Ineta BRICAITĖ
Elektrėniškiai jau įprato, kad miesto simbolis – iš tolo šviečiantys elektrinės kaminai – neberūksta. Tačiau tai dar nereiškia, kad elektrinė neveikia. Naujasis, daugiau nei milijardą litų kainavęs kombinuoto ciklo devintasis blokas veikdamas pro mažą kaminėlį išmeta vos matomą baltą dūmelį. Devintasis blokas veikia jau daugiau nei savaitę. Rezervinė elektrinė atlieka savo funkciją – gamina elektrą Lietuvai tada, kai jos trūksta. Ir tai darys visą vasarą.
Kalta vasara
Kaip sakė „Lietuvos energijos gamybos“ (LEG) Korporatyvinės komunikacijos skyriaus vadovas Valentas Neviera, viena pagrindinių devintojo bloko paleidimo priežasčių – termofikacinių elektrinių Lietuvoje neveikimas vasarą. Termofikacinės elektrinės elektrą gamino kaip šalutinį produktą, nes pagrindinis jų produktas – šiluma. Kadangi vasarą miestams nereikia šilumos, elektrą gamina Elektrėnai.
Vasarą ima trūkti elektros ir dėl technologinių priežasčių. Ilgametis Lietuvos elektrinės direktorius Pranas Noreika sakė, kad vasarą, šylant orams, ištįsta elektros laidai, dėl to sumažėja elektros energijos perdavimo efektyvumas. Elektros sistemos perdavimo operatorius „Litgrid“ skelbia, kad sumažėjo Estijos – Latvijos jungties perdavimo galia, tai riboja elektros importo iš Suomijos ir Estijos galimybes.
„Taip pat vasarą daugelis elektrinių atlieka remonto darbus, mažėja jų gaminamos elektros kiekiai, tad į Lietuvą importuojama mažiau elektros“, – sakė LEG Korporatyvinės komunikacijos skyriaus vadovas. Šiuo metu atliekamas vieno bloko remontas Karaliaučiaus šiluminėje elektrinėje. „Litgrid“ skelbia, kad tam tikromis valandomis Karaliaučius tampa deficitine sistema.
Remontuojamos ir Baltarusijos bei Rusijos elektros energetikos sistemos. Tai taip pat riboja importą ir skatina lietuvius elektrą gamintis pačius. „Tranzitinis elektros srautas dar labiau apkraunamas dėl padvigubėjusio Baltarusijos elektros energetikos sistemos deficito“, – rašoma „Litgrid“ internetiniame puslapyje.
Patys gamina brangiau
Lietuva importuoja daugiau nei 60 procentų elektros energijos, nes pirkti ją pigiau nei gamintis. Dabar, kai daugiau elektros reikia gaminti patiems, rinkos kaina kyla. Tačiau tai jokios įtakos gyventojų mokamai kainai neturi – jie moka tokią sumą, kokia yra nustatyta Valstybinės kainų komisijos. Labiausiai vasaros kainų svyravimu nepatenkinti turėtų būti verslininkai, kurių įmonės sudariusios lanksčius (biržos) tiekimo planus.
Nuo birželio 2 dienos dirbanti Lietuvos elektrinė vietinės elektros pasiūlą vidutiniškai padidino 260 megavatų, po kelių dienų elektros pasiūlą regione padidino Rygos šiluminė elektrinė (dar 180 megavatų). Rygos šiluminės elektrinės indėlis elektros rinkos kainą sumažino ketvirtadaliu. Dieną, prieš pradedant dirbti Rygos elektrinei, elektros rinkos kaina Lietuvos zonoje pasiekė 34,40 cento už kilovatvalandę. Palyginimui: 2014 m. vidutinė elektros kaina rinkoje – 15,39 cento už kilovatvalandę.
Lietuvos elektrinei kasmet yra taikoma elektros gamybos kvota. Šiais metais ji siekia 900 gigavatvalandžių. Šis kiekis elektros energijos yra subsidijuojamas valstybės iš Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) fondo. Šiemet patvirtintas 684,5 mln. litų VIAP biudžetas. Į jį vartotojai už kiekvieną kilovatvalandę elektros moka Kainų komisijos nustatytus 7,141 cento.
Nors Lietuva dėl didelio elektros importo vadinama lengvai pažeidžiama ir visiškai priklausoma nuo importuotojų, buvęs Lietuvos elektrinės direktorius P. Noreika įsitikinęs, kad, esant reikalui, Lietuvos elektrinė galėtų užtikrinti visos Lietuvos elektros energijos poreikį.