, maistą, liaudies šokius ir lietuvių klausomas dainas. Taip pat pavaišinome juos gira, sūriais, saldainiais, medumi bei duoniukais.
Penktąją dieną susipažinome su Sakartvelo vietovėmis keliaudami į Kazbegi kalną. Nieko nelaukdami išvykome į kelionę, kurioje pakeliui buvome sustoję apžiūrėti „Ananuri“ tvirtovę bei „Gudauri“ apžvalgos aikštelę. Atvykę į kelionės tikslą kopėme į 2 km aukščio kalną, kurio viršūnėje stovėjo XIV amžiuje pastatyta bažnyčia „Gergeti trinity church“. Kopimas truko iki kelių valandų, supratome, jog nėra nei per daug sunku, tačiau nei per daug lengva. Žadą atimantis momentas buvo užlipus į kalną aplink save matyti dar įspūdingesnius kalnus, kurie priverčia susimąstyti, kokie mes esame maži šiame pasaulyje. Tai buvo tikras iššūkis, tačiau sėkmingai pasiektas tikslas!
Šeštos dienos metu aptarėme oro taršą, su prietaisais matuodami apylinkių orą priėjome išvadą, jog žmonės visiškai nekreipia dėmesio į tai, kuo jie kvėpuoja. Gauti rezultatai nedžiugino, kadangi mieste oro tarša buvo ganėtinai aukšta. Kalnuose oro tarša buvo žemesnė, o tai įrodo, jog kalnuose oras yra švaresnis. Sužinojome apie nevyriausybinės organizacijos iš Rustavi miesto veiklas ir pristatymus, kurių metu buvo parodytos gamyklos, kurios kenkia šio miesto orui, buvo pastatytos industrializacijos laikais ir vis dar yra visiškai nepasikeitusios. Apie tai buvo pradėta kalbėti tik prieš ketverius metus susikūrus judėjimui. Taip pat lankėmes „Urban garden“.
Aplankėme Tbilisio „Taikos tiltą“, „Mother of Georgia“ statulą, praėjome pro dalį senamiesčio, kuriame matėme krioklį, požemines parduotuves. Taip pat pakilom su keltuvu iki Sakartvelo motinos statulos, o kildami stebėjome, kaip atsiveria pilnas Tbilisio grožis žvelgiant iš aukščiau.
Dienos pabaigoje keliavome į restoraną, kuriame buvo įvairiausi Sakartvelo tradiciniai patiekalai: khachapuri, khinkali, riešutų užtepėlė, įdaryta baklažane, šašlykai, kebabai, špinatų piurė. Pamatėme jų tradicinius šokius, kurie pasakoja įvairias istorijas, jų dainas, kurias klauso per svarbius šeimos susitikimus. Labai nustebino šokėjų kostiumai, šokio stilius, maisto įvairovė bei draugiškas būdas!
Septintą dieną mes turėjome dirbtuves, kurių metu kartu su jaunuoliais iš Rustavi jaunimo erdvės galėjome išbandyti mūsų sukurtus žaidimus, kuriuos darėme antrąją dieną! O taip ilgai lauktas momentas – sužinojome, kas buvo mūsų „slaptas draugas“ šių mainų metų, kas mumis turėjo slapta rūpintis. Vėliau parašėme vieni kitiems palinkėjimus, už ką mes esame dėkingi, ir gražius komplimentus.
Liūdniausia dalis buvo atsisveikinimas su visais, bet širdyje žinojome, jog iš šių mainų liks vien tik geriausi prisiminimai. Didžiausią įspūdį paliko visų mūsų vieningumas, kai vieni kitų klausėmės.
Elektrėnų jaunimo centro komanda