Elektrėnai bus apšildomi biokuru

Elektrėnai bus apšildomi biokuru

Šį investicinį projektą Lietuvos energija, AB inicijavo siekiant gaminti šilumos energiją optimalia kaina, nepriklausomai nuo elektros energijos gamybos, panaudojant vietinius atsinaujinančius energijos išteklius, taip pat sumažinant Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų poreikį Lietuvos elektrinei. Elektrėnuose numatoma pastatyti biokuro ir garo katilines kartu su visais reikalingais įrenginiais bei pagalbinėmis sistemomis.
Biokuro katilinėje numatoma įrengti du verdančio sluoksnio vandens šildymo katilus, kurių bendra šiluminė galia bus ne mažesnė nei 40 MW, kartu su išmetamųjų dūmų dujų kondensaciniais aušintuvais bei elektrostatiniais filtrais. Numatoma, kad biokuro katilinė užtikrins 90% Elektrėnų miesto, UAB „Kietaviškių gausa“ šiltnamių ir Lietuvos elektrinės šilumos poreikio.

Biokuro katilinėje bus naudojamas kuras iš atsinaujinančių išteklių: medienos skiedrų, miško kirtimo atliekų ir pjuvenų.
Garo katilinėje numatoma įrengti iki 50 MW bendros šiluminės galios garo katilus. Ši katilinė įrengiama šilumos rezervų palaikymui, šilumos gamybos šalčių piko metu užtikrinimui, taip pat rezervinių Lietuvos elektrinės blokų paleidimui.
Šildys 2014 metų
gruodį
Projektas inicijuotas 2011 metų rugsėjo mėnesį. 2012 metais parengta galimybių studija, paruošti pirkimo dokumentai, 2012 metų liepos mėnesį paskelbtas tarptautinis rangos darbų pirkimas, investicijos suderintos su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK). Lietuvos energija, AB jau užsitikrino biokuro tiekimą planuojamiems statyti katilams. Dvi konkursą laimėjusios įmonės įsipareigojo nuo 2014 metų pradžios pristatyti po 8 tūkst. tonų naftos ekvivalento biokuro. Į Elektrėnus bus pristatoma medžio skiedra, pramoniniu būdu paruošiama iš miško kirtimo atliekų arba smulkinant medieną.
2013 metų gegužės mėnesį paskelbtas tarptautinio rangos darbų pirkimo konkurso nugalėtojas. Šalia rezervinės elektrinės Elektrėnuose iškilsiančias biokuro ir garo katilines statys susivienijusių tiekėjų grupė – konsorciumas „Filter and Vapor“ ir UAB „Kauno energetikos remontas“. Planuojama, kad sutartis su konkursą laimėjusiu rangovu bus pasirašyta 2013 metų antrąjį ketvirtį.
Projektavimo darbai turėtų prasidėti iškart po sutarties su rangovu pasirašymo ir truks apie pusę metų. Gavus leidimą statybai darbus planuojama pradėti jau šių metų pabaigoje. Kartu su projektavimo darbais bus užsakyta ir įranga, kurią planuojama sumontuoti pirmąjį 2014 metų ketvirtį. Numatoma, kad projektavimo, statybos ir katilinių įrengimo darbams konkurso laimėtojai subrangovų teisėmis pasitelks Lietuvos kompanijas.
Numatoma, kad 2014 metų lapkričio mėnesį bus pradėta šilumos energijos gamyba su naujais biokuro katilais, o 2014 metų gruodį bus baigti rangos darbai ir pradėti eksploatuoti visi įrenginiai.
Naudinga ne tik
ekonominiu požiūriu
Įgyvendinus investicinį projektą, numatomos tokios naudos:
• Šilumos, tiekiamos į Elektrėnų centralizuotos šilumos tinklus, kaina sumažės ir bus konkurencinga, lyginant su šilumos kaina kituose Lietuvos miestuose.
• Padidės šilumos gamybos patikimumas ir sumažės gamybos nutraukimo rizika.
• Sumažės aplinkos tarša.
• Padidės regiono biokuro perdirbimu ir tiekimu užsiimančių įmonių veiklos apimtys.
• Sumažės šilumos energijos kainų svyravimai dėl importuojamų gamtinių dujų kainų kitimo.
Įgyvendinus šilumos gamybos pajėgumų statybos projektą Lietuvos elektrinėje bus technologiškai atskirta šilumos ir elektros energijos gamyba. Tai leis sumažinti elektrinės VIAP lėšų poreikį, nes nebereikės gaminti elektros energijos tik dėl šilumos poreikio patenkinimo.
Užtikrintas rezervinių blokų aktyvavimas garu Lietuvos energija, AB leis patikimai atlikti vieną iš vykdomų veiklų – užtikrinti galios rezervą. Eksploatuojant naująjį kombinuoto ciklo bloką bus patenkintas elektros energijos gamybos poreikis. Todėl kiti Lietuvos elektrinės blokai užtikrins rezervinės galios poreikį, paleidžiant juos garo katilinės tiekiamu garu. Taigi projektas svarbus ne tik ekonominiu, bet ir technologiniu – strateginiu požiūriu, reikalingas energetinės sistemos saugumo ir tiekimo patikimumo užtikrinimui.
Draugiška aplinkai
katilinė
Biokuro katilinėje numatoma įrengti pažangius aplinkos taršą mažinančius ir efektyvius įrenginius. Biokuro deginimui pasirinkta verdančio sluoksnio pakuros technologija, iki minimumo sumažinanti tokių teršalų, kaip azoto oksidų ir anglies monoksido, išmetimą į atmosferą. Vadovaujantis didelių kurą deginančių įrenginių aprašu, ši technologija geriausiai iš visų tinka biomasės deginimui. Išmetamų dujų valymui bus naudojami sauso tipo elektrostatiniai filtrai ir išmetamų dujų kondensaciniai įrenginiai. Sauso tipo elektrostatiniai filtrai gali surinkti įvairios temperatūros išmetamąsias dujas ir lakiuosius pelenus. Garo katiluose bus naudojami pilnai automatizuoti degikliai, kurie išskiria mažus NOx kiekius.
Biokuro katilų efektyvumui padidinti numatyti dūmų kondensacijos energiją išgaunantys įrenginiai, kurie susigrąžina žemutinę energetinę vertę iš išmetamųjų dujų per vandens garų kondensaciją.
Naudosis ir ES
parama
Investicinis projektas numatomas įgyvendinti komercinių bankų paskolintomis bei Lietuvos energija, AB lėšomis.
Bendrovė įsigijo ilgalaikę paskolą ir rangos darbų finansavimui iš susivienijusių dalyvių grupės – „Nordea Bank Finland Plc“ ir AB „DNB bankas“ – numato skolintis iki 86,32 mln. Lt.
2013 metų kovą atsirado galimybė šilumos gamybos pajėgumų statybos finansavimui gauti ir Europos Sąjungos (ES) paramą: Vyriausybė numatė 40 mln. Lt papildomų lėšų priemonės „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“ finansavimui. Finansavimo intensyvumas siekia iki 50 %, o vienam projektui gali būti skirta iki 6 mln. Lt. Kvietimas teikti paraiškas paramai buvo paskelbtas gegužės mėnesį. Paraišką dėl ES paramos bendrovė jau pateikė. Nustatyta, kad maksimaliai galima 6 mln. Lt parama leistų papildomai sumažinti šilumos gamybos kainą.
Kiek kainuos?
Lietuvos energija, AB valdoma Lietuvos elektrinė yra nepriklausoma šilumos gamintoja. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymu, visais atvejais šiluma, superkama iš nepriklausomų gamintojų, negali būti brangesnė už šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudas. Palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos nustatomos vadovaujantis Šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašu, patvirtintu VKEKK. Faktinė investicijų dalis paaiškėjo paskelbus rangos darbų konkurso nugalėtoją ir yra lygi 86,49 mln. Lt be PVM.
Ieškodama visoms pusėms labiausiai tinkamų sprendimų, Lietuvos energija, AB aktyviai bendradarbiauja su Elektrėnų savivaldybės vadovais ir su už šilumos perdavimo tinklą atsakinga įmone UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“. 2013 metų balandį Elektrėnų savivaldybės taryba pritarė šilumos energijos gamybos pajėgumų statybos projektui ir bendrovės siūlomoms šilumos kainos dedamosioms po projekto įgyvendinimo.
Įvertinus biokuro įsigijimo kainą (biokuro pirkimas įvyko 2012 metų rudenį) ir Elektrėnų miesto šilumos energijos poreikiams užtikrinti priskiriamų investicijų į naujų šilumos gamybos pajėgumų įrengimą dalies sumažinimą iki 30 mln. Lt (dėl galimo Elektrėnų miesto šilumos poreikio sumažėjimo iki 88 GWh), gamybos kainos dedamoji Elektrėnų savivaldybei nuo 2014 metų sumažėtų iki 13,0 ct/kWh.

www.le.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų