Nekilnojamojo turto agentūros duomenimis, Elektrėnuose, sovietmečiu statytame mieste, daugiabučiuose gyvena apie 80 proc. žmonių. Elektrėniškiai, darantys prabangius remontus savo butuose, vis dar negali suprasti, kad jų nuosavybė yra visas pastatas, kuris per dešimtmečius nusidėvi ir prašyte prašosi remonto. Renovacijos procesą daugiabučių mieste išjudinti padėjo Europos investicijų banko projektas JESSICA, pagal kurio iniciatyvą iš Europos Sąjungos 2007-2013 m. struktūrinių fondų daugiabučių remontui dengiama net 40 proc. išlaidų. Pusvelčiui susiremontuoti namus panoro 10 savivaldybės daugiabučių namų gyventojai, bet tik 7 atitiko UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūros“ nustatytus reikalavimus ir gali gauti paskolą namo atnaujinimui. Rudeniop Elektrėnų ir Vievio miestuose bus pastatyti pirmieji pastoliai prie renovuojamų daugiabučių.
Nepatiklūs elektrėniškiai
Namų renovacija savivaldybėje įsisiūbuoti negali ne tik dėl statybininkų trūkumo, bet ir dėl nepatiklių žmonių, dažnai negalinčių susikalbėti su renovacijos naštą nešančia savivaldybės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (EKŪ) specialistais. Elektrėniškė Genė, dalyvavusi viename susirinkime dėl namo renovacijos, redakcijai skundėsi, kad renovacijos kainos išpūstos dvigubai, kad konsultantai nenorėjo girdėti gyventojų nuomonės, o svarbiausia Genė nesupranta, kodėl renovacija gali būti pradėta sutinkant tik 51 proc. gyventojų. „Ar nebus taip, kad po tokios renovacijos antstoliai išvarys iš butų ne vieną negalinčią susimokėti šeimą“,- nerimavo savo laiške skaitytoja. Namas, kuriame gyvena laiško autorė, į renovuojamų namų sąrašą nepateko, o su gyventojais, kurie jau laukia statybininkų, aktyviai komunikuoja ne tik EKŪ specialistai, bet ir investicinių planų autoriai bei viešą konkursą laimėję rangovai, su kuriais pasirašytos sutartys dėl 5 daugiabučių namų renovacijos. Liepos 25 d. bus atplėšti viešojo konkurso vokai dėl likusių dviejų namų pasiūlymų. Pagal pasirašytas sutartis, po metų elektrėniškiai jau galės žinoti, ar pagrįstai nepasitikėjo namų renovacijos iniciatoriais, ar atvirkščiai – pirmieji spėjo pasinaudoti Europos Sąjungos parama ir pigiai pagerino gyvenimo sąlygas ir namo būklę. Elektrėniečiai taip pat galės įvertinti, ar Lietuva teisingai pasielgė viena pirmųjų valstybių Europos Sąjungoje pasitelkusi JESSICA iniciatyvą energijos vartojimo efektyvumui didinti.
Ar brangu namą renovuoti?
Penkis namus – 3 Elektrėnuose ir 2 Vievyje – jau rudenį modernizuoti pradės UAB „Santerma“. Bendrovės direktorius Tomas Andriejūnas užtikrino, kad darbus atliks kokybiškai ir gyventojai jau kitą šildymo sezoną pajus ne tik naudą dėl sutaupytos šilumos, bet ir pasididžiavimą, kad gyvena gražiame name. Elektrėniškiai pasirinko namų atnaujinimo priemones, numatytas investicijų planuose 2 variante (komforto sąlygas gerinančios priemonės bei individualios butų šilumos apskaitos priemonės), ir patys dar planus patobulino pagal savo poreikius. Pavyzdžiui, Trakų g. 4 namo modernizavimas kainuos mažiau nei pusę milijono, bet 40 proc. iš jų apmokėta bus iš 2007-2013 Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Techninis projektas atliktas buvo savivaldybės lėšomis. Gyventojai pasirinko stogo šiltinimą, fasado sienų, cokolio šiltinimą ir nuogrindos sutvarkymą, butų langų keitimą į mažesnio šilumos pralaidumo langus, laiptinės tambūro durų įstatymą, balkonų stiklinimą ir apdailą, šilumos punkto pertvarkymą, vamzdynų keitimą ir šiluminės izoliacijos gerinimą, šildymo prietaisų ir vamzdynų keitimą, nuotekų sistemos sutvarkymą ir kitas atnaujinimo modernizavimo priemones. Vieviečiai pasirinko 1 variantą (energiją taupančios ir būtinos priemonės). Be valstybės paramos apytikriai vieno kambario butui tai kainuotų apie 20 tūkst. litų. Su valstybės parama ir neimant paskolos vieno kambario gyventojui sumokėti tektų mažiau nei 12 tūkst. litų. Bet neturintiems tokių pinigų, paskolą paimti galima 20 metų su 3proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis, tada suma išaugtų iki 15 tūkst. litų. Paskaičiavus, kiek žmonės išleidžia lėšų butų vidaus apdailai, įvertinus, kiek po renovacijos bus galima sutaupyti mokesčiams už šilumą, modernizuoti namą ir vėliau jame patogiai gyventi, tiems, kas moka skaičiuoti ir kurie pasitiki valstybe, nėra brangu. Kaip sakė EKŪ direktorius Ričardas Leckas, darbus jie nupirko pigiau, nei buvo paskaičiuota investiciniame projekte, ir taip pat padėjo gyventojams sutaupyti.
Gyvenimas renovuotame name
Apklausų duomenimis, po įvykdytų daugiabučių namų atnaujinimo (modernizacijos) jų turto vertė padidėjo 15-20 proc. Net 95 proc. gyventojų pareiškė, kad patartų ir kitoms bendrijoms dalyvauti atnaujinimo programoje. Atnaujintų daugiabučių namų gyventojai sako neatsiginantys nuo klausimų, ar neketina parduoti butų. Nekilnojamojo turto pardavimo ekspertai pastebi, kad paklausiausi butai Lietuvoje yra renovuotuose namuose. Mūsų savivaldybėje JESSICOS programoje dalyvauja ne seniausiai pastatyti namai, o tie, kuriuose gyvena aktyvūs žmonės. Dar nėra informacijos, ar iš 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūros fondų lėšų bus skirta daugiabučių renovacijai. JESSICA kontroliuojančio fondo projektas baigtas turi būti 2015 metų pabaigoje. Tada ir elektrėniečiai jau turės gyvenimo renovuotame name patirties ir galės ja dalintis su tais, kurie nesuskubo pirmieji pasinaudoti valstybės parama gyvenimo kokybei pagerinti.