Virginija Jacinavičiūtė
Gegužę didžiulis pulkas poezijos paukščių nutūpė įvairiose Lietuvos ir pasaulio vietose. Paukštė – simbolis tarptautinio poezijos festivalio, kuris Lietuvoje kasmet organizuojamas nuo 1965-ųjų metų. O Elektrėnuose poezijos paukštė apsilankė jau 42-ąjį kartą. Paklausyti poetų kalbos literatūros mėgėjai tradiciškai rinkosi į Literatūros ir meno muziejaus kiemelį gegužės 25-osios pavakarę.
Susirinkusiesiems poeziją skaitė ar deklamavo literatūros kritikė Janina Riškutė, Ieva Gudmonaitė, Jolanta Sereikaitė, elektrėniškis Aivaras Veiknys, Seimo narė Laimutė Matkevičienė, literatų klubo „Strėva“ narė Vilija Dobrovolskienė.
Pirmoji eilėmis prabilo poetė ir grafikė iš Vilniaus Jolanta Sereikaitė. Literatūros kritikė Janina Riškutė, kalbėdama apie J. Sereikaitės eiles, sakė, kad poetei visuomet svarbios grožio paieškos. Grožio akimirkos užfiksuotos Antikos laikuose, ankstesniuose amžiuose. Jos kūryboje į vieną pynę susipina spalvos, kvapai, likimai…
Savo eilėmis su klausytojais pasidalino jaunosios kartos poetė ir tapytoja Ieva Gudmonaitė. Poetė sakė, kad eilių skaitymas Elektrėnuose jai yra didelė šventė, nes šią gegužę nė viename „Poezijos pavasario“ renginyje dalyvauti dar neteko.I. Gudmonaitė paskaitė keletą savo eilėraščių, kuriuos įkvėpė gyvenimas Indijoje. Jaunoji rašytoja skaitydama eiles nustebino susirinkusius, kai skaidriu balsu uždainavo indiškai.
Skaitovas Juozas Šalkauskas skaitė Jono Strielkūno, kuris 1991 metais tapo „Poezijos pavasario“ laureatu, eiles. J. Šalkauskas pasakojo, kad „Poezijos pavasario“ renginiuose pirmą kartą sudalyvavo 1972-aisiais ir nuo tada nė vieno festivalio nėra praleidęs. Skaitovas lydėdavo poetus į įvairius miestus ir miestelius, ilgai bendradarbiavo su J. Strielkūnu, todėl Elektrėnuose poeto eiles deklamavo be knygos rankose.
Elektrėniškis poetas Aivaras Veiknys į sceną lipo ne vienas. Jį atlydėjo dukros Upė ir Saulė. Mergaitės klausytojams perskaitė savos kūrybos eiles, kurios palydėtos gausiais aplodismentais. Aivaras sakė, kad dukros – tikros jo kūrybos kritikės, kurios sako, kad tėtis rašyti visai nemoka. Tačiau visai kitos nuomonės apie elektrėniškį buvo Janina Riškutė. Jos teigimu A. Veiknio kūryba pasižymi didele vidine energija. Klausytojams A. Veiknys perskaitė keletą eilėraščių. Vieną jų paskyrė draugui poetui iš Kaišiadorių Nerijui Cibulskui. A. Veiknys atviravo, kad šiam draugui skambina naktį, kuomet į lapą sugula naujausias eilėraštis ir būtinai reikia, kad jį kažkas išgirstų.
Renginio vedėja, „Ąžuolyno“ progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Daiva Balčėnienė kalbėjo, kad A. Veiknys yra Elektrėnų pasididžiavimas, kaip ir kitas poetas iš Elektrėnų – Rimvydas Stankevičius, kuris 2009 m. tapo „Poezijos pavasario“ laureatu.
Seimo narė Laimutė Matkevičienė poetės amplua pasirodė pirmąjį kartą, todėl jautėsi nedrąsiai. Ji perskaitė kelis eilėraščius iš ką tik išleistos eilėraščių knygos „Aš augau Lietuvoj“. Į šią knygą sugulė eilėraščiai, sukurti nuo 1975 metų iki šių dienų.
„Poezijos pavasaris“ – neatsiejamas ne tik nuo pačios poezijos, bet ir nuo muzikos, dainų, dailės. Šiemet literatūros kiemelyje koncertavo Elektrėnų meno mokyklos mokiniai: akordeonistai Livija Zakarevičiūtė ir Marius Bauras, solistės Augustė Daniūnaitė ir Ugnė Sabaliauskaitė. Jiems akompanavo M.K. Čiurlionio menų mokyklos mokinė, elektrėniškė Fausta Hopenaitė.