Didžioji gyventojų dalis jau prisijungė prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų

Didžioji gyventojų dalis jau prisijungė prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų

Švarus geriamasis vanduo – labai svarbus žmonių gyvenimo kokybei, todėl būtina užtikrinti,­ kad visi gautų geros kokybės ir saugų vartoti geriamąjį vandenį. Vienas iš tokio užtikrinimo būdų – tinkamas nuotekų tvarkymas.

Jungiasi iš karto ir greitai
Siekiama, kad vietovėse, kuriose gyvena daugiau kaip 2000 gyventojų, centralizuotas nuotekų tvarkymo paslaugas gautų 98 proc. gyventojų, ir ne daugiau kaip 2 proc. nuotekų būtų tvarkomos indivi­dualiai. „Šiandien Elektrėnų–Vievio aglomeracijoje prisijungusiųjų yra 93,4 proc. Galutinė aglomeracija dar nėra patvirtinta, bet ir ją patvirtinus šis procentas nesikeis“,­ – tvirtina UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ direktorius gamybai Kęstutis Jasukaitis.

Jei gyventojai neturi galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, gali įsirengti nuotekų kaupimo rezervuarus ir sudaryti sutartį su vežėjais

Pasak pašnekovo, Elektrėnuose ir Vievyje situacija gera – žmonės prie tinklų jungiasi iš karto ir grei­tai. Didesnė bėda yra į aglomeraciją nepatenkančiuose kaimuo­se, kuriuose gyvena po 150–350 gy­ventojų. Ten susiduriama su ­pro­­b­lema, kad tinklų apskritai nė­ra ir galbūt niekada nebus nutiesta.
„Aglomeracijoje gaudome 2–3 dar neprisijungusius žmones, o pavyzdžiui, Pastrėvio, Gilučių, ­Pa­kalniškių, Lazdėnų, Jagėlonių, Mijaugonių kaimų žmonės praktiškai tuo pasinaudoti negali. Gilučiuose yra viena valykla, skirta visam kaimui, ir 14–15 prie įrengtų tinklų prisijungusių gyventojų. Ma­­nau, didžioji dauguma žmonių ­tikrai prisijungtų prie tinklų, jei tik jie būtų nutiesti“, – sako K. Jasukaitis.
Planuojant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo­ infrastuktūros plėtrą, svarbu parinkti ekonomiškai tinkamiausią ir aplinkosauginiu požiūriu saugiausią būdą. Dažnai teritorijose, kurio­se gyventojų skaičius yra mažas, centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų įrengimas nepasiteisina dėl didelės tokios sistemos įrengimo ir išlaikymo kainos. Esant tokiai situacijai, rinkdamiesi būstą gyventojai turi suprasti, kad jei jų gyvenamosiose teritorijose nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo būdas yra individualus (t. y. įrengiant individualius geriamojo vandens gręžinius ir nuotekų valymo įrenginius), jei nepadidės gyventojų skaičius, nebus galimybės naudotis centrali­zuotais geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo vamzdynais.

Jaunosios kartos požiūris – kitoks
Paklaustas, dėl kokių priežasčių gyventojai delsia jungtis ir kas juos skatina tai padaryti, pašnekovas atsa­ko, kad dažniausiai nesijungia tik ne­gyvenamų namų ar tuščių sklypų savininkai arba nuolat tame būste negyvenantys žmonės. Vengia jungtis ir senyvo amžiaus ar asocialūs ­gyventojai.
„Dauguma žmonių nesijungia dėl lėšų trūkumo. Kiti turi įsirengę nuotekų valymo įrenginius ir kol kas naudojasi jais. Kiti turi išgriebimo duobes. Dar kitiems labai toli iki artimiausių tinklų, – nesijungimo priežastis vardija pašnekovas. – O jungtis skatina gaunamos kompensacijos. Svarbi ir kartų kaita. Kai sklypus įsigyja nauji savininkai, jie pirmiausia priveda prie na­­mo vamzdžius, o tik tada stato namą.
Jei gyventojai neturi fizinės galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, jie įsirengia nuotekų kaupimo rezervuarus ir sudaro sutartis su vežėjais dėl nuotekų išvežimo.
„Deja, mašinos dažnai nuotekų vežti nespėja. Gyventojai dėl nuote­­kų išvežimo turėtų skambinti­ dar tada, kai trečdalis talpos dar neprisipildė, o jie skambina, kai nuotekos jau „lipa“ per viršų. Kita problema – specia­liajai technikai per siaurus įvažiavimus ne visada pavyksta privažiuoti prie išgriebimo duobės, – apie situaciją pasakoja K. Jasukaitis.

Baudos – kraštutinė priemonė
Paklaustas, ar gyventojai tinkamai rūpinasi nuotekų priežiūra, K. Jasukaitis atsako, kad situacija galėtų būti geresnė, ir priduria, kad UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ nėra baudžiamoji organizacija, ji tik gali pranešti atsakingoms institucijoms apie užfiksuotus pažeidimus.
Savarankiškai nuo­tekas tvarkantys gyventojai turi užtikrinti­ tinkamą šių įrenginių eksploatavimą: nuotekos turi būti išvalomos iki aglomeracijos viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo taršos leidime arba taršos integruo­tos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytų reikalavimų.
Aplinkos ministerija neseniai inicijavo kampaniją „Neteršk gyvybės rato“, kurios tikslas – priminti žmonėms, kad reikia branginti geriamąjį vandenį, o nuotekas tvarkyti tinkamai. Akcijos ašis – menininkės Monikos Dirsytės performansas (šių metų rugsėjį jis buvo pristatytas ir Elektrėnuose), per kurį specialiai įrengtoje eks­pozicijoje menininkė guli purvo vonioje, o iš greta pastatytos vandens kolonėlės laša švarus vanduo. Daugiau informacijos apie tinkamą nuotekų tvarkymą galima rasti projekto „Neteršk gyvybės rato“ paskyroje sociali­niame tinkle ­„Facebook“.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

 

 

 

 

 

 

 

Užs. 2015

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų