Apie renovacijos iššūkius Elektrėnuose kalbėjo EKŪ daugiabučių namų administravimo tarnybos vadovė V. Leleivienė ir Aplinkos ministerijos būsto politikos grupės vadovas Martinas Nyderis
Julija Kirkilienė
Elektrėnų savivaldybė dėl renovacijos spartos rodoma pavyzdžiu kitoms savivaldybėms, bet ir Elektrėnams yra kur pasitempti. Apie daugiabučių renovacijos evoliuciją, trūkumus, kaip pasiekti proveržį, ir būsimą finansavimo etapą liepos 3 d. seminare-diskusijoje „Ruošk roges vasarai“ informacija dalijosi ekspertai. Daug minčių į savo savivaldybes, į Elektrėnus taip pat, išsivežė diskusijų dalyviai ir su užsidegimu bandys pritaikyti savo aplinkoje. Diskusiją organizavo „Vartotojų aljansas“, kartu su Elektrėnų komunaliniu ūkiu ir Kaišiadorių savivaldybe Lietuvoje įgyvendinantis projektą „Comactivate“.
Trūksta renovacijos ambasadorių
Diskusijoje netrūko tyrimų rezultatų ir pasiūlymų, kaip, artėjant naujam finansavimui, žmones informuoti apie renovacijos naudą. Dalyviai sutiko, kad labiausiai trūksta renovacijos ambasadorių – iniciatyvių gyventojų, bendruomenės lyderių, galinčių kiekvienam žmogui suprantama kalba išaiškinti, kokios renovacijoje yra gyventojų ir valstybės galimybės, kaip renovacijos išlaidos žmogui atsiperka per energijos taupymą. Paskaičiuota, kad dėl renovacijos Lietuva taupymo tikslą jau pasiekė per 50 proc. Žmonėms reikia paaiškinti, kad renovacijos projektai išgyvena tikrą evoliuciją. Dabar jau yra projektų, pagal kuriuos galima praplėsti net balkonų plotą, prie namų įsirengti pakrovimo aikšteles, sutvarkyti žaliuosius plotus, dviračių saugyklas ir pan. Labai svarbu, kad darbai būtų atliekami kokybiškai. Kyla klausimas, ar gyventojai vis dar nepakankamai žino apie renovacijos galimybes, ar tiesiog nemato poreikio jomis pasinaudoti. Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad viena didžiausių problemų – iniciatyvių gyventojų, bendruomenių lyderių ir specialistų, galinčių dalytis savo patirtimi bei suprantamai paaiškinti renovacijos procesą ir jo teikiamą naudą, stoka. Tiesa, valdžia jau ruošia namų darbus, dėl kurio gyventojai bus suinteresuoti renovuoti daugiabučius – net 4 kartus planuoja padidinti namo kaupiamųjų lėšų mokestį. Kaupiamosios lėšos – tai konkretaus namo ateities darbams skirta suma, kurios minimalų dydį nustato valstybė. Apie Lietuvos architektų sąjungos pagalbą renovacijai pasidalino architektė Rūta Leitanaitė. Architektai, pasak pranešėjos, gali padėti suderinti energiją taupančias technologijas ir kokybišką erdvių dizainą taip, kad žmogui būtų sukurti patrauklūs ir patogūs namai. Gyventojams, planuojantiems renovaciją, belieka tuo patikėti.
Kur esame ir kur einame?
Renginys „Ruošk roges vasarą: energinio efektyvumo ir daugiabučių atnaujinimo sprendimai laukiant naujojo šildymo sezono“ visą būrį ekspertų pakvietė į dvi diskusijų sesijas: 1. Energijos vartojimo efektyvumo priemonės gyventojų gerovei: kur esame ir kur einame? 2. Daugiabučių namų atnaujinimas: ar naujas kvietimas gali paspartinti pokyčius?
Diskusijose dalyvavo: Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė, UAB „Visagino energija“ atstovas Dmitrij Ikonikov, APVA Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus Ekspertinių sprendimų grupės vadovas Rolandas Marcinkevičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos atstovas Mantas Paulauskas, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo socialinės politikos analitikė Agata Subotovič, Energetikos ministerijos Energijos efektyvumo politikos grupės vyresnysis patarėjas Edvinas Varkala, Aplinkos ministerijos būsto politikos grupės vadovas Martinas Nyderis, Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas, ILTE daugiabučių namų modernizavimo produkto vadovė Aušrinė Rudinskienė, Kaišiadorių rajono vicemeras Ignas Simonaitis, UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ Daugiabučių namų administravimo tarnybos vadovė Vilija Leleivienė bei APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė, pristačiusi didelio susidomėjimo sulaukusią naujojo daugiabučių namų modernizavimo kvietimo apžvalgą. Per pertraukėlę tarp diskusijų renginio dalyviai susipažino su Europos Komisijos iniciatyva „Naujasis Europos Bauhauzas“– kodėl ji svarbi energetinio efektyvumo bei renovacijos kontekste. Apie tai kalbėjo Lietuvos architektų sąjungos valdybos narė Rūta Leitanaitė.
Vartotojų aljansas džiaugiasi, kad diskusijų dalyviai, besidalindami savo veiklose kylančiais iššūkiais ir pasiteisinusiais sprendimais, suformulavo nemažai praktinių pasiūlymų renovacijos proceso tobulinimui, kurie bus pateikti nacionalinio ir Europos Sąjungos lygmens institucijoms bei suinteresuotosioms šalims. Šis diskusijų renginys – tarptautinio projekto „ComActivate“, kurį finansuoja LIFE programa, dalis. Projektą Lietuvoje įgyvendina Vartotojų aljansas.
Energijos politika
Europos Sąjunga energijos vartojimo efektyvumą laiko vienu svarbiausių energetikos politikos prioritetų. Pastaraisiais metais galutinis energijos suvartojimas namų ūkiuose mažėjo dėl energijos taupymo priemonių diegimo, efektyvesnių technologijų naudojimo ir augančio gyventojų sąmoningumo. Dažnai sakoma, kad pigiausia energija yra ta, kurios nereikia suvartoti. Vis dėlto praktika rodo, kad sprendimai dėl energijos taupymo priemonių diegimo dažnai atidedami iki šildymo sezono pradžios, kai galimybės pasirengti žiemai jau būna gerokai sumažėjusios. Panaši situacija stebima ir daugiabučių namų atnaujinimo srityje. Šaltuoju metų laiku išryškėja pastatų energinio neefektyvumo problemos, tačiau pasibaigus šildymo sezonui sprendimai neretai atidedami ateičiai. Ir taip kasmet. Vartotojų aljansas, įgyvendindamas LIFE programos finansuojamus projektus „ComActivate“ ir „SaveEnergyTogether“, kartu su partneriais kviečia dar vasaros metu aptarti svarbiausius iššūkius ir galimybes, susijusias su energijos vartojimo efektyvumo didinimu namų ūkiuose, energijos nepritekliaus mažinimu bei pasirengimu naujam daugiabučių namų atnaujinimo etapui. Apskritojo stalo diskusijų metu ekspertai, politikos formuotojai, savivaldybių, verslo ir pilietinės visuomenės atstovai aptars esamą situaciją, identifikuos pagrindines kliūtis ir formuluos rekomendacijas viešajai politikai. Diskusijų metu parengtos įžvalgos ir pasiūlymai bus pristatyti nacionalinio ir Europos lygmens institucijoms bei suinteresuotosioms šalims.
Vilijos Leleivienės pranešimas
Džiaugiamės, kad Elektrėnai šiandien yra tarp renovacijos lyderių Lietuvoje. Manau, kad šį rezultatą lėmė ne vienas sprendimas, o nuoseklus ilgalaikis darbas – aktyvus bendravimas su gyventojais, pačių gyventojų įsitraukimas ir siekis kartu su daugiabučių atnaujinimu tvarkyti ir jų aplinką. Gyventojai mato realius pokyčius, todėl didėja ir pasitikėjimas pačiu renovacijos procesu.
Kada būtų galima užbaigti didžiąją dalį daugiabučių renovacijos, tikslios datos šiandien įvardyti negalėčiau. Tai priklausys ne tik nuo savivaldybės pastangų, bet ir nuo gyventojų apsisprendimo, valstybės paramos tęstinumo, finansavimo sąlygų bei statybų sektoriaus pajėgumų. Mūsų tikslas – kasmet išlaikyti stabilų renovacijos tempą ir nuosekliai didinti atnaujintų namų skaičių.
Didžiausi iššūkiai išlieka tie patys. Pirmiausia – gyventojų sprendimas dalyvauti renovacijoje. Dalis daugiabučių yra sudėtingesni – juose gyvena mažiau žmonių, jie yra atokesnėse vietovėse arba gyventojų finansinės galimybės ribotos. Taip pat svarbu, kad ir toliau būtų užtikrintas aiškus bei stabilus valstybės finansavimo modelis, netrūktų kvalifikuotų projektuotojų ir rangovų. Esu įsitikinusi, kad naujasis kvietimas gali suteikti papildomą impulsą renovacijai.
Siūlyčiau apsvarstyti dar kelis, mano nuomone, aktualius diskusijos klausimus.
1. Nekilnojamojo turto vertės ir renovacijos ekonominio pagrįstumo problema kaimo vietovėse.
Sulaukiame butų ir kitų patalpų savininkų prašymų atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius, esančius atokesnėse vietovėse. Pavyzdžiui, keturių, šešių butų daugiabučiuose investicijų planai neretai rodo, kad renovacijos kaštai yra labai dideli, o nekilnojamojo turto vertės padidėjimas jų ilgą laiką nekompensuoja. Kaip tokiais atvejais būtų galima suderinti gyventojų lūkesčius, ekonominį pagrįstumą ir valstybės tikslą skatinti renovaciją visoje Lietuvoje? Ar nebūtų tikslinga svarstyti diferencijuotą valstybės paramą atokioms ir mažai apgyvendintoms vietovėms?
2. Antžeminių elektros oro linijų problema po renovacijos.
Kai kurie gyventojai mano, kad šalia daugiabučių esančios elektros oro linijos mažina jų turto patrauklumą. Pastatą atnaujinus, tačiau nepertvarkius inžinerinės infrastruktūros, šios linijos ir toliau lieka virš pastato ar šalia jo, todėl bendras rezultatas gyventojų netenkina. Dar nuo 2013 metų buvo kreiptasi į Aplinkos ministeriją ieškant šios problemos sprendimų, ypač tais atvejais, kai sudaromi ir viešai skelbiami renovuojamų daugiabučių sąrašai. Ar šiandien matote galimybių šį klausimą spręsti sistemiškai, glaudžiau koordinuojant renovacijos projektus ir inžinerinių tinklų modernizavimą?
Norint bendradarbiauti, reikia bendrauti
Po seminaro dalyviai skirstėsi planuodami, kaip galėtų paskatinti renovaciją. Kaišiadorių rajono savivaldybės vicemeras Ignas Simonaitis teigė, kad Elektrėnų sėkmę, palyginti su Kaišiadorių, lėmė skirtingi administratoriai. Elektrėnų savivaldybės renovacijos administratorius yra savivaldybės įmonė „Elektrėnų komunalinis ūkis“, todėl darbų suderinimai vyksta darniau ir sparčiau. Kaišiadorių renovacijos administratorius – privati akcinė bendrovė, todėl renovacija stringa. EKŪ darbuotojai susitikimus su gyventojais daro neskaičiuodami savo laiko – po darbo ar išeiginėmis dienomis, privačios bendrovės darbuotojai savo darbo laiką planuoja ne pagal savivaldos poreikius. Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė, apibendrindama seminarą kalbėjo, kad norint bendradarbiauti, reikia bendrauti… Bendravimo renovacijos projektuose labiausiai ir trūksta, todėl buvo išsakytas pasiūlymas į renovacijos eigą aktyviau įtraukti ne tik namo, bet ir visuomenines bendruomenes.
Užs. 26/57