Dienos planas moko produktyvumo ir atitraukia nuo informacinių technologijų

Dienos planas moko produktyvumo ir atitraukia nuo informacinių technologijų

Vaiko dienos režimas – tai tiksliai nustatyta jo veiklos, pavyzdžiui, poilsio, miego ar mitybos, tvarka bei taisyklių ir priemonių sistema tam tikram tikslui įgyvendinti.
Sveikatos mokymo ir li­gų prevencijos centro Vaikų svei­katos stiprinimo skyriaus vi­suomenės sveikatos specialistė Diana Aleksejevaitė pasakoja, kaip visa tai yra fiziologiškai pagrįsta, ir pataria, kaip suval­dyti naminį chaosą šiais nelengvais laikais.
Vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė Ieva Arnauskienė dalijasi savo patirtimi, kaip jai sekasi suvaldyti dienos režimą auginant keturis vaikus.

Nuo mažens svarbu turėti dienos planą

Arnauskų šeima ir karantino metu stengiasi užsiimti prasmingomis veiklomis. Tam padeda ir dienos planas. Nuotr. Oksanos Bražiūnienės

Visuomenės sveikatos specia­listė D. Aleksejevaitė teigia, kad dienos režimas yra fiziologiškai­ pagrįstas. „Žmogaus galvos sme­genų pusrutulių žievėje kiekvienas periferinis receptorius turi savo specialią vietą, reaguojančią į visus aplinkos ir vidaus organų dirginimus. Po tokio dirginimo lieka pėdsakų, o jei tokie pat dirginimai tuo pačiu laiku kartojasi kelis ar net keliolika kartų, šis signalas galvos smegenų žievėje įsitvirtina ir veiksmai pasidaro beveik automatiški.“
Taip ilgainiui susikuria jaudi­nimo ir slopinimo procesų pusiausvyra, vadinama dinaminiu stereotipu, todėl galiausiai nebereikia didesnės valios naujam veiks­mui pradėti, greičiau įsitraukiama į naują veiklą ir mažiau pavargstama.

Karantino sąlygos pakoregavo laisvalaikį
Tinklaraštininkė I. Arnauskienė pasakoja, kad anksčiau su šeima turėjo susirašę ir pasikabinę didelį dienos planą, kuriame nurodydavo, kada, kur ir ką veiks, į kokius būre­lius važiuos. Ji mano, kad vaikams planas yra reikalingas, nes tuomet jie jau­čiasi saugesni, viską žino, o ­jeigu kas būdavo neaišku – pri­bėgdavo prie plano ir pasižiūrėdavo.
Kad ir kaip būtų, karantino sąlygos stip­riai pakoregavo visą šeimos laisvalaikio praleidimą. „Anks­čiau būdavo daugiau laisvės, todėl daugiau visur va­­­žiuodavome, stengdavo­mės vis kažką ap­lankyti, kad vaikai kuo daugiau pamatytų ir pažintų, pa­kvėpuotų grynu oru. Dabar ­išeiname pa­­­si­­vaikščioti ir pabūti gryname ore, tačiau vis vien daugiausia­ laiko praleidžiame namie, kuriuose žaidžiame stalo žaidimus, dėliojame kaladėles, skaitome knygas, analizuojame enciklopedijas ir stengiamės vis ieško­ti kažkokių naujovių.“
Taip pat keturių vaikų mama pripažįsta, kad leidžia vaikams pažaisti ir žaidimų konsole, ir papramogauti prie kompiuterio, tačiau kartu su vyru tai kontroliuoja, daro vaikams pertraukas tarp žaidimų ir visuomet stengiasi draugiškai pa­aiškinti, kad tėvai tokiu būdu rūpinasi jų sveikata.

Informacinių technologijų poveikis
Anot visuomenės sveikatos spe­cialistės D. Aleksejevaitės, pačios­ informacinės technologijos nėra blogis. Svarbiau yra tai, ką būtent vaikai ar paaugliai veikia naudodamiesi jomis.
„Rizika, kad vaikai ir paaugliai pernelyg įsitrauks į elektroni­nių medijų siūlomas veiklas, priklauso nuo vaikų temperamento, ją didina vaiko emocingumas ir elgesio problemos.“
Mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams svarbu ne tik laikas prie ekranų, nes vienareikšmiškai nenustatyta, kad vien ekranų nau­dojimo trukmė sietųsi su neigiamais padariniais, o tai, ar dėl laiko prie ekranų nenukenčia vaikų ir paauglių miegas, mityba, fizinis aktyvumas ir mokymasis, ar naudojimasis ekranais nepakeičia kitų veiklų – gyvo bendravimo su artimaisiais ir draugais, kūrybinių bei sporto užsiėmimų ir panašiai.

Chaoso ir dienos režimo suvaldymas
Kad ir kaip būtų keista, bet dienos režimo suvaldymo taisyklės yra bendros tiek vaikams, tiek ­suaugusiesiems.
Pirmiausia svarbu sveikai ­mai­tintis, o valgant ir bent valandą prieš miegą nesinaudoti jo­kiais ekranus turinčiais prietaisais.
Ne mažiau kaip vieną valandą per dieną vertėtų užsiimti aktyvia fizine veikla. Paprasčiausios ir populiariausios fizinio aktyvumo rūšys lauke: vaikščiojimas ar bėgiojimas, šiaurietiškas vaikščio­jimas, lipimas laiptais, važiavimas dviračiu, riedlente ar paspirtuku, slidinėjimas ir čiuožinėjimas.
Be viso to, itin svarbu palaikyti miego režimą ir pakankamą miego trukmę – vaikai turėtų eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku.
Taip pat vertėtų riboti laiką prie ekranus turinčių prietaisų, ypač turinčių galimybę jungtis prie interneto, o po valandos darbo prie kompiuterio daryti 10–15 min. pertraukėles, pasimankštinti, pailsinti akis.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad svarbu kasdien skirti bent pusvalandį pokalbiams su šeimos nariais, draugais. Pavyzdžiui, tinklaraštininkei ir keturių vaikų mamai I. Arnauskienei svarbiausia, kad kiekvieną dieną visa šei­ma susėstų kartu vakarieniauti ir pakalbėti, kaip praėjo diena.

 

 

 

 

 

Užs.1952

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų

Kultūra

Liaudies balsas

Policija informuoja

Projektai

Reklama

Savasties beieškant

Šimtmečio portretai

Sportas