Julija Kirkilienė
Šiuo išmanių technologijų laikotarpiu akivaizdžiai pasikeitė žurnalistų vaidmuo. Žurnalistas jau nebeskuba pateikti žinią. Žinias socialiniuose tinkluose vienas už kitą greičiau praneša socialinių tinklų vartotojai. Žurnalistams belieka žinias patikrinti ir aprašyti istorijose. Žurnalistas dabar liko metraštininkas. Šį kartą rašysiu metraštį apie Vievį, bet ne apie kultūrinius renginius, o apie aktualijas, svarbias ne tik vieviškiams.
Mumiją pažįsta
Pradėsime nuo liūdnų naujienų. Kaip praneša Policijos departamentas, gruodžio 9 dieną apie 11 valandą 40 minučių Elektrėnų savivaldybėje, Vievyje, malkinėje, rastas nenustatytos tapatybės, amžiaus ir lyties mumifikavęsis kūnas. Kūnas rastas Vilniaus gatvėje esančioje malkinėje. Vieviškiai jau žino, kas tas nelaimėlis, kažkada prisėdęs malkinėje ir ten likęs. Seniūnas sako tą žmogų dar matęs prieš metus, bet kai nebematė žmogaus, tai niekas jo ir neieškojo. Tik prasidėjus šalčiams, malkinės savininkas atėjęs malkų pamatė žmogaus rūbus, o rūbuose – išdžiūvusį žmogaus kūną. Elektrėnų policijos komisariato viršininkas Almantas Lukša redakcijai sakė laukiantis, kad vieviškių versiją patvirtintų ekspertai.
Kada sujungs Vievį su Vieviu
Vievio miesto perskyrimas per pusę nepatogumų sukelia ne tik vieviškiams, bet ir visiems eismo dalyviams. Laikinąjame išvažiavime į magistralę apvirto dvi sunkiasvorės mašinos ir užtvėrė kelią kitiems eismo dalyviams. Vilkikams atkelti samdomi kranai, o Vievyje karts nuo karto pasirodantys inspektoriai viaduko remonto laiko sutrumpinti negali. Valdžia kaip niekad negirdi ir žmonių. Vieviškiai gruodžio 15 d. prie Susisiekimo ministerijos rengė piketą, o šiuo metu žmones kviečia pasirašyti peticiją „Dėl automobilių eismo ties Vieviu sunormalizavimo“. Pasirašyti reikia portale peticijos.lt. Žmonės beldžiasi į valdininkų langus ir širdis, bet jie žmonių bėdai yra kurti ir akli. Vieviškių paskaičiavimu, dėl eismo uždarymo tarp dviejų Vievio dalių, žmonėms, važinėjantiems į darbą Vilniuje, Elektrėnuose ar Kazokiškėse, kiekvieną mėnesį tenka išleisti benzinui apie 200 eurų papildomai.
Vievyje pliažas, tikėtina, liks
Vievio bendruomenės apsižiūrėjo, kad senosios pirties pastato savininkui žemės sklypas formuoti pradėtas buvo 15 arų, todėl ėmėsi žygių į savivaldybę, kad vieviškiams liktų nors pliažas. Aktyvus bendruomenės narys Marius Urvakis „Facebook“ paskyroje rašo, kad savivaldybei prireikė tik keliolikos dienų nuo kilusio triukšmo pradžios imtis visų reikiamų veiksmų, kad visuomenės poreikiams būtų pradėtas Vievio miesto maudyklos sklypo formavimo procesas. Ankstesnis 15 arų sklypo pirčiai formavimo procesas nutrauktas. Administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius išplatino pranešimą, kad „…į formuojamą žemės sklypą buvusios Vievio viešosios pirties pastatui eksploatuoti nepatektų Vievio miesto maudykla ir šalia jos esanti Vievio ežero pakrantės teritorija, o formuojamo sklypo plotas atitiktų mažiausią reikalingą statiniui eksploatuoti sklypo ploto dydį, nepriskiriant jam perteklinių teritorijų“.
Vievį pamėgo fauna
Visą vasarą Vievyje saugiai gyveno laputė. Ji buvo tokia saugi, kad net išdrįso prigulti vieno namo kieme ant ten stovėjusios sofutės. O prieš žiemą Vievyje pasirodė jaunas lūšiukas. „Niekada negalvojau, kad mano pirmas artimas kontaktas su laukine lūšimi įvyks Vievio centre. Keli žmonės parašė apie lūšį, kuri laksto po Vievį ir smaugia vištas. Susitikau su žmogumi, kuris filmavo ir matė net kelis kartus tą „baisią“ lūšį. Apėjom visą teritoriją, apžiūrėjom pėdas. Pėdutės nedidelės, pripėduota daug. Žmogus papasakojo, kad lūšis dieną įšoko į vištų gardą ir papjovė tris vištas ir jas garde paslėpė. Tada kitą dieną atėjo jų pasiimti (tipiškas lūšies elgesys), bet vištos jau buvo išneštos. Lūšis žmogų prisileisdavo per dešimt metrų. Lūšį matė ir šalia lakstantys vaikai (nes namas šalia mokyklos). Gyvūnėlis nerodė jokių agresijos požymių, nuo vaikų traukėsi. Nieko nepešęs jau sukau link automobilio, kai senoje sodyboje ant aukšto pamačiau į mane žiūrintį „katinuką“. Žvėriukas smalsiai mus sekė, bet visiškai nesibaidė. Priėjau per porą metrų. Pasirodo, tai jaunas lūšiukas. Susižeidęs kažkur nosį ir gal serga niežais ar kokia grybeline infekcija, nes vos paplikęs snukutis. Kai jį „užknisau“, lūšiukas pasislėpė name. Atrodo sveikas ir guvus. Tik dar žioplas. Mane labai sužavėjo to žmogaus, kurio vištas lūšis papjovė, požiūris: „Ai bus tų vištų, svarbu, kaip tam lūšiukui padėti… “,- paskyroje „Čepulio fotoklajonės“ informacija dalijosi gamtos fotografas Marius Čepulis. Kazokiškių sąvartyno direktorius ir aplinkosaugininkas Virgilijus Pruskas redakcijai sakė, kad lūšys Lietuvoje yra suskaičiuotos ir įrašytos į Raudonąją knygą. Vievio lūšiuką, ko gero, kažkas augino namuose ir vėliau paleido į laisvę. Dabar žvėreliu rūpinasi aplinkosaugininkai.
Katinas, atėjęs per Kalėdas
O Vievio bibliotekos katinėlio istorija irgi jaudinanti. Katinas, kurio ir vardas yra Katinas, anksčiau gyveno su savo šeimininke netoli senosios bibliotekos. Šeimininkei mirus, katinas liko vienišas, todėl pagalbos prašosi naujojoje bibliotekoje. Kiekvieną rytą jis sąžiningai stovi prie bibliotekos durų ir laukia, kol jas atidarys. Per dieną Katinas gyvena bibliotekoje, draugiškai bendrauja su lankytojais, o nakvoti kažkur išeina. Tikriausiai, mano bibliotekininkės, į savo buvusios šeimininkės tvartelį. O bibliotekos lentynoje kalėdinių knygų parodoje puikuojasi Cleveland Amory knyga „Katinas, kuris atėjo per Kalėdas“. Knygos turinys apie tai, kad vienas vienišas vyriškis skersgatvyje aptinka valkataujantį katiną, kuris iškart tampa padėties šeimininkas. Jiems daug kartų reikės ieškoti kompromiso, kad galėtų gyventi drauge… Tokių kompromisų surado ir Vievio biblioteka su savo skaitytojais. Draugystė su katinais – geras ženklas prieš ateinančius metus, Rytų astrologų pavadintus Kiškio arba Katės metais.