Ukraina net karo metu suranda laiko ir nepamiršta padėkoti savo geradariams. Paramą į Ukrainą vežęs buvęs Krašto apsaugos savanoris, 1990–1991 metų Lietuvos nepriklausomybės gynėjas Gintas Vilkelis sulaukė siurprizo. Jam buvo atsiųsta netikėta Padėka. G. Vilkelis sako, kad Padėka karo metu gauta nuo Ukrainos kariuomenės pulko vado, jam brangesnė už medalius, gautus taikos metu. 3 Lietuvos nepriklausomybės gynėjai Antanas Kliunka, Gintas Vilkelis ir Vytautas Žemaitis pačioje karo Ukrainoje
pradžioje vairavo autobusus su paramą į Ukrainą. „Pirmą kartą nuvarėm į Lvovą 10 „Kautros“ autobusų, iki lubų prikrautų žmonių surinktos paramos: rūbų, miegmaišių, neperšaunamų liemenių, radijo stočių, naktinio matymo prietaisų, kariškų batų, higienos prekių. 9 autobusus atidavėme kariškiams, kurie naudojami žmonių evakavimui, pervežimui. Mano nuvarytas autobusas atiteko Sakartvelo batalionui. Antrą kartą nuvairavome 7 džipus ir 2 autobusus. Su vienu autobusu parvažiavome atgal į Lietuvą. Vežėme jau pagal kariškių prašymą konkrečius džipus. Nuvežėme ir 1 motociklą, vėl vežėme neperšaunamų liemenių, naktinio matymo prietaisų, termotelevizorių, miegmaišių, labai daug mėsos konservų bei kito maisto. Pagyvenome Ukrainoje keletą dienų. Džipas, kurį nuvairavau, atiteko Kijevo kariškiams. Sutikau Jurij Katrith-Jurko, kuris 1991 m. su būriu ukrainiečių buvo atvykę į Vilnių, padėjo mums saugoti ir buvo pasiruošę ginti Lietuvos Parlamentą. Dabar mes, Lietuvos nepriklausomybės gynėjai, jaučiame pareigą nors iš dalies grąžinti kaip garbės skolą, pagalbą jiems, Ukrainoje vykstant brutaliam karui“, – redakcijai sakė Gintas.
G. Vilkelis sako, kad ukrainiečiai nusiteikę optimistiškai, net neabejoja savo pergale. Gėris visuomet nugali blogį. Tai tik laiko klausimas. Kuo greičiau baigsis karas, tuo mažiau žus nekaltų žmonių.
Red. inf.