Birutė Kazlauskienė: gyvenimas – ne šaškės, dvidešimties ėjimų nenumatysi

Birutė Kazlauskienė: gyvenimas – ne šaškės, dvidešimties ėjimų nenumatysi

Elektrėnietę Birutę Kazlauskienę žmonės pažįsta kaip ilgametę elektrinės darbuotoją, dviejų „Kibirkšties“ komandos krepšininkių Egijos ir Ginos Kazlauskaičių mamą, bet ne visi žino, kad ji yra 1978 m. šaškių sporto Sovietų Sąjungoje IV-osios vietos laimėtoja, 2009 metų VIII-ųjų pasaulio lietuvių sporto žaidynių veteranų grupės čempionė, gausybės Lietuvos čempionatų prizininkė. Šiais metais Birutė Kazlauskienė švenčia savo gyvenimo gražų jubiliejų, o gražų gyvenimą Birutei padarė šaškės.


„Šaškės – tai menas (ir jų nepakeis nei kinas, nei filharmonija!), šaškės – tai sportas (ir ne lengvesnis už sunkumų kilnojimą arba ledo ritulį!), šaškės – tai mokslas (nors ir ne matematika“,- rašė mokslininkas ir šaškininkas J.Fominych (Permė). B. Kazlauskienė, peržvelgdama savo gyvenimą, sakė buvusi truputį sportininkė, truputį menininkė, truputį mokslininkė, o dabar jos kelią tęsia dvi dukros ir 3 vaikaičiai.
Sportas
Šaškėmis žaisti Birutė pradėjo vaikystėje, Ukmergės rajone, Leliukonių kaime. Keturiolika Petniūnų vaikai pokario ilgus vakarus leido žaisdami šaškėmis. O ką daugiau veikti? Nebuvo nei televizijos, nei radijo. Bet buvusi kaimo šaškių čempionė žinoma tapo bebaigdama trisdešimtuosius metus, jau augindama savo dukras.
1962 metais baigusi Prekybos technikumą, pagal paskyrimą atvykusi į Elektrėnus, Birutė greitai prekybininkės darbą iškeitė į darbą Lietuvos elektrinėje. O energetikai tuo metu garsėjo įvairiomis sporto žaidynėmis. Elektrėniečiai tose žaidynėse skindavo laurus ne tik todėl, kad elektrinėje dirbo daug gabių sportininkų, bet ir todėl, kad žaidynėms visada pasiruošdavo. Pirmiausia vykdavo tarpcechinės varžybos. Kartą sporto komiteto pirmininkas Algis Cickevičius cechuose ieškojo moterų, mokančių žaisti šaškėmis. Birutei tik šypseną sukėlęs klausimas: kas moka? O kai atsisėdo prie šaškių lentos elektrinėje, tai greitai pateko į Lietuvoje vykstančius čempionatus, kur nustebino net žinomus šaškininkus. Lygiomis sužaidus partiją su sporto meistre Janina Augustinaite, ši pirmiausia paklausė: už ką tu žaidi? Nuo tos partijos, kaip sako Birutė, ir prasidėjo jos kelias į didįjį sportą, treniruojant didmeistriui Anatolijui Šugajevui. TSRS čempionate susirašinėjant iškovota ketvirtoji vieta, 1976 metais Lietuvos čempionate iškovotas sidabro, 1977 ir 1978 – bronzos medaliai.
Po šių pasiekimų į sportą Birutė vėl sugrįžo tik po 30 metų. 2008 metais B. Kazlauskienę vėl susirado treneris A. Šugajevas, o Birutė vėl skina vieną pergalę po kitos. 2008 m. Lietuvos seniūnijų spartakiadoje tarp moterų iškovota I-oji veta, po metų VIII-ose pasaulio lietuvių sporto žaidynėse veteranų grupėje tapo čempione. B. Kazlauskienė yra Elektrėnų šaškių komandos narė ir kiekvienais metais skina pergales įvairiose Lietuvos šaškių pirmenybėse.
Menas
Tarptautinis šaškių sporto meistras Vladas Valantinas savo tinklapyje rašo, kad šaškėse žavėtis galima daug kuo. Tai ir triuškinančios kombinacijos, ir debiutinės naujovės, ir puikūs etiudai, ir menkučiai nepastebimi, bet labai netikėti manevrai, kartais leidžiantys pasiekti pergales net visiškai beviltiškose pozicijose. Ištikimi šaškių žaidimo entuziastai negali atsigrožėti net prieš kelis dešimtmečius šaškių korifėjų sužaistomis partijomis, ir net 19 amžiuje sukurtomis kompozicijomis. Tokius šaškių meno kūrinius galima tiesiogine to žodžio prasme kabinti ant savo kambario sienos lyg nuostabiausius Van Gogo darbus ir kasdien žavėtis fantastinėmis idėjomis. Bet kaip ir pačių įžymiausių tapytojų drobes ne kiekvienas gali suprasti, taip ir šaškių fantastinis pasaulis atsiveria tik tiems, kurie atkakliai mokosi ir išmoksta jį suprasti. B. Kazlauskienė šį meną suprato jau vaikystėje, o patekusi į didįjį sportą, tapo tikra menininkė. Dirbdama Lietuvos elektrinėje ir turėjusi galimybę apkeliauti ne tik tuometinę Sovietų Sąjungą, bet net Indiją, iš ten vežėsi knygas. Lietuvių kalba knygų apie šaškes nebuvo, todėl teko mokytis iš rusiškų knygų. Menininke Birutė liko iki šiol. Dažnai lankydama Olandijoje gyvenančias dukras, iš ten vežasi gėlių katalogus. „Jei pieščiau paveikslą, tai pieščiau gėles šaškių kvadratuose“, – sako Birutė.
Mokslas
Pasak V. Valantino, šaškės yra „proto gimnastika“. Žaidimas šaškėmis yra toks pat mokslas kaip ir, pavyzdžiui, matematika. Šaškių žaidimo paslapčių (kaip ir matematikos) galima mokytis visą gyvenimą. Norint pasiekti aukštą žaidimo supratimo lygį, reikia perskaityti ne vieną vadovėlį. Be to, šaškių žaidime, kaip ir bet kokiame moksle, galima tapti atradėju. Nors tūkstančiai planetos šaškininkų daugiau kaip šimtą metų fanatiškai tyrinėjo šaškių žaidimą 64 laukelių lentoje, bet ir šiais laikais, dažniausiai dėl didelio triūso, kartais dėl atsitiktinumo, gimsta tikri atradimai. Savo atradimų turi ir B. Kazlauskienė. Kai sovietiniais laikais per dieną buvo žaidžiama tik viena partija, bet per valandą vis tiek reikėjo padaryti dvidešimt ėjimų, Birutė turėjo savo strategiją. Žaisdama su profesionalais, ji tuos 20 ėjimų numatydavo. Įdomiau, pasak Birutės, yra žaisti su mėgėjais. Jie daro netradicinius ėjimus, todėl pakanka numatyti, kur jie suklys. O savo klaidas Birutė ilgai analizuoja po varžybų. Didžiausia graužatis po pralaimėtų partijų būna viena: kodėl nepamačiau? Tad ne tik Birutės, bet ir mokslininkų lieka neišspręstas klausimas, kodėl sportininkas klysta. Bet kandidatė į sporto meistrus B. Kazlauskienė sporte klysta ne dažnai.
Kitaip yra gyvenime, nes jame, pasak sportininkės, dvidešimties ėjimų nenumatysi. Tik viena vaikaitė liko gyventi Lietuvoje, Vilniuje. Dukros ir du vaikaičiai tapo Nyderlandų karalystės piliečiais, o ten nei krepšinis, nei šaškės nėra populiarūs. Tik su iki Sabonio ūgio priaugusiu vaikaičiu Laurynu prie šaškių lentos sėdėdama Birutė sprendžia ne sporto, bet gyvenimo mokslų neišspręstas problemas. Birutė negali susitaikyti su realybe, kad su mažąja anūkėle ji negali susikalbėti. Birutei per vėlu išmokti olandų kalbą, o Astutei dar, matyt, per anksti išmokti lietuviškai.

Bet, nepaisant artimųjų ilgesio, B. Kazlauskienė savo jubiliejų švenčia mylėdama gyvenimą: sportas jai vis dar teikia ne tik pergalės džiaugsmą, bet ir bendravimo malonumus su įdomiais žmonėmis.

Julija Kirkilienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų